Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-15 · Byla Nr. N-575-1510-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-15
Bylos Nr.
N-575-1510-06
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3 – 1510/2006Procesinio sprendimo kategorija 27. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnė 2006 m. sausio 27 d. surašė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio l dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Socialinės garantijos“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti jo vadovaujamoje įmonėje A. P. , nesudaręs su šiuo asmeniu darbo sutarties. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnės surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog A. P. dirbo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Socialinės garantijos“ draudimo konsultantu, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, o viename iš įmonės padalinių – prekybos centre „Senukai“ (Ukmergės g. 244, Vilniuje) buvo įtrauktas į bendrovės „Socialinės garantijos“ darbuotojų darbo grafiką, kurį pats ir pasirašinėjo, nurodydamas, kad yra atsakingas už poskyrį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. nutarimu R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas konstatavo, kad A. P. , R. V. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai teigė, jog A. P. vežiojo dokumentus, pasirašydavo už gaunamus nuvežti draudimo polisų blankus, pasirašydavo už gaunamus nuvežti pinigus ir panašiai, tačiau niekada nesudarinėjo draudimo sutarčių nes yra ne brokeris ir negali to daryti. Su uždaraja akcine draudimo brokerių bendrove „Socialinės garantijos“ A. P. bendravo atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Sutartyje buvo numatyta, kad A. P. IĮ teikia šias paslaugas: platina reklaminę medžiagą apie minėtą bendrovę, teikia techninę pagalbą santykiuose su klientais, tiekiant jiems dokumentus bei informaciją. Teismas pabrėžė, kad nė vienas apklaustas asmuo negalėjo nurodyti kada, kokiu laiku dirbdavo A. P. , ar dirbo ir kokį konkretų darbą. Todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti įrodymai, kurie kokiu nors būdu leistų daryti išvadą, jog A. P. dirbo bendrovėje, o ne teikė paslaugas minėtos tarpininkavimo sutarties pagrindu. Teismas pabrėžė, kad liudytojų parodymuose buvo užuominų, jog A. P. galbūt pats sudarė draudimo sutartis, bet konkrečių duomenų nebuvo nustatyta. Sutarties sudarymas, teismo nuomone, galėtų būti vertinamas kaip draudimo tvarkos pažeidimas, bet tiesiogiai neįrodo A. P. darbinių santykių egzistavimo su uždaraja draudimo brokerių bendrove „Socialinės garantijos“. Todėl teismas padarė išvadą, jog bendrovės „Socialinės garantijos“ direktoriui R. V. inkriminuotas pažeidimas neįrodytas ir byla nutrauktina.

Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius – prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarimą R. V. atžvilgiu ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarimas grindžiamas paties pažeidėjo R. V. , nelegaliai dirbusio darbuotojo A. P. bei uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Socialinės garantijos“ darbuotojų P. B. bei A. K. parodymais. Tačiau nutarime visiškai neargumentuojama, kodėl yra atmetami byloje esantys rašytiniai įrodymai, jie teismo visiškai nevertinami. Teismas, priimdamas nutarimą, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog darbo teisėje skiriamuoju bruožu yra tas požymis, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose nėra lygiateisiškumo ir egzistuoja pavaldumas. Tuo paaiškinamas darbuotojo darbdaviui naudingų parodymų davimo motyvas, kadangi jų tarpusavio ryšiai administraciniu teismo procesu nepasibaigia. Taigi, nuo liudytojų P. B. bei A. K. , o taip pat A. P. parodymų tiesiogiai priklausė, ar R. V. bus paskirta administracinė bauda. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes bei kritiškai vertinti teisme duotus minėtų asmenų parodymus. Teismas nepilnai vertino liudytojos V. P. parodymus, kad A. P. dirbo ir jai vadovavo. Teismo nutarime yra panaudojama tik dalis V. P. parodymų. Be to, teismo nutarime yra visiškai nepagrįstai nurodoma, kad „liudytojų parodymuose buvo užuominų, jog A.P., galbūt, pats sudarė draudimo sutartis, bet konkrečių duomenų nebuvo nustatyta“. Apelianto nuomone, liudytoja Z. V. teisme aiškiai nurodė, kad automobilį draudė pas A. P. . Kita liudytoja R. M. tai pat patvirtino, kad automobilį draudė pas A. P. . Liudytojos V. P. ir Draudimo priežiūros komisijos specialistės Ž. B. paaiškinimai taip pat patvirtina aplinkybę, kad A. P. teikė draudimo paslaugas - gaudavo iš įmonės klientų įmokas, konsultuodavo klientus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Teismas vertina, kad šio pažeidimo sudėtiems objektyviesiems požymiams (objektui) yra būdinga tai, kad dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Šioje byloje nėra įrodytas šis pažeidimo sudėties elementas.

Byloje yra ginčas, A. P. buvo UABD „Socialinės garantijos“ darbuotoju, ar teikė šiai įmonei atlygintinas paslaugas civilinės sutarties pagrindu kaip A. P. IĮ darbuotojas. Ryšium su tuo, teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodoma, kad A. P. nelegaliai dirbo nuo 2005-01-03. Apeliacinės instancijos teismas surinko byloje papildomus įrodymus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma (2006-10-31 Nr. 4-8-23/196) patvirtina, kad A. P. buvo socialiai apdraustas A. P. IĮ ir 2005 m. buvo sistemingai mokamos socialinio draudimo įmokos susijusios su A. P. darbu. Be to, A. P. dirbo dar vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (ne UABD „Socialinės garantijos“ ) nuo 2005-01-01 iki 2005-07-01 ir buvo apdraustas visomis socialinio draudimo rūšimis. Valstybinė mokesčių inspekcija 2006-11-17 pažyma teismą informavo, kad A. P. IĮ atskaitomybės dokumentus teikė, mokesčius deklaravo ir mokėjo laiku. Mokesčių įsiskolinimų neturi. Šios aplinkybės liudija apie tai, kad dėl A. P. darbo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, visi reikiami mokesčiai valstybei buvo sumokėti, o pats A. P. turėjo atitinkamas socialines garantijas susijusias su jo darbu. Taigi, byloje nėra įrodyta kad buvo padaryta žala ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties objektui. Todėl R. V. veikoje nėra pažeidimo numatyto ATPK 41³ str. 1 d. sudėties. Šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad R. V. atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. negalima, todėl teismas nesvarstys, kaip turėjo būti įformintas A. P. darbas - A. P. IĮ ar UABD „Socialinės garantijos“.

Panaikinti skundžiamą nutarimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas