Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, nedalyvaujant pareiškėjai D. J., dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui P. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. J. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. T-35 (2013-06-06 redakcija, sprendimas Nr. T-345) patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punktas numato, kad nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas) bilietas, kortelė ar leidimas reiškia, kad už stovėjimą nėra sumokėta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 11 str.).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (nutartys Nr. 2AT-10-2013, 2AT-13-2014) yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. J. 2013 m. spalio 25 dieną, apie 11 valandą 30 minučių, Kaune, paliko automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Miško gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, sumokėjo įmoką. Atvykęs vėliau, rado, kad užfiksuotas pažeidimas, kad jis laiko automobilį neapmokėjęs. Tada jis už pavėluotą laiką sumokėjo 12 val. 32 min. 2 litus (b. l. 6) ir išvažiavo.

Teismas konstatuoja, kad D. J. 2013 m. spalio 25 dieną, 12 valandą 04 minučių, Kaune, paliko automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Miško gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje. 2013 m. spalio 25 dieną, 12 valandą 32 minučių sumokėjo įmoką ir turėjo teisę laikyti automobilį apmokėtoje vietoje iki 13 valandą 32 minučių. Bet duomenų, kad D. J. 2013 m. spalio 25 dieną, 12 valandą 04 minučių, Kaune, palikęs automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Miško gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, būtų sumokėjęs nustatytą rinkliavą nėra. Esant tokiems bylos duomenims teigti, kad D. J. įvykdė pareigą – sumokėjo rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje, nėra pagrindo.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. T-35 (2013-06-06 redakcija, sprendimas Nr. T-345) patvirtintose Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatose nėra numatyta, kad asmuo galėtų nustatytą rinkliavą sumokėti vėliau, negu jis pradeda naudotis paslauga.

Tai, kad kontrolierius įvykį užfiksavo 12 val. 4 min., o administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas kitas laikas - 12 val. 10 min., pažeidimo esmės nekeičia, nes pats pažeidėjas pripažįstą pažeidimą, tik ginčiją, kad jis vėliau apmokėjo paslauga.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius nuobaudos individualizavimo aplinkybes visapusiškai išnagrinėjo, priėmė teisingą sprendimą. Nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.

nutaria:

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą, panaikinti administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-1634 priimtą nutarimą skirti 110 litų baudą, netenkinti ir skundą atmesti.

Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.