Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Mariui Remeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, 9 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas 2014-09-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 2015-02-04 išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, atlikus bausmę,

paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. vasario 13 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė delnu sugyventinei A. M. į dešinį skruostą ir vieną kartą sudavė alkūne jai į dešinį šoną, taip tyčia sukeldamas nukentėjusiajai – šeimos nariui A. M. - fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. vasario 13 d. apie 23.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka suėmęs sugyventinės A. M. sūnui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), už dešinės rankos riešo bei stipriai jį suspaudęs, tempė A. M. iš tualeto, dėl ko A. M. susitrenkė kairės kojos čiurną į tualeto duris, taip tyčia sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vienuolika mėnesių gyvena su A. M., kuri laukiasi jų bendro kūdikio ir šiandien turi gimdyti. Tą dieną, galėjo būti vasario 13 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, grįžo namo išgėręs, namuose dar išgėrė su A. ir nuėjo miegoti. Sugyventinė padavė jam valgyti ir, pasiėmusi telefoną, nuėjo į tualetą. Jis yra labai pavydus, todėl, pagalvojęs, kad sugyventinė susirašinės su kitais vyrais, norėjo paimti iš jos telefoną, tačiau A. jo nedavė. Viskas vyko tualete. Bandydamas paimti telefoną jis delnu sudavė sugyventinei į veidą, po to, sukdamasis, sudavė alkūne jai į šoną. Pripažino, kad taip sukėlė sugyventinei skausmą. Po to į tualetą atėjo sugyventinės sūnus A. Kodėl jis ten atėjo ir kodėl norėjo jį iš tualeto ištraukti nepamena dėl girtumo. Pamena, kad suėmė A. už rankos riešo ir, stipriai jį suspaudęs, traukė iš tualeto. Galėjo būti, kad tuo metu A. į tualeto duris susitrenkė čiurną. Pripažino, kad ir A. sukėlė skausmą. Po to sugyventinė iškvietė policiją. Labai gailisi nusikaltęs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido. Planuoja ir ateityje su jais gyventi. Pasižadėjo ateityje taip nebesielgti.

Po kaltinamojo V. D. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2015-02-13 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patrulės N. M. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir tos pačios dienos Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patrulio R. L. tarnybiniu pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuose nurodytos šio smurto fakto pagrindinės aplinkybės (10-15 b.l.);

2015-02-13 asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad tą dieną 23.35 val. nukentėjusiajai A. M. buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas, o 23.51 val. V. D. buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas (16 b.l.);

nukentėjusiosios A. M. parodymais, kad 2015 m. vasario 13 d. sugyventinis V. D. girtavo nuo pat ryto. Ji taip pat išgėrė šampano. Apie 23 val. V. D. pradėjo konfliktuoti, prikaišioti svetimus vyrus, norėjo atimti mobilaus ryšio telefono. Besistumdant V. D. sudavė jai vieną kartą delnu į dešinį skruostą ir vieną kartą alkūne į dešinį šoną, taip sukeldamas skausmą. Po to iš sūnaus A. sužinojo, kad V. D., stipriai suėmęs už dešinės rankos riešo, bandė ištraukti jį iš tualeto, ko pasekmėje sūnus susitrenkė kairės kojos čiurną į tualeto duris. Po įvykio V. D. atsiprašė jos ir sūnaus, pretenzijų jie jam neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. V. smurtavo pirmą kartą (17-20 b.l.);

mažamečio nukentėjusiojo A. M. parodymais, kad jis gyvena su mama bei V. D. Tą vakarą V. buvo neblaivus, nes tą pačią dieną su draugu M. jų namuose gėrė alų. Vakare jis nuėjo į tėvų kambarį žiūrėti televizoriaus. Po to į tą kambarį atėjo ir V., kuris atsigulė į lovą, o mama nuėjo į tualetą. Mamai grįžus iš tualeto, jie pradėjo su V. konfliktuoti. Mama nuėjo į virtuvę, o jai iš paskos ir V. Mama sakė, kad iškvies policiją, o V. bandė atimti telefoną. Jie vienas ant kito garsiais rėkė, bet kad muštųsi ar stumdytųsi nematė. Po to jis su mama užsidarė tualete. V. bandė atidaryti tualeto duris, o jis, nenorėdamas, kad V. jas atidarytų, dešine ranka laikė durų rankeną. Tada V. suspaudė jam dešinės rankos riešą ir patraukė jį lauk iš tualeto, dėl ko jis kairės kojos čiurną susitrenkė į tualeto duris. Riešą jam skaudėjo apie 15 minučių, o koją skaudėjo apie valandą laiko (26 b.l.);

mažamečio nukentėjusiojo A. M. gimimo liudijimu AA NR. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini) (28 b.l.).

Kaltinamojo V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas (suduodamas smūgius į veidą bei šoną) tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei A. M. (BK 248 str. 2 d.).

Be to, kaltinamasis V. D. tyčia - ranka suimdamas už rankos riešo bei stipriai jį suspausdamas bei per jėgą tempdamas iš tualeto, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501 redakcija), kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui (asmeniui iki 14 metų amžiaus).

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad abi nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. D., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamasis V. D. teisiamas antrą kartą (56-58 b.l.), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (59-61 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), yra baustas administracine tvarka (64-68 b.l.), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jis, kaip recidyvistas, už abi nusikalstamas veikas baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kaltinamajam V. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi jos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (V. D. mažamečio nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu smurtavo jau po to, kai baigė smurtauti sugyventinės A. M. atžvilgiu) (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis V. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis V. D. įvykdė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, vykdo individualią veiklą (72-73 b.l.), taip prisidėdamas prie šeimos išlaikymo, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (76 b.l.), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo V. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad V. D. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, jo įvykdytos veikos susijusios su smurto panaudojimu šeimos narių atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, į atliktos bausmės laiką V. D. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 14 d. 0.02 val. iki 2015 m. vasario 14 d. 12.25 val. (44, 46 b.l.), tai yra viena diena.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios V. D. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (54-55 b. l.). Kita jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. (53-53 b.l.), nedelsiant panaikintina, kadangi kaltinamajam V. D. susitaikius su nukentėjusiaisiais A. M. ir A. M., tapo nebereikalinga (BPK 139 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką V. D. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 14 d. 0.02 val. iki 2015 m. vasario 14 d. 12.25 val., tai yra vieną dieną.

Iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios V. D. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitą ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M., nedelsiant panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.