Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-25 · Byla Nr. Iv-1637-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-25
Bylos Nr.
Iv-1637-473/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00801-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Suinteresuotas asmuo
LR VRM Medicinos
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie LR VRM, LR VRM Medicinos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. I-1637-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-00801-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Violeta Balcytiene, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškejui M. Š. (M. Š. ), pareiškejo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovei Leandrui Pociui, treciojo suinteresuoto asmens LR VRM Medicinos centro Centrines medicinos ekspertizes komisijos atstovams S. R. ir O. K., viešame teismo posedyje išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejo M. Š. skunda atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie LR VRM, LR VRM Medicinos centro Centrines medicinos ekspertizes komisijai del tyrimo išvados dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustate:

pareiškejas kreipesi i teisma prašydamas: 1) pripa˛inti neteisetu bei nepagristu Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados 7 p. ir ji panaikinti; 2) pripa˛inti, kad Vilniaus apskr. VPK nevykde Vidaus tarnybos statute ir Apraše itvirtintu pareigu ir taip vilkino sprendimo priemima bei u˛kirto kelia pasinaudoti socialine garantija; 3) pripa˛inti, kad jis patyre trauma vykdydamas tarnybos funkcijas padidejusio pavojaus ir padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai salygomis, o tarp pareigu vykdymo ir patirto su˛alojimo yra prie˛astinis ryšys (yra salygos Vidaus tarnybos statuto 40 str. numatytai kompensacijai gauti); 4) ipareigoti atsakova Vilniaus apskr. VPK surašyti tarnybinio patikrinimo išvada ir siuntima i Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti (b. l. 1-5, 15).

