- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- AS-822-256-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „GPP“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GPP“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „GPP“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „GPP“, bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2010 m. sausio 28 d. nutarimą byloje Nr. 2S-2, kuriuo pareiškėjui paskirta 104 200 litų bauda, ir bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Kartu su skundu pateikė prašymą taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti bei prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktą 2010 m. sausio 14 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, konstatavo, kad bendrovės veikla yra nuostolinga, skundžiamo nutarimo įpareigojimas sumokėti paskirtą baudą apsunkintų pareiškėjos ūkinės – komercinės veiklos vykdymą, o galimai sąlygotų ir veiklos nutraukimą. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, teismas sustabdė skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 3.5punkto ir 4 punkto galiojimą.
II.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu (b. l. 70 – 73) prašo panaikinti 2010 m. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį ir atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Mano, kad pirmosios instancijos administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos taikant reikalavimo užtikrinimo priemones: nevertino, ar yra reali grėsmė, kad sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, neatsižvelgė į atsakovo bei viešuosius interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Konkurencijos tarybos nutarimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, taigi jo galiojimo sustabdymas galimas tik ypatingais atvejais, skundžiamo nutarimo dalies galiojimas galėtų būti sustabdytas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009, 2009 m. kovo 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-199/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad galimai pablogėsianti pareiškėjo finansinė padėtis nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS14-88/2005, 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009).
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „GPP“ atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Pabrėžia, kad neatidėliotinas Konkurencijos tarybos paskirtos baudos sumokėjimas į valstybės biudžetą pareiškėjui būtų pražūtingas – sukeltų bankrotą. Šį argumentą pareiškėjas grindžia pateikdamas prie atsiliepimo 2009 m. pelno nuostolio ataskaitą. Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Šiuo atveju pareiškėjas byloje prašė pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2010 m. sausio 28 d. nutarimą byloje Nr. 2S-2, o taip pat imtis priemonių pateiktam reikalavimui užtikrinti – laikinai sustabdyti skundžiamo akto dalies galiojimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo sprendimo pakeitimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos, kurios suma – 104 200 Lt – išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis 104 200 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Kartu akcentuotina, jog pareiškėjas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtų baudų išieškojimu (b. l. 12).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas, ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 3.5 ir 4 punktuose nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio mėn. 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartis, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.