- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- II-142-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01661-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui B. S., suinteresuotam asmeniui D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutarimo Nr.10N-47947887-16, kuriuo
buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 30 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 10N-47947887-16 B. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015-12-22 apie 10.11 val. Vilniuje, Šv.Stepono gt. 32 vairavo automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje iš dviejų eismo juostų, po vieną juostą kiekviena kryptimi, apsisukdamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio motociklui Cagiva, valstybinis numeris SV90721, važiavusiam gretima juosta ta pačia kryptimi ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 104 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 30 eurų bauda.
Šalies argumentai
B. S. pateikė teismui skundą dėl 2016 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad 2015-12-22 apie 10:11 val. vairuodamas UAB „Grifs AG“ įmonei priklausantį automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Šv.Stepono dviejų krypčių eismo juosta. Už vairuojamo automobilio transporto priemonių nebuvo, matomumas buvo geras. Privažiuodamas prie namo, adresu Šv.Stepono gt. 34, Vilniuje, įjungė kairės pusės posūkį, kadangi jam reikėjo sukti į kairėje pusėje esančią stovėjimo aikštelę. Privažiavęs aikštelę ir įsitikinęs, kad priešingoje eismo juostoje nėra transporto priemonių bei pažiūrėjęs į automobilio kairės pusės veidrodėlį bei pamatęs, kad nėra lenkiančių transporto priemonių, pradėjo manevrą į kairę pusę. Neužbaigus pradėto manevro į kairę pusę, po keliolikos sekundžių, į vairuojamą automobilį trenkėsi motociklas Cagiva, valst. Nr. SV90721. Susidūrimo metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, vairuotojai nenukentėjo. Atvykus policijos pareigūnams, bei aiškinantis autoįvykio aplinkybes, motociklo vairuotojas keistai elgėsi, nerišliai aiškino įvykio aplinkybes, be to jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, nors alkoholio kvapo nesijautė. Vėliau paaiškėjo, kad motociklo vairuotojas yra narkomanas, transporto priemonę vairavo be vairuotojo pažymėjimo, buvo paieškomas policijos. Kodėl motociklininkas lenkė pareiškėjo vairuojamą automobilį, kai buvo pradėtas manevras į kairę pusę, paaiškinti negalėjo. Tikėtina, kad motociklo vairuotojas važiavo per dideliu greičiu, todėl neįvertinęs situacijos, nespėjo sustabdyti, ko pasekoje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Į 2016-01-07 13:00 val. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, nes 2016-01-06 dirbo 24 val. UAB „GRIFS AG“ greito reagavimo ekipaže. Apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir skirtą baudą sužinojo tik gavęs nutarimą. Su paskirta administracine nuobauda nesutinka, kadangi nebuvo pilnai surinkti jo kaltę pagrindžiantys įrodymai, nepilnai išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius rašytiniu atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nurodo, kad administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. B. S. patrauktas teisėtai ir teisingai, prašo nutarimą Nr. 10N-47947887-16 palikti nepakeistą.
Suinteresuotas asmuo D. J. rašytiniame atsiliepime į skundą nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. 