Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., 135 str. 2 d. 9 p. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. P. valstybinei ligonių kasai priteista 5736,30 Lt už G. A. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. laikotarpyje nuo balandžio 11 d. 23.00 val. iki balandžio 12 d. 01.00 val., Kaune, Rasytės gatvėje ties namu Nr. 22, veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tyčia, siekdamas užvaldyti svetimą - G. D. , D. V. , G. A. priklausantį turtą - nukentėjusiųjų turėtus pinigus, grasindamas panaudoti tyrimo metu nenustatytus šaunamuosius ginklus, kuriuos jis ir tyrimo nenustatyti asmenys laikė rankose nukreipę į nukentėjusiuosius, panaudojo fizinį smurtą-bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia koja spyrė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. V. į nugarą, pastarajam po spyrio nukritus ant žemės, bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia mažiausiai vieną kartą sudavė nenustatyto šaunamojo ginklo rankena D. V. į galvos pakaušio sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to veikdamas kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis panaudojo nešaunamąjį ginklą - bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia smogė vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančiu-pjaunančiu daiktu nukentėjusiajam G. A. į nugarą, tuo padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiveriančią į krūtinės ląstos ertmę, su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po to panaudojo smurtą G. D. atžvilgiu - bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis mažiausiai tris smūgius G. D. į nosies, kaktos ir pakaušio sritis, tuo padarė nukentėjusiajam G. D. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies kaulų lūžimą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlės srityje, kaktoje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, pakaušio srities sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - G. D. aktyviai pasipriešinus bei panaudojus savigynai išduotą šaunamąjį ginklą - pistoletą SIG SAUER Nr. S 213812, kuriuo peršautas kartu su kitais bendrininkais pasišalino. Tokiais veiksmais J. P. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš karto po įvykio nuvažiavus į Kauno medicinos universiteto klinikų priėmimo skyrių, jis atpažino pro šalį vežamą sužeistą J. P. , kaip asmenį, kuris buvo įvykio vietoje, Rasytės gatvėje, Kaune ir, su kuriuo bendravo prieš pat užpuolimą bei apie tai pasakė kitam nukentėjusiajam G. D. . Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai apibūdino J. P. ypatybes bei vėliau nuteistąjį, kaip asmenį, dalyvavusį užpuolime Rasytės gatvėje, Kaune, atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 3, b. l. 128 – 129, 131135 – 136). Nukentėjusysis G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam ir D. V. būnant Kauno medicinos universiteto klinikose, pro juos pravežė sužeistą vyrą, jis jo veido nematė, tik pastebėjo, kad D. V. veidas pasikeitė ir D. V. pasakė, kad tai tas pats vyras, jis suprato iš D. V. , kad tai vienas iš užpuolikų. Nukentėjusiojo D. V. teigimu, minėtą vaikiną jis atpažino asmens parodymo atpažinti metu, tai – J. P. (t. 3, b. l. 88 – 90, 93 – 94). Nukentėjusiųjų D. V. ir G. D. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui, esantys faktiniai duomenys visiškai patvirtina jau minėtus įrodymus - asmens parodymo atpažinti bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotus duomenis, nukentėjusiųjų D. V. ir G. D. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat atitinka įrodymus, surinktus kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji G. D. ir D. V. jau kategoriškai nenurodė, jog J. P. buvo vienas iš juos užpuolusių asmenų, laikytina kaip nukentėjusiųjų nenoras sunkinti nuteistojo padėties. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo diskrecinė teisė, tai yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo, nukentėjusiųjų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad nuteistasis J. P. 2006 m. naktį iš balandžio 11 d. į 12 d. buvo įvykio vietoje – Kaune, Rasytės gatvėje, ties 22 namu – bei kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasikėsino užvaldyti svetimą turtą bei sužalojo nukentėjusiuosius - G. D. ir D. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, G. A. užpuolimo metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis J. P. savo apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog jo versija, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu įvykio vietoje Kaune nebuvo ir nusikaltimų nepadarė, nes tą vakarą su drauge D. P. (dabar D. P. ) buvo pas brolį Rukloje, kur ir buvo užpultas bei sužalotas, nepaneigta byloje surinktais įrodymais, be to, šiuos jo parodymus patvirtino, neva, kartu su juo Rukloje buvę L. P. , J. P. , D. P. (D. P. ), kurių parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai. Liudytojai L. P. ir J. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2006 m. gruodžio 11 d. vakare J. P. su drauge Daiva (dabartine J. P. žmona D. P. ) buvo jų namuose, Rukloje ir šventė J. P. vardadienį. L. P. paprašė J. P. , kuris tą vakarą nevartojo alkoholio, pastatyti į garažą kieme stovėjusį automobilį. Liudytojų teigimu, Jonas išėjo į kiemą, o grįžęs pasakė, kad kieme jį peršovė. J. P. draugė Daiva vežė sužeistą J. P. į Jonavos ligoninę, o iš ten į Kauno klinikas. Liudytoja D. P. (D. P. ) ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir liudytojai L. P. bei J. P. , bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja D. P. (D. P. ) parodymus duoti atsisakė. Vertinant minėtų liudytojų – nuteistojo J. P. artimų giminaičių - parodymus byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, šių asmenų parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Nuteistojo J. P. parodymus, o tuo pačiu ir jo artimų giminaičių parodymus apie tai, kad įvykio naktį jis buvo Rukloje visų pirma paneigia informacija, gauta fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. P. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jo draugė D. P. (D. P. ) naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šių abonentų išklotines nustatyta, kad J. P. mobilaus ryšio telefonas su Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. balandžio 11 d., 14.56 val. iki 2006 m. balandžio 11 d., 18.16 val. buvo prisijungęs prie ,,Bitės“ mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047, kurio adresas - Pramonės pr. 22, Kaunas. Nuteistojo J. P. draugės D. P. (D. P. ) mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 12 d., 00.39 val. prisijungė prie ,,Bitės“ mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto KN047, vėliau 2006 m. balandžio 12 d., 00.48 val. - prie ,,Bitės“ mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto A105, kurio adresas Partizanų g. 166, Kaunas, 2006 m. balandžio 12 d., 00.56 val. - prie ,,Bitės“ mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto ISOR, kurio adresas Užusalio seniūnija, Jonavos rajonas, 2006 m. balandžio 12 d., 01.03 val. - prie ,,Bitės“ mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto JON02, kurio adresas Ukmergės gatvė, Jonava. Iš byloje esančio Jonavos ligoninės rašto matyti, kad J. P. į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2006 m. balandžio 12 d., 01.20 val. (t. 5, b. l. 27). Šie nustatyti faktiniai duomenys rodo, kad J. P. draugė D. P. (D. P. ) 2006 m. balandžio 12 d. buvo Kaune iki 00.39 val. bei rodo D. P. (D. P. ) judėjimo kryptį iš Kauno į Ruklą. Tuo pačiu šie duomenys paneigia tiek paties J. P. , tiek liudytojų L. P. , J. P. , D. P. (D. P. ) parodymus apie tai, kad J. P. 2006 m. balandžio 11 d. vakare buvo Rukloje. Be to, kaip matyti iš Jonavos rajono policijos komisariato pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos – pranešimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo – duomenų apie J. P. sužalojimą Ruklos gyvenvietėje negauta (t. 5, b. l. 40 – 45). Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja D. P. (D. P. ) papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog savo mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 11 d. ji naudojosi nuo ryto iki 19 val., tada jį paskolino savo pažįstamai R., o telefoną pažįstama R. jai grąžino tik 2006 m. balandžio 12 d. ryte. R. 2006 m. balandžio 11 d. apie 24.00 val. skambino J. P. , taip pat gali būti, kad R., važiuodama į Ruklą, skambino ir po 24.00 val. Liudytojos D. P. (D. P. ) teigimu, R. buvo atvažiavusi į Jonavos ligoninę, kur buvo pristatytas sužeistas J. P. , o iš ten kartu su ja važiavo į Kauno klinikas (t. 3, b. l. 173). Šie liudytojos D. P. (D. P. ) parodymai neatitinka kitų faktinių bylos duomenų, nei nuteistasis J. P. , nei liudytojai L. P. , J. P. nenurodė, jog įvykio naktį būtų matę ar bendravę su D. P. (D. P. ) drauge R. Pažymėtina, jog liudytoja D. P. (D. P. ) pirmosios apklausos metu apie jokią R. nenurodė, apie tai, kad įvykio naktį savo telefoną buvo davusi pažįstamai R. bei, kad R. buvo atvykusi į Jonavos ligoninę, D. P. (D. P. ) parodė tik papildomos apklausos metu, po to, kai sužinojo apie elektroninių ryšių tinklais užfiksuotus duomenis. Be to, liudytoja D. P. (D. P. ) papildomos apklausos metu nenurodė R. tapatybės, negalėjo pasakyti nei R. pavardės, nei gyvenamosios vietos adreso, nei kitų duomenų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei teisingai konstatavo, kad nuteistojo J. P. versiją bei jo artimų giminaičių parodymus paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymus visetas bei pagrįstai liudytojų L. P. , J. P. ir D. P. (D. P. ) parodymus vertino kaip siekimą artimam giminaičiui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokius neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus jis atliko, koks buvo jo vaidmuo nusikaltimų padaryme, teigia kad turėjo būti nustatyti ir įrodyti konkretūs kiekvieno asmens nusikalstami veiksmai ir nustatytas priežastinis ryšys tarp konkrečių veiksmų bei atsiradusių pasekmių. Byloje surinktų įrodymų visetu – nukentėjusiųjų G. D. , D. V. , G. A. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, kitais faktiniais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis J. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtą, šaunamuosius bei nešaunamuosius ginklus. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Kai bendrininkų grupėje veikia keli nusikalstamos veikos bendravykdytojai, turėdami vieningą tyčią ir bendrą tikslą, visų bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus bet kuris iš bendravykdytojų atliko, jei nėra vykdytojo eksceso, t. y. jeigu nei vienas iš bendravykdytojų neišėjo už susitarimo ribų. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas, tame tarpe ir J. P. , tačiau nusikalstamos veikos pobūdis, prieš nukentėjusiuosius pavartoto fizinio smurto intensyvumas, nusikaltimo metu panaudoti įrankiai – šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiesiems G. D. ir D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, G. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata - rodo, kad nukentėjusieji G. D. , D. V. , G. A. buvo sužaloti nusikalstamos veikos bendrininkų bendrais veiksmais, siekiant vieno tikslo – bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis užvaldyti svetimą turtą. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai buvo bendravykdytojai, visų bendrininkų buvo vieninga tyčia – panaudojant smurtą bei šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus užvaldyti svetimą turtą, visiems bendrininkams buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai ar net gyvybės atėmimas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, visų nusikalstamos veikos bendrininkų, tame tarpe ir J. P. , veika, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš jų atliko, kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, t. y. pasikėsinimo apiplėšti metu nukentėjusiesiems G. D. ir D. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiajam G. A. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 9 p.

Bausmė J. P. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. J. P. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.