Šalies argumentai

Pareiškejas skunde (b. l. 1-5) nurode ir teismo posedyje jis ir jo atstove paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalistiniu tyrimu skyriaus (toliau - KTS) specialisto pareigose. 2010-02-01 dalyvaudamas fizinio pasirengimo pratybose kontakto su kitu pareigunu metu (atliekant kovines savigynos pratimus poroje), buvo su˛alotas. Apie tai buvo informuota vadovybe, pradetas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. 2010-02-26 parengta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada del jo traumos tarnybos metu (toliau - Išvada) ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto (toliau - Aktas) projektai. 2010-03-01 Išvada ir Aktas buvo patvirtinti Vilniaus apskr. VPK viršininko K. L.. Pareiškejas nesutinka su minetos Išvados 7 p., kuriuo atsisakoma pradeti tarnybini patikrinima del su˛alojimo tarnyboje. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas ir Išvada surašyta pagal LR vidaus reikalu ministro 2007-11-30 isakymu Nr. 1V-418 patvirtinta „Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraša“ (toliau - Aprašas). Aprašo 19 p. numato nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados turini: pateikiamas baigtinis sarašas nurodytinu aplinkybiu ir sprestinu probleminiu klausimu, kurie turi buti aptariami išvadoje. 19 p. atskirose dalyse nera nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje butu galima spresti del to, ar pareigunui priklauso Vidaus tarnybos statuto 40 str. numatyta kompensacija sveikatos sutrikdymo atveju. Netgi priešingai - Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 d. yra numatyta, jog tai, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Vidaus reikalu ministras 2004-04-23 isakymu Nr. IV-138 patvirtino „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles“ (toliau - Taisykles). Šios Taisykles numato, kaip turi buti atliekamas tarnybinis patikrinimas ir kokie veiksmai vykdomi, kokie sprendimai priimami vadovaujantis šiomis Taisyklemis. Taisykliu 10.6 p. konkreciai numato, kad pagal šias Taisykles atliekamo tarnybinio patikrinimo išvadoje be kita ko, turi buti nurodoma, ar tarp pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar ivadinio mokymo yra nustatytas prie˛astinis ryšys, ar teises aktu nustatyta tvarka išmoketina kompensacija. Aprašo 34 p. nustatyta, kad Komisijai ar darbuotojui atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima ir nustacius, kad pareigunas ar kursantas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar ivadinio mokymo metu, vidaus reikalu istaigoje pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis, patvirtintomis vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu Nr. 1V-138. Taigi atliekant nelaimingo atsitikimo tyrima ir nustacius konkrecias faktines aplinkybes (šiuo atveju tai, kad nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba), yra pradedamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu butu išsiaiškintos papildomos aplinkybes (atsi˛velgiant i Vidaus tarnybos statuto 40 str. reikalavimus ir Taisykliu 10 p. apibre˛ta tarnybinio patikrinimo išvados turini). Neatlikus tarnybinio patikrinimo ir neišnagrinejus tarnybinio patikrinimo metu vertintinu aplinkybiu neimanoma nuspresti del pareiguno socialines garantijos (moketina ar nemoketina kompensacija), o sprendimas išdestytas Išvados 7 p., kuriuo atsisakoma vykdyti Aprašo 34 p. ir pradeti tarnybini patikrinima del sveikatos sutrikdymo aplinkybiu, yra viršijantis nelaimingu atsitikimu tyrimo komisijos kompetencija, pa˛eid˛iantis Aprašo 19 p., 34 p. ir iš esmes u˛kertantis galimybe pareigunui pasinaudoti teise i socialine garantija (kompensacija sveikatos sutrikdymo atveju). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine kolegija 2009-03-17 nutartyje adm. byloje Nr. A143-67/2009, vertindama kompensacijos mokejimo proceduras reglamentuojancius teises aktus, konstatavo, jog kompensacijos išmokejimas yra salygojamas tiesioginio prie˛astinio ryšio tarp patirto su˛alojimo (susirgimo sunkia liga) ir tarnybiniu pareigu atlikimo (tarnybos) buvimo. Butent šiam prie˛astiniam ryšiui bei ivykio aplinkybems nustatyti ir yra pradedamas tarnybinis patikrinimas (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 d., Taisykliu 4 p.), o ji atlikus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje, be kita ko, nurodoma, ar tarp pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas prie˛astinis ryšys, ar teises aktu nustatyta tvarka išmoketina kompensacija (Taisykliu 10.6 p.). Be to, išplestine kolegija, vertindama tarnybinio patikrinimo išvados reikšme ir prasme, konstatavo, kad neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas u˛kerta kelia pareiguno teises i kompensacija del sveikatos sutrikdymo realizavimui, todel, atsi˛velgiant i tai, jog teises aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti paskesni (papildoma) sprendima (administracini akta) del kompensacijos nemokejimo, ši išvada, išplestines teiseju kolegijos vertinimu, laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija administraciniu aklu, kuris gali buti skund˛iamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Administraciniu bylu teisenos istatyme itvirtintas taisykles. