Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su K. B. gyvena nuo 2020 m. liepos mėnesio. 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo suimtas ir atlikinėjo 20 parų arešto bausmę, o rugsėjo 14 d. buvo paleistas ir grįžo į butą, kurį nuomojosi iš S.. Bute pirmiausiai gyveno jis, buvo sutarta, kad kai S. darys remontus, jis (S. G.) išsikraustys į kitą butą, vėliau atėjo į butą gyventi K., kuri už nuomą mokėdavo po 100 Eur. Perspėjimų, kad reikia išsikraustyti, nebuvo, bet kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, draugė stovėjo lauke su vaikais, kurie verkė, ji sakė, kad M. išmetė iš buto ir kad darys remontus. Visi nuėjo į 4 aukštą, kur bendrojo naudojimo koridoriuje stovėjo M. su tėvu V. S.. Klausė, už ką išmetė iš namų, sakė jam, kad visada mokėjo už nuomą, kad niekur neis, nes neturi, kur eiti, dėl vaikų prašė leisti pasilikti, kol susiras kitą gyvenamąją vietą. M. minėjo, kad draugei sakė dėl išsikeldinimo, sakė, kad darys remontus, bet jis pats tik tą dieną sužinojo apie iškraustymą. Konfliktas su M. vyko prie buto Nr. (duomenis neskelbtini) durų, bet jis neturėjo priežasčių muštis. tėvas stovėjo už poros žingsnių nuo jo, kažką daužė plaktuku. Po to V. S. pasakė „ką čia vadovauji čigonas“ ir trenkė į dešinę akį, net nesuprato už ką, tada jam buvo suduotas antras smūgis. Po antro smūgio jam aptemo akyse, prisėdo ant žemės ir abu S. pradėjo jį laužti, o jis mosikavo rankomis, bandė atsistoti, galimai tuo metu ir galėjo pataikyti V. S.. Tada nusivoliojo apie 10 metrų į laiptinę, S. toliau jį laužė, bet kai M. pro langą pamatė atvystančius pareigūnus, tada paleido jį. Kitų asmenų koridoriuje nematė, buvo tik B., bet kai prasidėjo incidentas, ji pasiėmė vaikus ir nuėjo į virtuvę. Kai jį laužė, prieš atvažiuojant policijai, jauna mergina (apie 23 m.) pamatė ir nubėgo atgal. Visą laiką, kol atvyko policija, nukentėjusieji buvo kartu, kas iškvietė policiją, negali pasakyti, nes nežino. Tyrėja matė, kad pats buvo sumuštas, o jis gal tik netyčia galėjo užgauti V. S.. Nesugebėtų trenkti pagyvenusiam žmogui, nes V. S. jam kaip tėvas. Konflikto metu buvo tik šiek tiek išgėręs alaus, bet save kontroliavo, o jo kraujyje rastos psichotropinės medžiagos galėjo atsirasti, jeigu „žolėje“, kurią daug anksčiau vartojo, buvo priemaišų. Gyvenime buvo suklydęs, bet dabar turi gyvenimo draugę, rūpinasi jos vaikais. Su nukentėjusiaisiais anksčiau konfliktų nebuvo. Nepripažįsta, kad jis du kartus trenkė V. S. ir prieš S. taip pat nesmurtavo.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir vietoje apie pietus mūrijo sieną, atėjo kaltinamasis, kuris pradėjo aiškintis kažką su M., jis negirdėjo, ką jie ten aiškinasi, bet konfliktas buvo dėl bendrabučio, kaltinamasis buvo apsvaigęs, grasino. Kaltinamasis buvo pasiėmęs laužtuvą, po to jį padėjo. Iš kaltinamojo stovėsenos, šokinėjimo suprato, kad jis gali pulti jo sūnų, todėl įsikišo į jų konfliktą, nes norėjo apginti sūnų, bet S. G. keikėsi ir iš kairės rankos jam sudavė į žandikaulį vieną kartą, tada trenkė jam antrą kartą su kumščiu taip pat į žandikaulį ir pasipylė kraujas. Po to kaltinamasis norėjo pabėgti, todėl jis su sūnumi jį laikė. Ir tarp jų vyko grumtynės, kad jis nepabėgtų. Kol laikė kaltinamąjį, jam smūgių nebebuvo suduota. Nubrozdinimų ant S. G. kūno nematė, gal jie atsirado, kai laiptinėje jis voliojosi. Po įvykio policija liepė važiuoti parašyti pareiškimą, po to vyko į ligoninę, bet ten liepė jam važiuoti