Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Č., kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-673-395/2008 pagal ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-0819-097/2008 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo ir materialinio išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį A. Š., trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Š. 2008-01-07 byloje pareiškė priešieškinį ieškovei A. Š., trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės A. Š. kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (t. 4, b. l. 3-11).

Vyresnįjį sūnų išvykdama į užsienį ieškovė paliko svetimų asmenų priežiūrai, o būtent I. V., kuriai įstatyminės atstovės teises ir pareigas perleido neteisėtai notariškai patvirtintu įgaliojimu. Atsakovo nuomone, tuo buvusi pažeista LR CK 3.165 str. įtvirtinta nuostata, kad tėvai, atlikdami savo pareigas vaikų atžvilgiu, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Ieškovė atsakovo neinformavo apie išvykimą į užsienį, taip pat nepranešė apie tai, kas, jai nesant Lietuvoje, rūpinsis sūnumi Ž. Š. ir kur jis gyvens. Šiuo metu, nors sutuoktinių Šimkų santuoka teismo sprendimu dar nėra nutraukta, sūnus Ž. Š. paliktas svetimo asmens – I. V. priežiūrai, kuri yra išsiskyrusi, o buvimas pas šį asmenį žaloja Ž. Š. moralę. Faktiškai esą apskritai neaišku, kieno priežiūroje yra Ž. Š.. Ieškovė Vaiko teisių apsaugos tarnybai teigianti, kad jis gyvena pas I. V., o pats Ž. Š. - pas močiutę L. M., kuri yra neįgali, jai reikalinga lankomosios priežiūros darbuotojo globa. Be to, jos gyvenimo būdas esantis netinkamas, kadangi L. M. piktnaudžiaujanti alkoholiu.

Be to, 2008-04-10 Ž. Š. tapo pilnametis, todėl jo gyvenamosios vietos ginčas teisme nebus sprendžiamas. Jaunesysis sūnus – T. Š. išvyko kartu su ieškove į užsienį, kadangi kategoriškai nesutiko pasilikti su tėvu. Gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iki teismas priims sprendimą santuokos nutraukimo byloje T. Š. reikštų ne tik didelį dvasinį sukrėtimą sukrėtimą, tačiau taip pat prieštarautų ir jo interesams, nes sūnus lanko mokyklą Londone, yra pramokęs anglų kalbos ir ateityje mokysis Anglijoje.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienam iš sutuoktinių Šimkų vaikų – vyresniajam Ž. Š. 2008-04-10 sukako pilnametystės amžius (t. 1, b. l. 5). LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato laikinąją apsaugos priemonę santuokos nutraukimo bylose – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymą. Šiuo metu, kai Ž. Š. jau yra pilnametis, paskirtosios laikinosios apsaugos priemonės palikimas toliau galioti neatitiktų nei LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės esmės, nei jos paskirties, kadangi pagal LR CK 2.14 str. 1 d. tik nepilnamečio asmens gyvenamoji vieta yra susieta su jo tėvų (globėjų) gyvenamąja vieta, o pilnamečio asmens (piliečio) konstitucinė teisė yra pačiam laisvai kilnotis ir pasirinkti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykti į užsienį (LR Konstitucijos 32 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju pasinaudotina LR CPK 150 str. 2 d. numatyta teismo teise panaikinti laikinąją apsaugos priemonę ex officio.

Dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio sūnaus T. Š. gyvenamosios vietos iki teismui priimant sprendimą nustatymo su atsakovu nutartis nekeistina.

Tokios išvados kolegija prieina vertindama vaiko gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingas objektyvias bylos aplinkybes, kurios yra pagrįstos joje surinktais įrodymais, o būtent kiekvieno iš tėvų materialinę padėtį, gyvenimo ir mokymosi sąlygas, kurias jie galėtų užtikrinti drauge gyvenančiam nepilnamečiui sūnui.

N. T. Š. yra mokyklinio amžiaus, išvykimas su ieškove į Angliją sąlygojo jo mokymosi vidurinėje mokykloje Lietuvoje nutraukimą. Ieškovės argumentą, kad T. Š. šiuo metu lanko mokyklą Anglijoje kolegija laiko nepakankamu motyvuojant tai, kad gyvenimas su ieškove užsienio valstybėje nepadarys žalos nepilnamečio išsilavinimui. Gyvendamas užsienio valstybėje nepilnametis neabejotinai susiduria su integravimosi į svetimą aplinką procesais, kalbos barjeru. Tai, kad, kaip atskirajame skunde teigia ieškovė, jis yra pramokęs anglų kalbą, kolegijos nuomone, yra nepakankamas kalbos žinojimo lygis dalykinei informacijai, pateikiamai pamokų metu, įsisavinti. Negalima sutikti ir su ieškovės atskirajame skunde esančia nuoroda, jog T. Š. mokykloje, kurią dabar lanko Londone, mokysis ir ateityje. Tai, su kuriuos iš tėvų bus nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta ir, ar ši vietą bus Lietuvoje, ar Anglijoje, galutinai paaiškės tik teismui priėmus galutinį sprendimą byloje ir jam įsiteisėjus. Tokiu būdu, darytina išvada, kad iki santuokos nutraukimo byla bus išnagrinėta iš esmės ir įsiteisės atitinkamas teismo sprendimas, sąlygas, garantuojančias galimybę sistemingai ir nuosekliai mokytis, nepilnamečiui T. Š. sudarytų jo gyvenimas su atsakovu, t. y. Lietuvoje.