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas neatlikti tarnybinio patikrinimo ir nesurašyti tarnybinio patikrinimo išvados. Toks sprendimas, ne tik prieštarauja teises normoms (yra neteisetas veiksmas), bet ir u˛kerta pareiškejo teise i kompensacija (sukelia neigiamus teisinius padarinius). Atsakovas, veikdamas nurodytu budu, vilkina sprendimu del kompensacijos priemima. Išvadoje aiškiai išreikšta atsakovo pozicija, jog kompensacija del sveikatos sutrikdymo pareiškejui nepriklauso. Esant tokioms aplinkybems, tuo atveju, jei teismas ipareigotu atsakova atlikti tarnybini patikrinima bei surašyti tarnybinio patikrinimo išvada, yra pagrindas teigti, jog atsakovas surašys neigiama išvada remdamasis tais paciais, Išvadoje nurodytais motyvais, ir bylinejimasis del kompensacijos nepagristai u˛sitestu. Atsi˛velgiant i tai ir vadovaujantis LR ABTI 90 str., ivertinus tarnybinio patikrinimo metu vertintinas aplinkybes, butina ipareigoti atsakova pripa˛inti pareiškejo teise i kompensacija ir surašyti nustatyto turinio tarnybinio patikrinimo išvada. Vilniaus apskr. VPK Išvadoje patvirtinta aplinkybe, kad pareiškejas susi˛alojo vykdydamas tarnybines pareigas, taciau konstatuojama, kad traumos patyrimo metu vykdomos pareigos nebuvo susijusios su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Teises aktuose aiškiai nera itvirtintos padidinto pavojaus salygos (baigtinis ar pavyzdinis sarašai, arba tokiu salygu apibre˛imas), taciau civilines teises doktrina aiškina padidinto pavojaus salygas kaip tokias aplinkybes, kuriomis esant asmuo pats negali suvaldyti padidinto pavojaus šaltinio - t.y. ˛mogaus pastangu nepakanka jam suvaldyti. Aptariamu atveju jis buvo su˛alotas treniruodamasis atlikti sulaikymo veiksmus, treniruotes metu elgesi atsargiai ir apdairiai. Tokiu pratybu metu, kiekvienas pareigunas veikia nepriklausomai, šiuo konkreciu atveju jis negalejo kontroliuoti treniruotes partnerio veiksmu, del to patyre trauma. Šiuo atveju padidejes pavojus ir padidejusi rizika sveikatai ar gyvybei vertintini kaip analogiški terminai - tiek vienu, tiek kitu atveju kontaktines treniruotes metu yra padidejusi gresme patirti sveikatos sutrikdyma nei iprasto fizinio pasirengimo treniruotes metu, kai asmuo gali kontroliuoti savo veiksmus ir nera veikiamas nekontroliuojamos fizines jegos. Sistemiškai aiškinant Vidaus tarnybos statuto 40 str. nuostatas, mokymu metu turi buti apsaugomi ne tik pareiguno statuso neigije, bet ir ji igije pareigunai. Be to, iš Vidaus tarnybos statuto 40 str. 4 d. matyti, jog istatymu leidejas pripa˛ista, jog kursu, specialiuju mokymu metu gali susidaryti padidejusio pavojaus arba padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ir sveikatai salygos. Šios normos aiškiai išreiškia istatymu leidejo valia apsaugoti kandidatus i vidaus tarnybos pareigunus ir pacius vidaus tarnybos pareigunus, nes priešingu atveju šie asmenys butu verciami prisiimti visa rizika ir iš jos kylancius padarinius sau, o tokia praktika laikytina netinkama, socialiai neteisinga ir pa˛eid˛ianti Vidaus tarnybos statuto 3 str. 7 d. numatyta vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa, kai su vidaus tarnyba susije ypatumai (šiuo atveju - padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai) yra kompensuojamas Vidaus tarnybos statute numatytomis garantijomis. Aplinkybe, jog jis patyre su˛alojima vykdydamas pareiga dalyvauti tarnybiniuose mokymuose, tarnybos metu, rodo, jog tarp jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu vykdymo yra tiesioginis ryšys.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su skundu nesutinka ir prašo atmesti ji kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda (b. l. 29-31) ir teismo posedyje atsakovo atstove nurode, kad prie˛astini ryši tarp pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo nustato istaiga, kurioje asmuo dirba. Prie˛astinio ryšio nustatymas yra proceso, kurio metu sprend˛iamas klausimas del kompensacijos mokejimo (pirmiausia del siuntimo i CMEK), dalis. Pareiškejas netinkamai taiko ir aiškina ABTI 90 str., prašydamas teismo ivertinti tarnybinio patikrinimo metu vertintinas aplinkybes ir ipareigoti atsakova pripa˛inti jo teise i kompensacija ir surašyti nustatyto turinio tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas gali panaikinti Išvados 7 p. ir ipareigoti atlikti tarnybini patikrinima pagal Taisykles, bet negali nurodyti atsakovui koks turetu buti šio tarnybinio patikrinimo išvados turinys. Pagal analogiškuose gincuose formuojama teismu praktika, pareiguno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikru policijos pareigunui butinu tureti igud˛iu lavinimo aspektais kai jis atliekamas vykdant atitinkama vadovybes nurodyma (isakyma ir pan.), laikytinas tarnybiniu pareigu atlikimu. Taciau toks sportavimas arba tam tikru fiziniu igud˛iu lavinimas (neatsi˛velgiant i ju konkretu buda ir konkrecia sporto šaka) nelaikytini tarnybiniu pareigu atlikimu Policijos veiklos istatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu u˛siemimu metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo po˛iuriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme (LVAT 2010-01-18 nutartis adm. byloje Nr. A-662-154/2010, 2010-01-25 nutartis adm. byloje Nr. A-143-145/2010, 2010-02-09 nutartis administracineje byloje Nr. A-143-193/2010).

Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalu ministerijos su pareiškejo skundu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda (b. l. 25-27) remesi analogiškais atsakovo atsiliepime išdestytiems argumentais.

Treciasis suinteresuotas asmuo LR VRM Medicinos centras su pareiškejo skundu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda (b. l. 78-81) nurode ir jo atstovai teismo posedyje paaiškino, kad pagal LR vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu Nr. IV-138 patvirtintu taisykliu 5, 6, 7 ir 10 punktu nuostatas, tarnybinio patikrinimo išvada bei tvarkos aprašo nustatyta tvarka išduotas pareigunui siuntimas atlikti ekspertize yra pagrindas CMEK pradeti ekspertize del pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. Taisykliu 4 ir 5 punktai reglamentuoja, kad pareiguna i CMEK siuncia vidaus reikalu statutine istaiga, vidaus reikalu profesinio mokymo istaiga ar Vidaus reikalu ministerija, kai vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba, ir kai yra konstatuojama pagal Statuto 40 str. 3 d., kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai pareiguno sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Tai reiškia, kad CMEK savo ekspertinius sprendimus priima vadovaudamasi Taisykliu reikalavimais, kurie patvirtina pagrindine taisykle, kad CMEK nustato sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni tik tais atvejais, kai Isakymo Nr. 1V-318 nustatyta tvarka konstatuojama, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas atitinka Statuto 40 str. 3 d. nustatytas salygas, t. y. CMEK nustato pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni tik tais atvejais, kai sprend˛iamas kompensacijos mokejimo klausimas. Atsakovui padarius išvada, kad pareiškejo sveikata sutrikdyta nors ir tarnybiniu pareigu atlikimo metu, taciau šios pareigos nebuvo susijusios su padidejusiu pavojumi ar rizika jo gyvybei ar sveikatai, CMEK neturi teisinio pagrindo nustatyti pareiškejui sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni. Tai patvirtina ir LVAT formuojama praktika (adm. bylos Nr. A9-1123/2007, A143-67/2009). Be to, LVAT administracineje byloje Nr. A143-145/2010 konstatavo, kad pareiguno sportavimas, kai jis atliekamas vykdant atitinkama vadovybes nurodyma (isakyma ir pan.), laikytinas tarnybiniu pareigu atlikimu. Taciau tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu u˛siemimu metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo po˛iuriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Tokia pat nuomone LVAT išsake ir administracinese bylose Nr. A662-154/2010, A143 - 193/2010, A756-235/2010.

Bylos faktines aplinkybes.

Iš byloje pateiktos med˛iagos nustatyta, kad pareiškejas Vilniaus aps. VPK KPS specialistas M. Š. 2010-02-01 dalyvavo fizinio pasirengimo pratybose vykdydamas Vilniaus aps. VPK viršininko 2009-12-29 isakyma Nr. 10-V-870, kuris numato, jog vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 isakyma Nr. 5-V-474 „Del policijos pareigunu šaudybos, fizines prievartos veiksmu ir fizinio parengimo pratybu organizavimo taisykliu patvirtinimo“ bei siekiant gerinti Vilniaus mieste dirbanciu Vilniaus aps. VPK pareigunu bendruosius profesinius igud˛ius, Vilniaus aps. VPK Personalo skyriaus (toliau - PS) Profesinio ugdymo poskyriui (toliau - PUP) pavesta nuo 2010-01-11 iki 2010-06-23 pagal patvirtinta tvarkarašti Patruliu rinktineje organizuoti ir vykdyti Vilniaus aps. VPK pareigunu, dirbanciu Vilniaus mieste, šaudybos, fizines prievartos veiksmu ir fizinio pasirengimo pratybas. Pagal Vilniaus aps. VPK viršininko patvirtinta grafika 2010-02-01 12.10 val. prasidejo savigynos u˛siemimai, kuriuose pareiškejas dalyvavo poroje su vyresniuoju specialistu G. K.. U˛siemimams einant i pabaiga, apie 14.00 val., pareigunams kovojant vienas prieš kita, G. K. bande atlikti metima ir tuo metu abu pareigunai nugriuvo ir pareiškejas patyre dešiniojo peties trauma (išniro dešinio raktikaulio petinis galas). M. S. buvo nuve˛tas i ligonine, jam atlikta operacija (b. l. 53-55, 59, 60-65).

