Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išvadą duodančią instituciją - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrių atstovaujančiam įgaliotam atstovui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą dėl jam rūpybos nustatymo ir rūpintojo, turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys Ž. V., kurį prašoma skirti rūpintoju ir turto administratoriumi, N. V., institucija duodanti išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. V. (toliau - pareiškėjas) pareiškimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.279 str.. 3.242 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 491-493, 509 str.. teismo prašo nustatyti jam rūpybą, paskirti jo rūpintoju ir turto administratoriumi jo tėvą Ž. V..

Suinteresuoti asmenys Ž. V. ir N. V. į pareiškimą atsiliepimo nepateikė, nors pareiškėjo procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti tinkamai (b.l.37,38)

Institucija duodanti išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, 2018-09-10 išvadoje Nr.11-PSV2-370 nurodo, kad M. V. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir rūpyba. M. V. nori, o Ž. V. sutinka būti jo rūpintoju. Socialinės paramos skyrius neprieštarauja, kad M. V. rūpintoju būtų paskirtas tėtis Ž. V., kuris gerai rūpinasi savo sūnumi, kadangi M. V. pats pasirūpinti savimi negali sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigoje, banke, kitose savivaldybės ar valstybės institucijose. Tėtis lydi į gydymo įstaigą, (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu M. V. yra ugdomas. Tėtis Ž. V. gali ir sutinka būti sūnaus rūpintoju. Jis sugeba vykdyti rūpintojo pareigas, turi tam pakankamai patirties, įgūdžių bei sugebėjimų. Ž. V. moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys suteikia galimybę įgyvendinti rūpintojo pareigas. Jo sveikatos būklė taip pat leidžia tai padaryti. Dėl ligos M. V. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Tėtis rūpinasi jo gydymu ir priežiūra. Santykiai tarp tėčio ir sūnaus yra šilti, su tėčiu M. V. jaučiasi gerai. Ž. V. deramai užtikrina sūnaus teisių ir interesų apsaugą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Socialinės paramos skyrius neprieštarauja, kad M. V., būtų nustatyta rūpyba, o rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas tėtis Ž. V., gim. 1972-09-20, kuris turi realią galimybę ir sąlygas įgyvendinti šias funkcijas (b. l. 41).

Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė visiškai, kadangi pats savimi negalintis pasirūpinti. Gyvenantis su mama N. V. ir tėčiu Ž. V.. Baigęs 10 klasių, mokosi profesinėje. Jam nustatyta epilepsija ir lengvas protinis atsilikimas. Normaliai sekasi mokytis. Turintis 40 proc. darbingumą. Reikalinga pagalba nuvykti į Kauną pas daktarus, pasiimti pažymas. Pats negalintis nuvažiuoti pas daktarus. Turto neturintis jokio. Gaunantis išmokas, tiksliai neatsimenantis kiek. Į mokyklą nuveža tėvas, pats nenuvažiuotų. Mokosi bendrai su kitais, yra speciali grupė, statybininku apdailininku. Į mėnesį epilepsija būna 2 kartus, vaistų nevartojantis. Su rankų sąnariais yra blogai. Jam būtinas rūpintojas, norintis kad juo būtų tėtis, su juo santykiai geri (2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 30 sek. – 16 min. 00 sek.).

Suinteresuotas asmuo Ž. V., kurį prašoma skirti rūpintoju ir turto administratoriumi, prašė pareiškimą tenkinti, sutinka būti rūpintoju bei turto administratoriumi, bei paaiškino, kad sūnus ne taip orientuojasi, nes jį reikia nuvežti pas daktarus, kur jis nesiorientuoja kur eiti. Jam nuėjus pas daktarą, jam liepia išeiti, nes sūnus pilnametis, po to jam reikia eiti ieškoti, kur sūnų vesti. Sūnus banke negali pats savarankiškai reiklaus tvarkyti. Jam nustatant nedarbingumą, jis negalėjo tinkamai paaiškinti aplinkybių, o jis pats negalėjęs dalyvauti. Pats sūnus negalėtų nuvažiuoti pas daktarus, nerastų kur nueiti, jis negali susiorientuoti, jį reikia visur vesti. Lengvas protinis atsilikimas jam pasireiškia, kad ji visko iki galo nesupranta. Jį į mokslus nuvežantis, jis nesigaudo, nesiorientuoja. Telefonu moka naudotis. Prašanti nustatyti rūpybą, kad jis galėtų su juo kaip pilnamečiu visur kartu eiti ir jam padėti. Jis turi sveikatos problemų, reumatizmą, lankosi pas gydytojus. Sutinkantis būti rūpintoju, dabar nedirbantis, laiko turintis, automobilį vairuojantis. Žmona dirba. Gyvenantis kartu su šeima. Buvęs teistas 1991 m. už chuliganizmą. Administracine tvarka nebaustas. Sūnus turto neturi, sąskaitoje pinigų, gauna 180 eurų išmoką. Jis banko kortele nemoka naudotis. Jo protinė būklė negerėja.(2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 14 sek. – 26 min. 30 sek.).