Be to, įvertinusi bylos medžiagą, joje surinktus įrodymus, kolegija sprendžia, kad, pagal kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas ir materialinę padėtį, nepilnamečio T. Š. interesus taip pat labiau atitiktų gyvenamosios vietos su atsakovu – tėvu A. Š. nustatymas iki teismas priims sprendimą santuokos nutraukimo byloje.

Ieškovės gyvenimo sąlygos, sprendžiant iš jos pačios pateikiamų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, pripažintinomis mažiau tinkamomis nepilnamečio vaiko gyvenimui ir ugdymui nei tos, kurias jis turėtų gyvendamas drauge su atsakovu. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos gyvenamojo namo nuomos sutarties, ieškovė gyvenamąjį namą nuomojasi kartu su dar dviem asmenimis. Ieškovė nuomoja ne atskirą (izoliuotą) butą keleto butų name, tačiau vieną gyvenamąjį namą, susidedantį iš trijų miegamųjų kambarių, iš ko galima spręsti, jog likusiomis patalpomis nepilnametis turi naudotis bendrai su kitais nuomininkais. Nuomos sutartis yra terminuota ir galios iki 2008 m. lapkričio 12 d. Po šio termino iškils nuomos teisinių santykių tęsimo arba jų pasibaigimo klausimas, kuris privalės būti sprendžiamas sutarties šalių susitarimu (t. 4, b. l. 54-56). Atsižvelgtina į tai, kad byloje yra pareikšta po keletą tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje išdėstytų reikalavimų, todėl neatmestina galimybė, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti. Tokiu atveju, nustačius nepilnamečio T. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, nėra galimybės numatyti, kaip, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, keisis jos, o drauge ir nepilnamečio gyvenimo sąlygos. Juo labiau, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų apie gaunamas pajamas matyti, kad santykinai jos nėra didelės, kadangi didžioji pajamų, kurias ieškovė oficialiai gauna iš darbinės veiklos, t. y. valymo paslaugų teikimo, dalis tenka gyvenamojo būsto nuomos išlaidoms padengti (t. 4., b. l. 60-61). Taigi, kolegija nelaiko, kad ieškovės Anglijoje turimos gyvenimo sąlygos (ieškovė ir nepilnametis sūnus savo gyvenamajame būste gyvena nuomos sutarties pagrindu, o tai yra laikina teisė) bei materialinė padėtis (pajamos) neužtikrins nepilnamečiui sūnui pakankamo materialinio aprūpinimo, gyvendamas su ieškove jis gali būti lengviau socialiai pažeidžiamas.

Tuo tarpu Lietuvoje, kur gyvena atsakovas, yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis trijų kambarių butas, esantis adresu Žeimių takas 5-72, Jonavoje, kur iki teismo sprendimo priėmimo nustačius nepilnamečio sūnaus T. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu, nepilnametis turėtų atskirą kambarį bute, kuriame gyvena ir juo naudojasi tik šeimos nariai, bet ne kiti asmenys, gyvenantys nuomos sutarties pagrindu ir pan. Be to, būtina įvertinti ir įrodymus apie atsakovo materialinę padėtį, kurie į bylą yra pateikti drauge su atsakovo pareikštu priešieškiniu (t. 4, b. l. 18-19). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas dirba, gauna nuolatinio pobūdžio pajamas iš darbo teisinių santykių, sudarančias galimybę išlaikyti nepilnametį sūnų.

Dėl ieškovės pateikto prijungimui prie atskirojo skundo nepilnamečio sūnaus T. Š. 2008-03-31 pareiškimo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuriame teigia norintis likti gyventi su ieškove, kolegija pasisako, kad, LR CK 3.164 str. 1 d. įtvirtina principą, jog į nepilnamečio vaiko norą sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaiku, turi būti atsižvelgta su sąlyga, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Šiuo atveju kolegija laikosi nuomonės, kad subjektyvus T. Š. noras likti gyventi su ieškove neatitinka vaiko intereso gauti tinkamą išsilavinimą, būti socialiai ir materialiai apsaugotam, turėti geriausias pagal aplinkybes įmanomas gyvenimo ir mokymosi sąlygas.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1-2 p. p., 150 str. 2 d. 1 p., 151 str, 5 d. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-14 nutartį dalyje dėl taikymo laikinosios apsaugos priemonės – Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatymo su tėvu A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 200 Lt (dviejų šimtų litų) išlaikymo, kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis, priteisimo iš ieškovės A. Š. ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovo A. Š. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę šioje dalyje netenkinti.

Likusioje dalyje Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-14 palikti nepakeistą.

Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galutinė ir neskundžiama.