- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- I-9919-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03520-2015-01
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.21Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų direktorius tenkino jo prašymą ir paskyrė santuokos datą 2015-05-28, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 2015-03-04 jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausminę grupę, atsisakė tenkinti jo prašymą suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona vestuvių proga. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 182 straipsnis, žalą patyrė ir jo sutuoktinė. Neteisėtais veiksmais Vilniaus pataisos namų administracija pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 38 straipsniuose įtvirtintas teises, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Pareiškėjas prašo teismo už šiurkštų Konstitucijos 21 straipsnio, Konvencijos 8 straipsnio, BVK 182 straipsnio pažeidimą priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepime į skundą (b. l. 19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui dėl sistemingų pataisos įstaigos reikalavimų pažeidinėjimų bei itin piktybiško 2015-02-28 padaryto režimo pažeidimo (BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimų) 2015-03-04 Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-208(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas šešiems mėnesiams į drausmės grupę. 2015-03-04 Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-71 pareiškėjas perkeltas iš penktojo nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos 5-306-10 į drausmės grupės gyvenamąją patalpą Nr. 5D-03. 2015-03-20 Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-262(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas dėl BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Vilniaus PN direktoriaus 2015-03-04 įsakymo Nr. 7-71 pažeidimo buvo nubaustas, vadovaujantis BVK 142 straipsniu paskiriant jam nuobaudą – drausmės sąlygomis laikomą nuteistąjį perkelti į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. Pataisos namuose bausmę atliekančių drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas nustato BVK 75 straipsnis. Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei bei nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose nenumatyta teisė gauti trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2015-03-04 priskirtas drausmės grupei, o nuo 2015-03-20 iki 2015-06-29 atliko paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, jis gauti pasimatymus, įskaitant ir papildomą pasimatymą, numatytą BVK 107 straipsnio 3 dalyje, neturėjo teisės. BVK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą ilgalaikį pasimatymą, todėl suteikti ar nesuteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą ilgalaikį pasimatymą yra pataisos namų direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas nesutinka. Nurodo, kad pripažįstant tokį reikalavimą pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savavaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 43, 45, 46), todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas nurodo neturtinę žalą patyręs dėl Vilniaus PN direktoriaus atsisakymo suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine santuokos sudarymo proga.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjui V. M. Vilniaus PN direktoriaus 2015-03-04 nutarimu Nr. 28-208(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 22) buvo paskirta nuobauda – perkėlimas šešiems mėnesiams į drausmės grupę. Pareiškėjas buvo baustas ir anksčiau: 2015-01-27 ir 2015-02-25 už lokalizacijos pažeidimą (b. l. 23). Vilniaus PN direktoriaus 2015-03-20 nutarimu Nr. 28-262(1) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta dar viena nuobauda – perkėlimas trims mėnesiams į kameros tipo patalpas.
2015-04-23 prašymu (b. l. 39) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas skirti jam ilgalaikį pasimatymą 2015 m. gegužės 28 ir 29 d. vestuvių proga. Vilniaus PN 2015-04-30 raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 40) pareiškėjui atsakė, kad ilgalaikis pasimatymas jam suteiktas nebus. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 35, 36). Kalėjimų departamentas 2015-06-10 raštu Nr. 23-2609 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas Kalėjimų departamento 2015-06-10 rašto neskundžia, tačiau prašo atlyginti neturtinę žalą.
BVK 75 straipsnio 1 dalis numato drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teises: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Teisę gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus turi teisę tik nuteistieji, priskirti paprastajai ir lengvajai grupei (BVK 73 ir 74 straipsniai). Kadangi pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2015-03-04 nutarimu Nr. 28-208(1) buvo perkeltas į drausmės grupę 6 mėnesių terminui, tuo laikotarpiu jam buvo paskirta dar viena nuobauda – perkėlimas į kameros tipo patalpas 3 mėnesiams, pareiškėjas 2015 metais buvo baustas dar 2 kartus, jis 2015 m. gegužės 28 ir 29 d. neturėjo teisės gauti nei ilgalaikių, nei trumpalaikių pasimatymų.
BVK 107 straipsnio 3 dalis nustato pataisos įstaigos direktoriui teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą ilgalaikį pasimatymą. Kadangi pareiškėjas neturėjo teisės gauti nei trumpalaikio, nei ilgalaikio pasimatymo, atitinkamai jis neturėjo teisės gauti ir papildomo ilgalaikio pasimatymo, nurodyto BVK 107 straipsnio 3 dalyje. Taigi Vilniaus PN direktorius sudariusiam santuoką pareiškėjui nesuteikęs ilgalaikio pasimatymo, tinkamai taikė BVK. Aplinkybę, kad BVK nuostatos pareiškėjo atžvilgiu pažeistos nebuvo, pripažįsta pats pareiškėjas skunde Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 35).
Bausmių vykdymo individualizavimo principas (BVK 8 straipsnio 1 dalis) nustato, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl elgesio bausmės atlikimo metu buvo perkeltas į drausmės grupę, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikomos nuobaudos, tai lėmė apribojimų, susijusių su ilgalaikių pasimatymų suteikimu, taikymą. Pastebėtina, kad ilgalaikio pasimatymo, nurodyto BVK 107 straipsnio 3 dalyje, suteikimas yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija, bet ne nuteistiesiems besąlygiškai garantuojama teisė.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta neteisėtų valdžios institucijos veiksmų kaip vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo konstatuoti šiurkštaus Konstitucijos 21 straipsnio, Konvencijos 8 straipsnio pažeidimų. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas.
Pareiškėjas skunde remiasi BVK 182 straipsniu, kuris reglamentuoja pagalbos suteikimą iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims, tačiau šia norma reguliuojami santykiai nėra ginčo byloje objektas, todėl teismas dėl šios normos taikymo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.