Institucijos duodančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė savo išvadą ir nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškimą, pateiktus dokumentus, paaiškinimus teismo posėdžio metu rūpybos nustatymui neprieštaraujantis. Ž. V. gali būti rūpintoju, turi giminystės ryšių, yra jo sutikimas, pareiškėjas su tuo sutinka ( 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 00 sek. – 42 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.279 str.1 d.). Teismas turi įvertinti rūpybos nustatymo ir rūpintojo reikalingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 509 str.3 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: M. V. pareiškimo (b.l.3), darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr.467 (b.l.4); gimimo liudijimo kopijos (b.7 l.), specialiųjų poreikių lygio (b.6 l.), medicinos dokumentų išrašo (b.l.10), medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b.l.11); medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b.l.12); psichologinio tyrimo išvados (b.l.13), epikrizės (b.l. 14 ), epikrizės (b.l.15); neįgaliojo pažymėjimo kopijos (b.l.16 -17 l.); pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. V. serga epilepsija, reumatizmu, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, dėl ko jo darbingumas yra tik 40 proc.. Jis negali pats savarankiškai nuvykti pas gydytojus, išsakyti nusiskundimus, nuvykti į mokslo įstaigą, tvarkyti piniginius reiklaus banke, save tinkamai atstovauti valstybinėse įstaigose ir organizacijose. Nors pareiškėjui nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kas galėtų lemti jo ribotą veiksnumą tam tikrose srityse, tačiau nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas ribotas veiksnumas, to neprašė byloje dalyvaujantys asmenys. Nors yra iškilusi abejonė, ar pareiškėjui neturėtų būti nustatytas ribotas veiksnumas tam tikrose srityse, teismas atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas rūpybos nustatymo klausimas veiksniam asmeniui, kuris visiškai negali savimi pasirūpinti pačiam savimi pasirūpinti, sustabdžius neapibrėžtam terminui rūpybos jam paskyrimo procesą, būtų pažeistos pareiškėjo teisės (CPK 491 str. 2 d.), sprendžia, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas, jam nustatytina rūpyba ir skirtinas rūpintojas. Suinteresuotiems asmenims išaiškintina, kad jei pareiškėjo psichinės sveikatos būklė iš esmės pablogėtų, jis savo veiksmais galėtų sukelti sau ar kitiems asmenims žalą, jie gali kreiptis į teismą dėl pareiškėjo pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse.

Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas (CK 3.279 str.2 d.). Ž. V., kurią prašo rūpintoju paskirti pareiškėjas, davė rašytinį sutikimą būti rūpintoju. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 str.3 d.). Ž. V. yra pareiškėjo tėvas (b.l.7), gyvena kartu, nedirba ir turi laisvo laiko. Jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.40 l.), teistumas išnykęs (b.42 l.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus išvadoje teigiama, kad Ž. V. moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė suteikia galimybę įgyvendinti rūpintojo pareigas (b.l.41.). Suinteresuotas asmuo N. V. raštiškai sutiko, kad Ž. V. būtų sūnaus rūpintoju. Atsižvelgdamas į šias nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ž. V. atitinka reikalavimus, keliamus rūpintojui, ir juo skirtinas.

Pareiškėjas prašo nustatyti turto administratorių. Tik neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui skiriamas turto administratorius (CPK 508 str.). Įstatymai reglamentuoja tik neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto naudojimo tvarką (CK 3.244 str.). CK 3.279 str. nustatantis veiksnaus asmens rūpybos nustatymo taisykles nenumato turto administratoriaus paskyrimą. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Taigi, veiksnaus asmens, kuriam nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas, turto valdymas yra reglamentuotas įstatymu, rūpintojas veiksnaus asmens turtą valdo sutarties pagrindu, todėl teismas, paskirdamas rūpintoją, nesprendžia veiksnaus asmens turto valdymo klausimų, turto administratoriaus neskiria. Todėl pareiškėjui ir rūpintojui išaiškintina, kad jie turi dėl turto valdymo sudaryti minėtą sutartį. Pavedimo ar turto patikėjimo sutartyje turi būti numatytos rūpintojo teisės ir pareigos. Sutartys sudaromos laikantis bendrųjų šioms sutartims taikomų reikalavimų (CK 6.756-6.765, 6.953-6.967 str.). Pažymėtina, kad turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo turto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.960 str.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 str.4 d.).

Paskirtam rūpintojui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240 str., 3.243 str., 3.244 str., 3.246 str., 3.247 str. (CPK 509 str.9 d.). Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo (CK 3.279 str.3 d.). Šiame straipsnyje numatytais atvejais šio kodekso 3.244 straipsnis taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai(CK 3.279 str.5 d.).

Nutartis vykdytina skubiai, jos apskundimas atskiruoju skundu vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244, 3.279 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 493, 496, 509 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Veiksniam M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav., nustatyti nuolatinę rūpybą.

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoju paskirti Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav.

Rūpybos vietą nustatyti rūpintojo ir rūpintinio gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav..

Išaiškinti rūpintojui Ž. V. jos teises ir pareigas: rūpintojas yra savo rūpintinių (ribotai veiksnių asmenų) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas padeda rūpintiniui įgyvendinti jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje. Rūpintojas, kuris yra rūpintinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Rūpintojas tvarko rūpintinio turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises pagal rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus. Šie reikalavimai dėl rūpintinio turto taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai. Globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

Rūpintiniui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Atsisakyti skirti pareiškėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administratorių.

Nutartis vykdoma skubiai, atskirojo skundo padavimas nesustabdo jos vykdymo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos priėmimo Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.