2010-02-10 VGPUL pa˛ymoje apie traumos sunkuma nurodyta, kad M. Š. i skubios traumatologines pagalbos skyriu atgabentas 2010-02-01 14.49 val. Pareigunui buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas. Vadovaujantis sunkiu traumu klasifikaciniais po˛ymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 isakymu Nr. 397, nurodytoji trauma prie sunkiu nepriskiriama. Ta pacia diena pareigunas buvo operuotas (b. l. 67).

Iš paciento, patyrusio trauma, ap˛iuros lapo matyti, kad M. Š. trauma patyre darbe fiziniu u˛siemimu metu 2010-02-01 14.00 val. (b. l. 69).

Nuo 2010-02-01 M. Š. buvo išduotas nedarbingumo pa˛ymejimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pa˛ymejime nurodyta diagnoze pagal TLK-10 koda S 43.1. (b. l. 57, 58)

Vilniaus apskrities VPK Nuolatine nelaimingu atsitikimu darbe tyrimo komisija (toliau - Komisija), atlikusi nelaimingo atsitikimo tyrima del pareiškejo traumos tarnybos metu ir ivertinusi tyrimo metu surinktas aplinkybes padare išvada, kad pareiškejo 2010-02-01 apie 14.00 val. tarnybiniu kursu metu patirta dešinio raktikaulio petinio galo trauma patirta tarnybos metu, del to jis turi teise i draudimo išmoka del nelaimingo atsitikimo darbe. Komisija konstatavo, kad sveikatos sutrikdymo (dešinio raktikaulio petinio galo išnirimo) metu pareiškejo vykdomos tarnybines pareigos nebuvo susijusios su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Tyrimo metu Komisija nenustate aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad pareiškejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso ir atsi˛velgdama i visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes nutare nepradeti tarnybinio patikrinimo, vadovaujantis Tvarkos 34 p. (b. l. 36-39)

Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Kaip mineta, pareiškejas patikslintame skunde prašo: 1) pripa˛inti neteisetu bei nepagristu Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados 7 p. ir ji panaikinti; 2) pripa˛inti, kad Vilniaus apskr. VPK nevykde Vidaus tarnybos statute ir Apraše itvirtintu pareigu ir taip vilkino sprendimo priemima bei u˛kirto kelia pasinaudoti socialine garantija; 3) pripa˛inti, kad jis patyre trauma vykdydamas tarnybos funkcijas padidejusio pavojaus ir padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai salygomis, o tarp pareigu vykdymo ir patirto su˛alojimo yra prie˛astinis ryšys (yra salygos Vidaus tarnybos statuto 40 str. numatytai kompensacijai gauti); 4) ipareigoti atsakova Vilniaus apskr. VPK surašyti tarnybinio patikrinimo išvada ir siuntima i Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas, laikydamasis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos, atliko nelaimingo atsitikimo tyrima del pareiškejo 2010-02-01 tarnybos metu patirtos traumos ir 2010-02-26 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad pareiškejas dešinio raktikaulio petinio galo trauma patyre tarnybos metu ir turi teise i VTS 49 str. numatyta draudimo išmoka del nelaimingo atsitikimo darbe. Atsakovas šioje Išvadoje, remdamasis LVAT formuojama praktika (nutartis adm. byloje A143-145/2010), taip pat konstatavo, kad sveikatos sutrikdymo metu jis nevykde tarnybiniu pareigu, kurios butu susijusios su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Tikrinimo metu taip pat nenustatyta aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad minetas pareigunas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Atsi˛velgiant i tai, nutarta nepadeti tarnybinio patikrinimo, vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 p.