10:10 val. jis iš kiemo, esančio adresu Šv. Stepono 26, važiavo į biodyzelino gamyklą Rokiškio rajone. Išvažiuodamas iš kiemo praleido automobili TOYOTA YARIS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo pačiu momentu, kai jis norėjo išvažiuoti iš kiemo, jau judėjo Šv. Stepono gatve. Praleidęs minėtą automobilį, išvažiavo iš kiemo, pasiekė 50 km/val greitį ir beveik iškart sumažino jį iki 35 km/val, nes būtent tokiu greičiu važiavo minėtas automobilis, kuris važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir D. J., tik priekyje. Pilnai įsitikino, kad priekyje važiuojantis automobilis neįjungė kairės posūkio signalo, kad D. J. nelenkia jokios transporto priemonės ir, kadangi priešpriešinėje eismo juostoje iki pat Šv. Stepono gatvės galo nebuvo jokių judančių transporto priemonių, parodė kairį posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą, nes leistinas greitis šioje vietoje yra 50 km/val., o priekyje esantis automobilis TOYOTA YARIS važiavo 35 km/val. (motociklo judėjimo greitis tuo momentu irgi buvo 35 km/val.). Prieš pradedant manevrą atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio buvo apie 15 metrų. Išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą padidino greitį iki 50 km/val. ir jau planavo rodyti dešinio posūkio signalą, įspėjantį apie manevro užbaigimą, kai staigiai pastebėjo, kad automobilio TOYOTA YARIS vairuotojas arba nemato jo, arba yra apsvaigęs, nes minėto automobilio vairuotojas, nemažindamas greičio ir nerodydamas jokių įspėjamųjų signalų, staigiai pradėjo sukti į kairę (tuo momentu abi transporto priemonės buvo vienoje „vertikalėje“). Kiek galėdamas, bandė išvengti susidūrimo, "bėgdamas" nuo artėjančios iš dešinės automobilio TOYOTA YARIS - irgi pradėjo posūkį į kairę. Bet manevravimo galimybės buvo ribotos : sukant toliau į kairę motociklo trajektorija baigtųsi namo Šv. Stepono 32 sienoje. Priešingai, nei tvirtina automobilio TOYOTA YARIS vairuotojas, pajuto stiprų smūgį į galinį motociklo ratą iš dešinės pusės. Negalėjo atsitrenkti į automobilio TOYOTA YARIS priekinį ratą, nes tada motociklui būtų buvęs apgadintas priekis ir motociklas būtų likęs prie automobilio priekinio rato. Kadangi motociklui apgadintas dešinysis šonas, o jo dešinė koja yra sveika, motociklas po eismo įvykio rastas ne automobilio TOYOTA YARIS variklyje ar rate, o 4 m. atstumu nuo eismo įvykio judėjimo kryptimi, visi šitie faktai vienareikšmiai paneigia B. S. versiją, kad motociklas įvažiavo jam į priekinį ratą, bei vienareikšmiai patvirtina jo ir policijos pareigūnų versiją, kad būtent B. S. vairuojamas automobilis TOYOTA YARIS atsitrenkė motociklui į dešinį šoną (ir jei detaliau - į galinį motociklo ratą, kitaip neišvengiamai būtų gavęs dešinės kojos traumas). Nuo stipraus smūgio į galinį ratą jį pirmiausia metė į namo Šv. Stepono 32 sieną, ir jau po to, kai atsitrenkė į sieną, jis kartu su motociklu nukrito ant dešinio šono. Po eismo įvykio skaudėjo dešinysis šonas ir dėl skausmo negalėjo pasirašyti jokiuose dokumentuose. Žodžiu paaiškino policijos pareigūnams eismo įvykio detales bei jį nuvežė į RVUL, kur buvo konstatuoti mentės lūžimas, peties išnirimas ir smegenų sutrenkimas, prireikė skubios tvarka daryti operacijas. Policija teisingai nustatė, jog eismo įvykio kaltininkas yra B. S., protokolas dėl eismo įvykio jam surašytas visiškai teisingai, o jo versija, kad jis atsitrenkė į jo automobilį, yra pasikėsinimas išvengti atsakomybės, nes iš eismo įvykio schemos ir iš transporto priemonių apgadinimų aprašų vienareikšmiai matyti, kad būtent TOYOTA YARIS atsitrenkė į galinį motociklo ratą, visos kitos versijos atmestinos. Pažymi, kad po eismo įvykio B. S. pilnai pripažino savo klaidą, atsiprašinėjo, gailėjosi, bandė raminti jį, kad jo draudimo bendrovė apmokės visą padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje B. S. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad 2015-12-22 važiavo Šv.Stepono gatve leistinu greičiu, savo veidrodėliuose jokių transporto priemonių už jo prieš darydamas manevrą nematė, todėl ties 34 namu įjungęs kairio posūkio signalą pradėjo daryti posūkio į kairę manevrą. Norėjo įvažiuoti į kiemą kairėje, jo automobilio greitis buvo 35-40 km/h. Matomumas buvo geras. Prieš manevrą įsitikino, kad ne priešpriešiais, nei už jo nėra jį lenkiančių transporto priemonių. Jokio motociklo nematė. Įsitikinęs, kad kliūčių nėra, pradėjo manevrą, o pabaigęs manevrą gavo smūgį į priekinį ratą, ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Priėjęs prie motociklininko paklausė, ar šiam reikalinga medicininė pagalba, šis kategoriškai atsakė neigiamai. Buvo nuspręsta kviesti policiją, iš pradžių atvažiavo patruliai, o po to kelių policijos valdybos pareigūnai. Pastarieji nieko nesiaiškindami nustatė jo kaltę. Jis neviršijo greičio, atidžiai apžiūrėjo judėjimą kairėje automobilio pusėje. Motociklą pamatė tik po to, kai šis trenkėsi į automobilį ir čiuoždamas pravažiavo pro jį. Tuo metu jis jau praktiškai buvo pasukęs. Pareigūnai kategoriškai atsisakė klausytis jo pozicijos, neturėdamas kitos išeities pasirašė jų dokumentus. Vėliau sužinojo, kad motociklininkas yra paieškomas narkotikų byloje. Greitoji į eismo įvykio vietą kviečiama nebuvo, nes motociklininkas nusiskundimų neturėjo. Tai motociklininkas įvažiavo į jo automobilį, o ne jis į motociklą. Automobiliui buvo apgadinti priekinis kairysis ratas, žibintas, sparnas ir bamperis. Motociklas trenkėsi šonu, motociklininkas nestabdė. Užvažiavęs ant šaligatvio motociklas krito. Vairuotojas krito nuo motociklo. Visas truko kokias 3 sekundes. Prieš darydamas posūkį buvo visiškai sustojęs, tai patvirtina jo automobilio GPS prietaiso parodymai, kurie buvo atspausdinti (pateikė teismui). Greitis tuo metu buvo nulinis, t.y. darant posūkį automobilis jau buvo sustojęs arba judėjo labai lėtai. Jei jo automobilis būtų trenkęsis į motociklo galinį ratą, kaip teigia motociklininkas, tai automobilio apgadinimai būtų žymiai mažesni. Būtų tik įlenktas bamperis. Tačiau jam iš karto nuleido padangą, kas rodo, jog trenkėsi motociklas į automobilį, į ratą, o tada čiuoždamas nutraukė žibintą ir bamperį. Dėl sugadinto priekinio rato automobilis nebegalėjo pats judėti, jį iš įvykio vietos teko transportuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-12-22 išvažiuodamas iš kiemo pastebėjo pravažiuojančią apsaugos mašiną, praleido ją, tada padarė posūkį į gatvę ir važiavo jai iš paskos. Atstumas tarp automobilio ir motociklo buvo nedidelis. Automobilis važiavo kokiu 30 km/h greičiu. Įsitikinęs, kad automobilis nerodo posūkio signalo, pradėjo jo lenkimo manevrą. Kai abi transporto priemonės buvo beveik vertikalėje, pamatė, kad automobilis pradėjo sukti tiesiai į jį. Jei jis būtų bandęs vengti susidūrimo mesdamasis į šoną, būtų trenkęsis į sieną, todėl važiavo tiesiai, kol pajuto smūgį į galinį ratą. Automobilis atsitrenkė į jo motociklo galinį ratą, kuomet motociklas jau buvo beveik jį aplenkęs. Komisariate prarado sąmonę ir buvo išvežtas į ligoninę. Jam buvo daroma operacija, buvo atstatomas išnarintas petys. Viską gerai atsimena iki smūgio. Automobilis tikrai neparodė posūkio, priešingu atveju nebūtų daręs lenkimo manevro, būtų sustojęs ir laukęs, kol manevrą atliks automobilis. Mano, kad tai automobilis pradėjo daryti manevrą jau pradėjus jam jį lenkti, motociklas savo važiavimo krypties nekeitė. Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2011 m. Tačiau nuolat važinėja dėl darbo. Norėjo aplenkti automobilį kaip lėčiau važiuojantį. Motociklo iki susidūrimo jis nebestabdė, nes tai jau buvo beprasmiška. Bandė tik išsilenkti automobilio. Jei nebūtų buvę tos namo sienos, jis būtų išvengęs susidūrimo.
Liudytoja E. Č., policijos pareigūnė, patruliavusi kartu su pareigūnu A. A., parodė, kad į eismo įvykį atvyko pagal pranešimą, rado susidūrusius motociklą ir automobilį, eismo įvykio vietoje buvo abu jo dalyviai. Buvo duomenų bazėje nustatyta, kad motociklo vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Paties eismo įvykio ji nematė. Buvo tik bendrauta su abiejų transporto priemonių vairuotojais. Jos manymu, automobilis sukdamas nepraleido motociklininko, o turėjo prieš darydamas manevrą (keisdamas judėjimo kryptį) įsitikinti, kad tai daryti saugu. Transporto priemonių apgadinimų tiksliai neatsimena, atrodo automobilio kairės pusės žibintas ar sparnas buvo apgadinti. Ja buvo užkabinta kairė pusė. Motociklas gulėjo toliau priekyje nuo eismo įvykio vietos. Neatsimena, kad eismo įvykio vietoje būtų buvusi kalba apie neveikiantį automobilio posūkio signalą, tokiu atveju tai būtų buvę parašyta tarnybiniame protokole.
