Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Gotas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gotas“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB ,,Gotas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 460 Lt skolos, kurią sudaro 60 Lt įrankių nuoma ir 500 Lt remonto išlaidos už sugadintą įrankį – šakų smulkintuvą, atėmus atsakovo sumokėtą 100 Lt avansą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo ir 682 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2013-04-20 sudarė įrankių nuomos sutartį Nr. 1-10006-1 ir iki 2013-04-22 išnuomojo atsakovui šakų smulkintuvą su elektros ilgintuvu už 60 Lt nuomos mokestį. Įrankius atsakovas grąžino, tačiau, pasak ieškovo, šakų smulkintuvas buvo sulaužytas. Atsakovas iš karto buvo apie tai įspėtas ir informuotas, kad pagal sutartį nuomininkas privalo apmokėti įrankių remonto išlaidas. Kaip pradinę įmoką už nuomą bei būsimą remontą atsakovas sumokėjo 100 Lt. Atsakovui buvo pateiktas įrankio sugadinimo nustatymo aktas, tą pačią dieną atsakovas buvo informuota telefonu, kad remontas kainuos 500 Lt. Pasak ieškovo, serviso vadovas paruošė atliktų darbų aktą, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti ir už remonto darbus nemokėjo.

Atsakovas V. L. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, jog ieškovas neįrodė visų jo civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. Pasak atsakovo, sudarant sutartį ir perduodant jam įrankį, nebuvo patikrinta įrankio būklė, atsakovui nebuvo perduota jokia naudojimosi įrankiu rašytinė instrukcija. Atsakovo teigimu, tik pradėjus naudotis įrankiu, jis neveikė tinkamai, buvo aišku, kad įrankis naudotas daug kartų, o deklaruota buvo, kad naudotas tik kelis kartus, todėl ir buvo nedelsiant grąžintas ieškovui. Pasak atsakovo, šiuo atveju nėra jokios jo kaltės, nes pats ieškovas nepadarė visko, kas nuo jos priklauso, t.y. nepateikė įrankio naudojimosi instrukcijos. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas dėl naudojimosi instrukcijos įrankiu, o šalims nesutariant, kas yra kaltas dėl įrankio sugadinimo, pasak atsakovo, galioja principas, jog visos abejonės yra vertinamos vartotojo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteista 160 Lt skolos už nuomą ir remontą, 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis dėl remonto kaštų, sutiko su ieškovės argumentais ir konstatavo, kad ieškovas patyrė 500 Lt žalą. Remdamasis šalių ir liudytojų parodymais, pripažino, kad atsakovui įrankis buvo perduotas veikiantis, atliekantis smulkių/plonų šakų smulkinimo funkciją, tačiau padėvėtas/daug kartų naudotas. Nurodė, kad pagal CK 6.508 str. sudaręs nuomos sutartį nuomotojas privalo, dalyvaujant nuomininkui, patikrinti išnuomojamo daikto būklę, supažindinti nuomininką su daikto naudojimo taisyklėmis arba perduoti jam rašytines naudojimosi daiktu instrukcijas. Remdamasis liudytojų I. B. ir R. L. parodymais, teismas sprendė, kad atsakovui buvo paaiškinta, kaip naudotis įrankiu, kokias šakas juo smulkinti, tačiau nepakankamai aiškiai, t.y. atsakovui nebuvo tiksliai nurodytas rekomenduotinas smulkinti su smulkintuvu šakų dydis, nebuvo paaiškinta, kad smulkinant nors ir truputį didesnes šakas, įrankis sulūš. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad išnuomojo atsakovui veikiantį įrankį, tačiau neįrodė, kad tinkamai informavo atsakovą, kaip tuo įrankiu naudotis. Nustačius ir ieškovo kaltę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vartotojo kaip silpnesnės šalies principu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas savo įsipareigojimų vykdyti pagal sutartį ir kompensuoti ieškovei jos patirtus nuostolius iš principo nevengė (2014-04-22, t.y. laiku, sumokėjo 100 Lt), kad išnuomotas daiktas jau buvo gerokai panaudotas, nenaujas ir nenaujausio modelio, ieškovui iš atsakovo patirtų įrankio nuostolių sumą teismas nusprendė sumažinti 60 proc., t.y. iš atsakovo ieškovei už įrankio nuomą ir remontą priteisė 160 Lt skolą ( (500x40 proc.)+60-100 ). Ieškinį patenkinus 35 proc., iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 235,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai priteista 910 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB ,,Gotas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 460 Lt skolos už nuomą ir remontą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsiradusios žalos kaltas yra ir pats ieškovas. Apeliantas tvirtina, jog į bylą pateikti įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina atsakovo kaltę dėl netinkamo įrankio naudojimo, todėl jo patirta žala, kuri yra įrodyta, turi būti visa apimtimi priteista iš atsakovo. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neteisingai nustatė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą, t.y. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 100 Lt, tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad visos ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos yra 672 Lt.

Atsakovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo įsitikinimu, apelianto teiginys, kad iki 2013-03-20 ginčo objektu esantis šakų smulkintuvas buvo nuomojamas tik tris kartus savaime negali reikšti, jog jam buvo perduotas geros būklės, nepadėvėtas įrankis, nes nėra aišku, kokios būklės įrankį įsigijo pats ieškovas. Taip pat atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis siūlė atspausdinti visą rašytinę įrankio naudojimo instrukciją, tačiau atsakovas neva to atsisakė. Pažymi, kad apie tai ieškovas nebuvo užsiminęs bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-02-28 nutarime Nr. 10-167 konstatavo, jog šalių sudarytoje ir pasirašytoje sutartyje esantis automatinis patvirtinimas, jog vartotojas susipažino su instrukcijomis, yra nesąžiningas, kadangi atsakovas yra įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo nepakankamai aiškiai paaiškinta, kaip naudotis įrankiu, buvo suteikta nepakankama informacija, kaip ir kokioms šakoms naudotis įrankį. Atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo pateikti įrodymų, susijusių tiek su įrankio būkle, tiek su jo įsigijimo realia verte ir verte šiai dienai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė mišrios kaltės institutą ir proporcingai paskirstė šalių atsakomybę. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo surašymą yra pernelyg didelė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2013-04-20 sudarė įrankių nuomos sutartį Nr. 1-10006-1 ir iki 2013-04-22 išnuomojo atsakovui smulkių šakų smulkintuvą „Bosch AXT 2500 HP“ su elektros ilgintuvu už 60 Lt nuomos mokestį (b.l. 29). Atsakovas įrankius grąžino laiku, tačiau šakų smulkintuvas buvo sugadintas. Tai patvirtina 2013-04-22 įrankio sugadinimo nustatymo ir remonto atliktų darbų aktai, pasirašyti serviso vadovo (b.l. 30, 31), nurodyta atliktų remonto darbų vertė – 500 Lt. 2013-04-22 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas pagal sutartį už įrankius sumokėjo 100 Lt (b.l. 33). Ieškovo 2013-06-18 grąžinimo akte nurodyta ieškovui atsakovo pagal sutartį mokėtina suma – 460 Lt (b.l. 32). Iš tarp šalių sudarytos nuomos sutarties matyti, kad nuomininkas privalo apie gedimą nedelsiant pranešti nuomotojui, padengti nuostolius, t.y. sumokėti ieškovui tiek, kiek patiria nuomotojas daikto remontui – atstatymui į pirminę būklę. Nuomininkas taip pat yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išnuomotu įrankiu, veiksmus (b.l. 29). Ieškovas prašė atlyginti dėl atsakovo veiksmų patirtą 500 Lt žalą/nuostolius, t.y. įrankio remonto 500 Lt išlaidas. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t.y. iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 160 Lt skolos už nuomą ir remontą bei 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsiradusios žalos kaltas yra ir pats ieškovas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl nuostolių už išnuomoto daikto sugadinimą priteisimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo ir šalys to neginčija, jog ieškovas patyrė 500 Lt nuostolių dėl to, kad atsakovas jam grąžino sugadintą šakų smulkintuvą. Atsakovas nei nustatyto žalos fakto, nei žalos dydžio neginčija, sutinka su tuo, kad jis turi atlyginti 40 procentų ieškovo patirtų nuostolių dėl prietaiso sugadinimo. Tuo tarpu ieškovas nesutinka su pirmos instancijos išvada, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas ir jis pats.

Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal CPK 6.248 str., jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių ir liudytojų teismui teiktus paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovui įrankis buvo perduotas veikiantis. Pritartina atsakovo pozicijai, kad atsakovo teiginiai, jog minėtas įrankis buvo nuomojamas tik tris kartus yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovo direktoriaus į bylą pateikta rašytinė pažyma, pasirašyta paties ieškovo technikos direktoriaus, negali būti vertintina kaip objektyvus rašytinis įrodymas, atsižvelgiant į ieškovo suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, bet kuriuo atveju vien ta aplinkybė, kad įrankis buvo nuomotas tik tris kartus, niekaip negali sąlygoti nuomojamo įrankio faktinės būklės, nes iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nėra aišku apskritai kokios būklės įrankį įsigijo pats ieškovas.

CK 6.508 str. numato, kad sudaręs nuomos sutartį nuomotojas privalo, dalyvaujant nuomininkui, patikrinti išnuomojamo daikto būklę, supažindinti nuomininką su daikto naudojimo taisyklėmis arba perduoti jam rašytines naudojimosi daiktu instrukcijas. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai informavo atsakovą, kaip nuomojamu įrankiu tinkamai naudotis. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovui buvo siūloma atspausdinti instrukciją, tačiau pats atsakovas jos nepageidavo, kadangi iš žodinių paaiškinimų suprato, kaip įrankiu naudotis, todėl ieškovas savo kaltės neįžvelgia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo supažindinimą su įrankio naudojimosi instrukcija, ir pripažinus faktą, kad įrankio naudojimo instrukcija atsakovui nebuvo perduota, ieškovo teikti žodiniai paaiškinimai, susiję su tuo, kad atsakovui buvo siūloma tokią instrukciją atspausdinti, atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad į bylą yra pateiktas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014-02-28 nutarimas Nr. 10-167 (b.l. 64-66), kuriame konstatuota, jog šalių sudarytoje ir pasirašytoje sutartyje esantis automatinis patvirtinimas, jog vartotojas susipažino su instrukcijomis, yra nesąžiningas, kadangi atsakovas yra įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti. Iš į bylą pateikto 2014-04-14 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto (b.l. 67) matyti, kad minėtas 2014-02-28 nutarimas Nr. 10-167 apskųstas nebuvo, o ieškovas su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba derino įrankių nuomos sutarties sąlygos, kuri buvo pripažinta kaip atitinkanti nesąžiningų sutarties sąlygų nustatymo kriterijus, turinį. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog pats ieškovas sutinka, kad sutarties sąlyga dėl kliento automatinio patvirtinimo apie susipažinimą su instrukciją buvo formali.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog tinkamai atliko savo pareigą paaiškinti atsakovui, kaip naudotis įrankiu, be to, atsakovui nebuvo perduota rašytinė naudojimosi šakų smulkintuvu instrukcija, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo prašomą iš atsakovo priteisti patirtų nuostolių sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą, todėl, net ir tenkinus ieškinį iš dalies, jo naudai buvo priteista per maža bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos sumokėjo 10 Lt (b.l. 12), už ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2, 26), už ieškinio surašymą advokatei sumokėjo 600 Lt (b.l. 27-28), už atstovavimą ir kitų dokumentų surašymą – 560 Lt (b.l. 75). Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš viso ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 1 242 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ne 672 Lt kaip nustatė pirmos instancijos teismas. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tenkinus 35 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 125,90 EUR (434,70 Lt). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo naudai papildomai priteistina 57,71 EUR (199,26 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovo apeliacinį skundą iš esmės atmetus, t.y. netenkinus apeliaciniame skunde suformuluotų materialinių reikalavimų, ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Lt (b.l. 112). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos ir bylos sudėtingumo pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 86,87 EUR (300 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gotas“, į. k. 121769394, 57,71 EUR (penkiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt vieną euro centą) (199,26 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gotas“, į. k. 121769394, atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 86,87 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus) (300 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.