Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Administracijos darbuotojų nesusikalbėjimas ir tai, kad pažymos, patvirtinančios studijavimo faktą aukštojoje mokykloje, pareiškėjas negalėjo pateikti dėl objektyvių aplinkybių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių – mokymo įstaigos fakulteto studijų vadybininkės atostogų, lėmė nepagrįsto ir neteisėto atsakovės sprendimo priėmimą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas tinkamai vykdė ir Įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 punktus, t. y. Administracijos reikalavimu deklaravo turimą turtą bei sudarė galimybę savivaldybių socialiniams darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (b. l. 12).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsakovei nekilo abejonių dėl pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo, atliekant Siuntime nustatytas pareigas, tačiau, įvertinusi pareiškėjo skunde teismui dėstomas aplinkybes, susijusias su studijavimo faktą patvirtinančios pažymos gavimu iš Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto (toliau – ir MRU Teisės fakultetas), darė prielaidą, kad pareiškėjas manė, jog jis negali būti pasitelktas visuomenei naudingai veiklai, nes yra studijuojantis auštojoje mokykloje (studentas). Sprendė, kad šioje byloje esminiai klausimai yra kilę dėl to, ar pareiškėjas, kuriam yra daugiau nei 24 m., Įstatymo prasme yra laikomas kaip studijuojantis asmuo ir ar Įstatymas pareiškėją leidžia pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti bei, ar pareiškėjo studijų sustabdymas MRU Teisės fakultete turi įtakos Administracijos teisei jį pasitelkti visuomenei naudingai veiklai.

Nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, nes pareiškėjui šiuo metu yra daugiau nei 24 m., todėl pareiškėjas atitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą, nes yra įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ir turi bedarbio statusą. Manė, kad pareiškėjo amžius ir aplinkybė, kad jis yra registruotas Lietuvos darbo biržoje kaip bedarbis, atitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą darbingų ir nedirbančių asmenų sąvoką. Darė išvadą, kad Administracija turėjo teisę pareiškėją pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktą MRU Teisės fakulteto 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymą apie studijas Nr. 17T15-394, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo studijos yra laikinai sustabdytos iki 2018 m. kovo 1 d., teigė, kad pareiškėjas negali būti vertinamas kaip studentas, studijuojantis pagal studijų programą, kol jo studijos yra sustabdytos. Studijų stabdymo metu besimokantis asmuo studijų programos neįgyvendina, neatlieka aktyvių veiksmų pagal programą, o atvirkščiai, nuo jos atsilieka, nes daro pertrauką, o MRU studijų tvarkoje, patvirtintoje MRU senato 2011 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 1SN-17 „Dėl Mykolo Romerio universiteto studijų tvarkos patvirtinimo“ nurodyta sąvoka „grįžti tęsti studijas“ reiškia ne ką kitą, kaip asmens, neįgyvendinančio studijų programos, grįžimą studijuoti pagal studijų programą (b. l. 20–23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 50808, kuriuo buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., jam neatvykus atlikti visuomenei naudingos veiklos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo, atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra MRU Teisės fakultete studijuojantis asmuo, kuriam dekano įsakymu Nr. 21T-81 yra laikinai sustabdytos studijos iki 2018 m. kovo 1 d. pagal jo 2017 m. kovo 29 d. prašymą (b. l. 4, 39). Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Administracijos Pašilaičių seniūnijai pateikė prašymą- paraišką gauti piniginę socialinę paramą (toliau – Prašymas) už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, kuriam buvo suteiktas registracijos Nr. 53479 (b. l. 24 - 25). Pareiškėjas prašyme savo parašu patvirtino, kad prašyme nurodyta informacija, reikalinga socialinei paramai gauti, kuri paskutinį kartą pateikta 2017 m. vasario 14 d., nepasikeitė, jos tikslinti nereikia ir kad ji yra teisinga, bei kad jis įsipareigoja per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Administracija, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 1 d. išdavė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 53482, kuriame nurodė, kad nustatyta visuomenei naudingos veiklos trukmė – 120 val., ir kad pareiškėjas iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. turi atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą Žemynos g. 1, Vilnius, pas Organizatorių (nurodytas vardas, pavardė, adresas ir telefono numeris) (b. l. 14). Siuntime pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog yra informuotas, kad iki nustatytos datos jis privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, o tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių atvykti negali - apie tai informuoti Siuntimą išdavusį Administracijos padalinį bei ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo socialinei paramai gauti išdavimo dienos pateikti dokumentą, įrodantį praneštą informaciją, o neatvykus iki nustatyto termino pabaigos bus laikoma, kad toks asmuo atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl piniginė socialinė parama bus teikiama vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 arba 5 punktu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius, 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinęs duomenis Lietuvos darbo biržos bazėje, pagal kuriuos pareiškėjas yra įregistruotas bedarbiu nuo 2017 m. sausio 19 d., priėmė sprendimą Nr. 50808, kuriuo nusprendė neskirti jam socialinės pašalpos nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. (b. l. 26). Sprendime nurodyta neskyrimo priežastis – vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skliaustuose nurodant, jog nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas išsiunčiant jam 2017 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą Nr. 52305 (b. l. 3).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 30-840 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Pažymėtina jog pareiškėjo teisė Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atsakovę ir gauti piniginę socialinę paramą esant Įstatyme nustatytoms pagrindams nėra paneigiama. Įstatyme nustatyta, kad piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba (3 str. 1 p.). Todėl asmenys, besikreipiantys dėl socialinės paramos gavimo turi tinkamai vykdyti ir jiems nustatytas pareigas, o pareigų nevykdymas sukelia Įstatyme numatytas.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė, teikiant socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas socialinės paramos gavėjui nustato pareigą dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta savivaldybės teisė socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.

Įgyvendinant Įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255 (ginčui aktuali 2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-90 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. vasario 23 d.), kuriuo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Šio teisės akto 2 punkte apibrėžta, kad visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Visuomenei naudinga veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (Tvarkos aprašo 8 p.). Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius – savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.). Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys išvardinti Tvarkos aprašo 13 punkte. Tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad šio aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, yra supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (1 priedas). Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu patvirtino Nr. 30-840 Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. balandžio 15 d.), nustatantį Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, telkimo organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas (Aprašo 2 p.). Šio aprašo 22 punkte numatyta, kad asmuo, gavęs siuntimą, per 3 darbo dienas nuo jo išdavimo (įskaitant ir siuntimo išdavimo dieną) turi nuvykti pas Organizatorių ir pasirašyti visuomenei naudingos veiklos sutartį (toliau -Sutartis), o 29 punkte – kad jei asmuo nustatytu laiku be pateisinamos priežasties (priežastys nurodytos Aprašo 28 punkte, taip pat įtvirtinančiame ir pareigą pranešti Organizatoriui apie tokių priežasčių atsiradimą ir negalėjimą nustatyti laiku atvykti pas Organizatorių) neatvyksta ir nepasirašo sutarties, laikoma, kad jis atsisakė dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

Kaip minėta, pareiškėjui pateikus prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti, 2017 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo parengtas Siuntimas Nr. 53482 pagal Tvarkos aprašo 1 priedą atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuriame detaliai buvo išaiškintos pareigos atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos pasekmės, tačiau jis nustatytu terminu pas Organizatorių dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo nebuvo atvykęs, dėl šių darbų atlikimo nesitarė. Pareiškėjo teigimu, jis dalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, nes neatsisakė joje dalyvauti, ką patvirtina jam išduotas Siuntimas, be to, žodžiu informavo Organizatorių, jog pažymą, patvirtinančią studijavimo aukštojoje mokykloje faktą, pateiks per įmanomai trumpiausią laiką (pastarąją jis gavo 2017 m. rugpjūčio 24 d.). Teismas pareiškėjo argumentus, jog jis dalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad jis nustatytu terminu nebuvo atvykęs pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, nesudarė visuomenei naudingos veiklos sutarties ir neatliko jokių tokia sutartimi apibrėžtų darbų, neneigia ir pats pareiškėjas. Vien tik Siuntimo šių darbų atlikimui išdavimas nepatvirtina paties darbų atlikimo fakto, todėl atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

Akivaizdu, jog pareiškėjas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai supažindintas su Siuntime nurodyta informacija apie pareigos atvykti nustatytu terminu pas Organizatorių neįvykdymo pasekmes, tačiau jos nesilaikė, todėl atsakovė pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą neskirti jam socialinės pašalpos už jo Prašyme nurodytą laikotarpį. Byloje ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas atvykti nustatytu terminu pas Organizatorių negalėjo dėl objektyvių priežasčių – ligos, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ir kt., nėra, tokių priežasčių teismui nenurodė ir pats pareiškėjas. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo studijavimas MRU Teisės fakultete, iš kurio tai patvirtinančius dokumentus jis siekė gauti ir pateikti Organizatoriui, yra pagrindas jo nelaikyti asmeniu, kuris negali būti pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi pareiškėjas, gavęs Siuntimą, tokių duomenų jo išdavimo metu nenurodė, O Administracija, priimdama ginčijamą sprendimą - nevertino.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmuo turi teisę į socialinę paramą, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Akivaizdu, jog minėtas teisinis reglamentavimas teisę gauti socialinę paramą asmeniui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, sieja ne tik su jo, kaip studento, statusu, bet ir su amžiumi – toks asmuo tokią teisę turi tol, kol jam sukaks 24 metai. Pareiškėjas yra gimęs 1985 m. lapkričio 6 d., tai yra jam yra daugiau kaip 24 metai, o tai yra reiškia, jog šios sąlygos jis neatitinka. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo turi teisę į socialinę paramą, jei yra įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Tai, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 19 d. yra registruotas darbo biržoje, patvirtina Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašas (b. l. 27). Tačiau tai taip pat patvirtina ir tą aplinkybę, jog pareiškėjas yra ir darbingas nedirbantis asmuo. Jis taip pat priskirtinas prie nesimokančių darbingo amžiaus asmenų, kadangi iš pateiktos MRU Teisės fakulteto 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 17T15-394 matyti, jog dekano įsakymu Nr. 21T-81 pareiškėjo studijos yra laikinai sustabdytos iki 2018 m. kovo 1 d., todėl, nors jis ir nėra praradęs studento statuso, tačiau laikytinas atitinkamu laikotarpiu nesimokančiu asmeniu.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Taigi pagal paminėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėju (pareiškėjas yra nesimokantis, darbingo amžiaus asmuo, nedalyvaujantis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse), darytina išvada, jog pareiškėjas nepateko į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, todėl net jam ir pateikus MRU Teisės fakulteto pažymą apie jo studijų sustabdymą, tai būtų neturėję reikšmės Sprendimo priėmimui, nes jis, kaip asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, buvo įpareigotas atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau šios pareigos nesilaikė.

Remdamasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu pareiškėjui socialinė parama buvo neskirtai pagrįstai. Pareiškėjas Siuntime buvo tinkamai informuotas ir apie neatvykimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikimo laiku pasekmes – socialinės paramos neskyrimą. Pareiškėjas visuomenei naudingos veiklos, kaip ją apibrėžta ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatliko, objektyvių priežasčių, dėl kurių jis šių darbų atlikti negalėjo, neegzistavo, todėl piniginė socialinė parama ginčo laikotarpiu jam neskirta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė turėjo įstatyminį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl paramos skyrimo pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.