Vidaus tarnybos sistemos pareigunu socialines garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – VTS), kurio 49 str. 1 d. numatyta, kad pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto lešomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos. Šios straipsnio 3 d. nustatyta, kad pareigunu ir kursantu sveikatos ir gyvybes draudimo, draudiminiu ivykiu pripa˛inimo tvarka, draudimo išmoku dyd˛io nustatymo ir mokejimo tvarka nustato Vyriausybe. Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarka nustato vidaus reikalu ministras.

Pagal VTS 40 str. 3 d., pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, išmokama nuo vieno menesio iki 5 metu (nuo 1 menesio iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad tai, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka.

Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) patvirtinto Vidaus reikalu ministro 2007-11-30 isakymu Nr. 1V-418, i kuri nukreipia VTS 49 str. 3 d., 8 p. nustatyta, kad vidaus reikalu istaigos vadovas, gaves informacija apie tai, kad ivyko nelaimingas atsitikimas, per 1 darbo diena nuo tarnybinio pranešimo gavimo dienos sudaro komisija, kuriai paveda tirti nelaiminga atsitikima (toliau – komisija), arba atlikti nelaimingo atsitikimo tyrima paveda kompetentingam darbuotojui (toliau – darbuotojas), kuriam pavesta igyvendinti darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimus vidaus reikalu istaigoje.

Tvarkos 15 p. numatyta, kad nelaiminga atsitikima tirianti komisija ar darbuotojas privalo: ap˛iureti nelaimingo atsitikimo vieta, raštu ir techninemis priemonemis u˛fiksuoti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir prie˛astis, sudaryti planus, schemas ar kita grafine med˛iaga; paimti nukentejusio pareiguno ar kursanto rašytini paaiškinima del nelaimingo atsitikimo aplinkybiu ir prie˛asciu; paimti iš asmenu, tapusiu nelaimingo atsitikimo liudytojais ar kitaip susijusiu su nelaimingu atsitikimu, ˛odinius ir rašytinius paaiškinimus; gauti iš vidaus reikalu istaigos reikalingus duomenis, dokumentus, vidaus reikalu istaigos vadovo ar jo igalioto pareiguno, kitu su nelaimingu atsitikimu susijusiu asmenu ar nelaimingo atsitikimo liudytoju paaiškinimus apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir prie˛astis; nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir prie˛astis; nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, ar ivyko tarnyboje, ar vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, ar profesinio arba ivadinio mokymo metu; atlikti kitus veiksmus, kuriu reikia nelaimingo atsitikimo tyrimui atlikti, aplinkybems ir prie˛astims nustatyti.

Komisija ar darbuotojas, tiriantys nelaiminga atsitikima, nelaimingo atsitikimo tyrima baigia surašydami nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo akta (Tvarkos 18 p.). Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodoma ar nelaimingas atsitikimas ivyko vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, ar vidaus reikalu istaigos patalpose, ar ne vidaus reikalu istaigos patalpose, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba (tarnybiniu pareigu vykdymu) (Tvarkos 19.6 p.).

Tvarkos aprašo 34 punktas numato, kad komisijai ar darbuotojui atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima ir nustacius, kad pareigunas ar kursantas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar ivadinio mokymo metu, vidaus reikalu istaigoje pradedamas tarnybinis patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis, patvirtintomis vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu Nr. IV-138 (toliau – Taisykles).

Šiu Taisykliu (numatytu VTS 49 str. 3 d.) 3 p. nustatyta, kad pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, kai tarp jo mirties ar jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos arba profesinio ar ivadinio mokymo šiu taisykliu nustatyta tvarka yra nustatytas prie˛astinis ryšys. Pareigunui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant itarimu, kad jis galejo buti u˛krestas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti prie˛astini ryši tarp pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar ivadinio mokymo (Taisykliu 4 p.).

Atlikus tarnybini patikrinima surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodoma: ivykio esme ir padariniai; surinktos ivykio faktines aplinkybes; ivykio prie˛astys ir salygos; ar ivykio metu, esant nustatytoms faktinems aplinkybems, galejo atsirasti tokio pobud˛io sveikatos sutrikdymas, koks susi˛alojusio ar mirusio pareiguno, kursanto paties neatsargumo laipsnis; ar tarp pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar ivadinio mokymo yra nustatytas prie˛astinis ryšys, ar teises aktu nustatyta tvarka išmoketina kompensacija (Taisykliu 10.2 – 10.6 p.).

Remiantis teismo pacituotu galiojanciu teisiniu reglamentavimu, atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima ir nustacius konkrecias faktines aplinkybes – kad nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 p., pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu patvirtintomis Taisyklemis.

Nagrinejamu atveju atsakovas nustate, kad pareiškejo nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba, todel atsi˛velgiant i pamineta teisini reglamentavima, vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 p., turejo pradeti tarnybini patikrinima, reglamentuojama vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu Nr. IV-138 patvirtintomis Taisyklemis, siekiant nustatyti ar pareiškejo sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai.

Kaip matyti, šias aplinkybes atsakovas ivertino ir del ju pasisake tame paciame dokumente, t. y. tyrimo išvadoje, konstatuodamas, kad sveikatos sutrikdymo metu pareiškejas nevykde tarnybiniu pareigu, kurios butu susijusios su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai ir nurodydamas, jog nenustatyta, kad pareiškejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.

Atsi˛velgdamas i tai, kas išdestyta, teismas daro išvada, kad atsakovas, veikdamas tokiu budu ir nuspresdamas neatlikti tarnybinio patikrinimo, numatyto Tvarkos aprašo 34 p., nesilaike teises aktu nustatytos tvarkos, todel Išvados 7 p. kuriame nurodyta tarnybinio patikrinimo, vadovaujantis Tvarkos 34 p., nepradeti, yra neteisetas ir nepagristas ir todel naikintinas, ipareigojant atsakova atlikti tarnybini patikrinima del pareiškejo sveikatos sutrikdymo tarnybos metu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 p. ir Vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu patvirtintomis Taisyklemis.

Pareiškejo reikalavimas pripa˛inti, kad jis patyre trauma vykdydamas tarnybos funkcijas padidejusio pavojaus ir padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai salygomis, o tarp pareigu vykdymo ir patirto su˛alojimo yra prie˛astinis ryšys (yra salygos Vidaus tarnybos statuto 40 str. numatytai kompensacijai gauti) netenkintinas. Šias aplinkybes, pagal minetas Vidaus reikalu ministro 2004-04-23 isakymu patvirtintas Taisykles, nustato atsakovo sudaryta Komisija, savo ivertinima pateikdama tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri, pareiškejui nesutinkant su joje išdestytais argumentais, nustatyta tvarka gali buti skund˛iama teismui.

Remdamasis byloje nustatytu aplinkybiu visuma ir aptartais argumentais, teismas daro išvada, kad pareiškejo skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-02-26 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados del Vilniaus aps. VPK KTS 1-ojo poskyrio specialisto M. Š. traumos tarnybos metu 7 p., kuriuo nutarta nepradeti tarnybinio patikrinimo, naikinamas ir atsakovas ipareigojamas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 p., atlikti tarnybini patikrinima del pareiškejo 2010-02-01 patirto su tarnyba susijusio sveikatos sutrikdymo (LR ABTI 88 str. 2-3 p., 57 str.), kitoje dalyje pareiškejo skundas atmestinas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 straipsniais,

nusprende:

pareiškejo M. Š. (M. Š. ) skunda tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-02-26 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados del Vilniaus aps. VPK KTS 1-ojo poskyrio specialisto M. Š. traumos tarnybos metu 7 p., kuriuo nutarta nepradeti tarnybinio patikrinimo ir ipareigoti atsakova atlikti tarnybini patikrinima del pareiškejo 2010-02-01 patirto su tarnyba susijusio sveikatos sutrikdymo, vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 p. Kitoje dalyje pareiškejo skunda atmesti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teiseja Violeta Balcytiene