Liudytoja I. S. parodė, kad nepažįsta nei vieno iš eismo dalyvių. Paties eismo įvykio momento ji nematė. Stovėjo prie Šv.Stepono gt. 28 namo, šonu nusisukusi nuo eismo įvykio vietos, rakindama patalpas. Atsisuko į staigaus garso pusę. Pagal garsą pasirodė, kad įvyko kažkas baisaus. Skambino telefonu 112 (Bendrosios pagalbos centrui). Operatorė paprašė jos prieiti prie eismo įvykio dalyvių ir paklausti, ar nereikalinga medicinos pagalba. Jai buvo pasakyta, kad ne. Matė kad stovi mašina, šalia jos guli motociklas. Motociklo vairuotojas sėdėjo: ant žemės ar ant motociklo dalies. Jis sakė, kad greitosios nekviestų, tik policiją. Motociklo ji iki įvykio nematė. Gatvės dešinėje pusėje buvo sustatyti automobiliai, važiuoti buvo laisvos kokia pusantros juostos. Mašina važiavo nuo Šopeno gatvės sankryžos. Mašina buvo galu į liudytoją. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Ties namu su memorialine lenta. Nežino, ar susidūrimo metu mašina darė posūkį. Motociklas po kontakto buvo nukritęs šiek tiek priekyje. Vairuotojai apie eismo įvykio aplinkybes nieko nesakė, o ji ir neklausė. Motociklininkas tik sakė, kad susimušė ranką, dar du kartus klausė jo, ar reikalinga medicinos pagalba. Jis atsisakė. Jis buvo išbalęs, lyg šoko būsenoje.
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis buvo ties Šv.Stepono gt. 32 namo kampu. Automobilis stovi priešpriešinėje eismo juostoje, kampu pasisukęs į kiemo įvažiavimą, priekiniu kairiuoju kampu ant šaligatvio. Motociklas guli priekyje automobilio ant kairiojo šaligatvio ties 32-ojo namo siena, 3,1 m atstumu priekyje nuo automobilio (b.l. 19). Automobiliui Toyota apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Motociklui Cagiva apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, bagažinės dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, išbėgę tepalai ir apgadinta dešinė pusė (b.l. 20).
Motyvuojamoji dalis
B. S. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt. ).
Byloje nėra ginčo, kad 2015-12-22 10:11 val., Šv.Stepono 32, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas B. S. ir motociklas Cagiva, valstybinis numeris SV90721, vairuojamas D. J., kuris tokios teisės neturėjo. Kaip teismo posėdyje paaiškino pats D. J., teisė vairuoti transporto priemones iš jo yra atimta, tačiau dėl darbo reikalų jis nuolat vairuoja. Transporto priemonių kontaktas įvyko abiem transporto priemonėm judant ta pačia kryptimi, automobilio manevro sukant į kairę, o motociklo manevro jį tuo metu lenkiant, metu, ko taip pat neginčija abu vairuotojai. Byloje yra tik kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. B. S. teigimu, prieš jam pradedant posūkio į kairę manevrą, jo veidrodėliuose nebuvo matyti motociklo, jokių kliūčių atlikti manevrą nebuvo, jis rodė posūkio signalą, manevrą atliko palengva, todėl dėl eismo įvykio kaltino motociklo greitį ir jo vairuotojo neteisėtus veiksmus, lenkiant kairio posūkio manevrą pradėjusį automobilį, nurodydamas, kad ne jis kliudė motociklą, o motociklas trenkėsi į jo priekinį ratą. Tuo tarpu, motociklo vairuotojas nurodė, kad automobilio vairuotojas iš viso nerodė kairio posūkio signalo ir posūkio manevrą pradėjo netikėtai jau motociklui lenkiant automobilį ir praktiškai susigretinus su automobiliu, dėl ko kontaktas įvyko motociklui praktiškai aplenkus automobilį ir smūgis kliuvo į motociklo užpakalinį ratą. Tokiu būdu, motociklininko nuomone, dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio vairuotojas, kuris keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tam nėra kliūčių ir neduodamas jam užbaigti lenkimo manevro. Tiesioginių eismo įvykio liudininkų nėra. Vieninteliai duomenys, leidžiantys spręsti apie eismo įvykio faktines aplinkybes – abiejų jo dalyvių parodymai bei eismo įvykio vietos schema bei fiskuoti transporto priemonių apgadinimai.
Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų ir automobilių kontakto mechanizmo versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne D. J., o B. S. nurodomas aplinkybes. Visų pirma teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigta D. J. versija, kad automobilis posūkio į kairį manevrą pradėjo daryti staiga, neįsitikinęs jo saugumu, motociklui jau praktiškai su juo susigretinus ir įpusėjus lenkimo manevrą, ko pasekoje, ne motociklas trenkęsis į automobilį, o automobilis kliudęs motociklą. Šias D. J. nurodomas aplinkybes paneigia B. S. pateikta jo vairuoto automobilio GPS sistemos ataskaita, iš kurios matyti automobilio judėjimas realiu laiku, jo buvimo vieta bei jo greitis ir nuvažiuotas kelias. Ataskaita rodo, kad 2015-12-22 nuo 10:09:43 val. iki 10:09:57 val. automobilis judėjo Šv.Stepono gatve itin nedideliu greičiu, ties Šv.Stepono 26 automobilis juda 15 km/h greičiu, o ties Šv.Stepono 32 jo greitis lygus nuliui, t.y. automobilis prieš sukdamas į kairę buvo beveik visiškai sustojęs. Administracinio teisės pažeidimo protokole nevienodai nurodoma eismo įvykio vieta – vienoje vietoje Šv.Stepono 32, kitoje – Šv.Stepono 34, tačiau iš B. S. pateiktos eismo įvykio nuotraukos, aiškiai matyti, kad eismo įvykis yra įvykęs prie įvažiavimo į kiemą tarp namų Šv.Stepono 30 ir Šv.Stepono 32, ties 32-ojo namo kampu. Minėta nuotrauka, kurioje aiškiai matyti automobilio apgadinimai, taip pat patvirtina ne D. J. versiją apie kontakto mechanizmą, kad automobilis trenkėsi kampu į jo motociklo galinį ratą, o B. S. parodymus apie tai, kad tai motociklas kliudė įpusėjusį sukimo į kairę manevrą automobilį. Nuotraukoje matyti smūgio į kairės pusės priekinį ratą žymės, padanga nuleista (B. S. posėdžio metu teigė, kad padanga nuo smūgio tiesiog sprogo), išdaužta ratlankio gaubto viršutinė dalis, o pats automobilio korpusas užėmęs jau visą priešpriešinės juostos dalį. Po kontakto motociklas nuslydęs į priekį užkabino ir išplėšė kairįjį žibintą ir nuplėšė bamperį (iš kairės jo pusės). Šių duomenų visuma rodo, kad motociklas per kairę pusę lenkė posūkio manevrą pradėjusį automobilį, trenkėsi į automobilio priekį (kairį ratą) ir nuslydo mašinos priekio kairiuoju kampu. Tokiu būdu tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek eismo įvykio vietos nuotraukos rodo, kad susidūrimo mechanizmą teisingai atpasakoja ne D. J., o B. S.. Pažymėtina, kad automobilio smūgis į motociklo galinį ratą, apie kurį liudija D. J., būtų apsukęs motociklą. Atsižvelgdamas į motociklininko neteisingai nurodomas įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti B. S. nurodoma ir ta faktine aplinkybe, kad posūkio signalas buvo rodomas iš anksto, posūkio į kairę manevras pradėtas nepastebėjus jokių kliūčių, o eismo įvykį tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė D. J. nepastabumas ir neteisėtas sukančio į kairę automobilio lenkimas, ką draudžia KET 137 punktas, nurodantis, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. D. J. versiją, kad priekyje važiavusio automobilio manevras jam buvęs visai netikėtas paneigia tai, kad priekyje eismo sraute visiškai sustojusi transporto priemonė jau savaime yra signalas už jo važiuojančiam vairuotojui būti itin atidžiam ir nekeisti judėjimo krypties neįsitikinus, kad priekyje esanti transporto priemonė nesiruošia atlikti manevrą. Pažymėtina, kad apklausta liudytoja pareigūnė E. Č. parodė, kad jei įvykio vietoje būtų buvusi jo dalyvių kalba apie neveikiantį automobilio posūkio signalą, tai būtų buvę pažymėta tarnybiniame pranešime. R. S. rašytiniame paaiškinime buvo nurodoma, kad posūkio signalas tikrai buvo rodomas (b.l. 22). D. J. eismo įvykio forminimo metu rašytinio paaiškinimo nepateikė. Eismo įvykiui reikšmės turėjo ir žymiai didesnis nei automobilio motociklo greitis, kadangi pats D. J. pripažįsta, kad buvo pasiekęs 50 km/h greitį, kai tuo tarpu automobilis ta pačia gatve judėjo ne didesniu nei 19 km/h greičiu. Kaip matyti iš įvykio apžiūros protokolo ir skundo pareiškėjo pateiktos eismo įvykio nuotraukos, transporto priemonių susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, t.y. automobiliui bebaigiant posūkio į kairę manevrą. Teismas konstatuoja, kad būtent D. J. padaryti veiksmai vairuojant motociklą buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis.
Teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad B. S. veikoje nėra LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla B. S. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutarė:
B. S. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutarimą Nr.10N-47947887-16, kuriuo B. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 30 eurų bauda, panaikinti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.