į Vilniaus klinikas. Vilniuje jam iš karto padarė operaciją. Kitą dieną vėl darė operaciją, trečiadienį taip pat buvo atlikta operacija. Jam išlūžo dantys, lūžo žandikaulis dešinėje ir kairėje pusėse, dėjo plokštelę, viduje yra dėtas metalas. Po operacijų buvo išrašyti vaistai, antibiotikai, skalavimo skystis, negalėjo 3 mėnesius išsižioti ir valgyti, vartojo tik skysčius ir košes. Gruodžio, sausio mėnesį šaukšteliu valgė. Dar iki šiol jaučia nepatogumus. Aukštaitijos implantologijos klinikoje apžiūrėjo jį. Rekomenduojama, kad dvejus metus gytų žandikaulis, o po to reikės tęsti gydymą. Palaiko civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad nuomojo kelis butus romų tautybės asmenims. Vienas iš nuomininkų buvo kaltinamasis, vėliau jis persikėlė gyventi pas romę sugyventinę ir jie kartu gyveno. Sakė jiems, kad reikės jam daryti remontus ir kad jiems reikės išsikelti. Prieš tam tikrą laiką juos ragino išsikelti, nes jautė, kad gali kilti su jais problemų, nes jie negerbė kitų. Prieš jų išsikraustymą S. G. 2 savaitėms įkalino. Datą, kada išsikraustys, sutarė tokią, kai kaltinamojo nebus laisvėje. Sutartą išsikraustymo dieną K. B. pasakė, kad ji turi išsikraustyti, bet ji puolė į isteriją, nors buvo įspėta dėl to ne kartą. Sutiko iki rytojaus palaukti, bet K. B. paprašė palaukti iki pirmadienio, o jis žinojo, kad tada iš įkalinimo įstaigos grįžta S.. Numanė, kad dėl to ji delsia išsikelti. Įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo 14 d., pirmadienį. Ryte atėjo su tėvu su įrankiais ir dirbo, mūrijo sienas, buvo (duomenis neskelbtini) namo 4 aukšte, pačiame koridoriaus gale, buvo kelių metrų atstumu vienas nuo kito, todėl tėvas aiškiai matė, kas vyko. K. buvo išėjusi, bet apie 15–16 val. ji atėjo su S. G.. Suprato, kad kaltinamais yra kažko pavartojęs, išgėręs ar apsvaigęs, jis buvo nusiteikęs nedraugiškai, nesilaikė distancijos, artinosi prie jo, bet jis išliko ramus, su juo bendravo, paaiškino dėl išsikeldinimo. Kaltinamasis pasiėmė laužtuvą ir laikė jį rankoje, stovėjo prie jo 10 cm atstumu. Jo tėvas mato gerai, tik neprigirdi, todėl daugiau supranta iš kūno kalbos ir supranta iš lūpų. Buvo dienos metas, todėl aiškiai matėsi, kas vyksta. Tėvas, matydamas, kad gresia jam pavojus, skubiai atėjo prie kaltinamojo ir tada kaltinamasis tyčia sudavė 2 smūgius jo tėvui į žandikaulį, kuris lūžo. Tuo metu, kai buvo suduoti smūgiai, jis buvo šone kaltinamojo ir tėvo. Kaip link jų su S. G. priėjo jo tėvas, nematė, nes iki tol jis buvo atsisukęs i kaltinamąjį, o tėvas buvo jam už nugaros. Jo tėvas nepuolė S., tik norėjo jį apginti. Pirmas smūgis jam buvo suduotas kaire ranka į žandikaulį, o kitas dešine ranka į kitą žandikaulį. Smūgiai buvo suduoti greitai: vienas po kito. Po smūgių tėvas užsiėmė už veido, jam iš burnos bėgo kraujas ir viskas aprimo. Kol tėvas aiškinosi su kaltinamuoju, ką jis jam padarė, jis pats kelis metrus pasitraukė į šoną, pranešė pareigūnams ir grįžo į įvykio vietą. Kai kaltinamajam pasakė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, jis pradėjo bėgti, todėl užlaužė jam kaklą, tokiu būdu norėjo jį sulaikyti, bet jokių fizinių veiksmų prieš jį nesiėmė, tik jį laikė. Jie abu nuo ketvirto aukšto nukrito į laiptų aikštelę, kaltinamasis puolė muistytis, bandė jam akį išdrėksti, buvo suėmęs už sėklidžių, sudavė jam kelis smūgius, bet rimtų smūgių išvengė ir užlaužė jam rankas. Tuo metu kai užgniaužė kaltinamąjį, jam nieko fiziškai negalėjo padaryti, nes jį laikė. Viena mergina matė dalį epizodo. Tėvas neteko 6 dantų, žandikaulis gyja sunkiai, išgyvena rimtus moralinius sužalojimus, tėvo gydymui reikia nemažai pinigų. Jam pačiam buvo sužalota kairė akis, nes kaltinamasis su pirštu bandė besti į akį, be to, jam buvo sumuštas pilvas, krūtinė. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai papasakojo, kaip viskas buvo, tik visų savo patirtų sužalojimų ir prieš jį atliktų veiksmų grumtynių metu nedetalizavo. Iš karto po įvykio vežė tėvą į Vilniaus klinikas, kitą dieną nuvažiavo parašyti pareiškimo, o sveikatą pasitikrino po 3 d., jam nustatė akies ragenos pažeidimus, buvo paskirti vaistai, duotos rekomendacijos nevairuoti. Fizinius nepatogumus jautė apie savaitę. Išgyvena, kad tėvas, kuris norėjo jį apginti, pats nukentėjo. Jaučia dėl to stresą ir ši žala nėra pinigais pamatuojama. Jam svarbus ne tik žalos atlyginimas, bet ir teisingumas, svarbu, kad kaltinamajam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, nes kaltinamasis yra teistas daug kartų, jis nepaiso visuomenės normų, vartoja alkoholį, psichotropines medžiagas, vairuoja neturėdamas teisės to daryti, pažeidinėja kardomąją priemonę, negerbia įstatymų, vagiliauja, apiplėšinėja žmones, smurtauja, yra padaręs daug administracinių nusižengimų, nedirba, yra recidyvistas, nepasimoko iš savo klaidų. Visa tai rodo, kad S. G. yra pavojingas visuomenei. Per įvykį K. B. su vaikais buvo už kaltinamojo, bet kai prasidėjo konfliktas, ji užėjo į bendrojo naudojimosi patalpas, kada ji iš ten išėjo, nematė. Policija atvyko maždaug už 10–15 min. nuo iškvietimo ir visą tą laiką laikė kaltinamąjį ir laukė policijos, o kai pamatė, kad policija atvažiavo, jį paleido. Su B. fiziškai nekontaktavo, jos nelietė. Civilinius ieškinius palaiko.

Liudytojas Henrikas Volvačiovas parodė, kad nelabai prisimena 2020 m. rugsėjo 14 d. įvykį, nes tokie įvykiai dažnai būna, lyg ir dėl smurto buvo iškvietimas.

Teisme buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 23 d. duoti parodymai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jam dirbant policijos ekipaže „1910“ kartu su vyr. patruliu R. apie 15.15 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), ketvirtame aukšte, mušasi trys pažįstami, agresyvūs asmenys. Jam su kolega atvykus į įvykio vietą pasitiko konflikto dalyviai S., V. S. ir S. G.. V. S. paaiškino, kad su sūnumi dirbant remonto darbus sūnaus bute Nr. 418, atėjo romų tautybės asmuo, V. S. žinomas kaip S. G., kuris paėmė vietoje buvusį laužtuvą į abi rankas ir pradėjo ant V. S. su sūnumi šaukti, ką čia daro, kur reikės gyventi. Kaip aiškino V. S., S. G. liepė nusiraminti ir atėmė iš S. G. laužtuvą. Kuris tiksliai ką darė, neprisimena, ką sakė. Kaip toliau nurodė S., tik atėmus iš S. G. laužtuvą, jis iš karto du kartus rankos kumščiu smogė tėvui V. S. į žandikaulį ir sužalojo, po to S. iškvietė policiją. Kaip nurodė S., tai išgirdęs S. G. norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, bet S. su tėvu S. G. sulaikė, dėl to ir kilo grumtynės. Paklausus S. G., kas įvyko, jis tiksliai negalėjo paaiškinti, pasakojo vis kitas įvykio versijas. Pradžioje aiškino, kad V. S. nežalojo, kad jis galėjo susižaloti grumtynių metu, krisdamas nuo laiptų. Vėliau aiškino, kad pats V. S. užgriuvo ant S. G. kumščio. Galiausiai S. G. aiškino, kad gindamasis trenkė V. S. alkūne. Dėl šio įvykio S. G. buvo sulaikytas. Bendraujant su S. G. ir jį sulaikant ant S. G. veido ir kitų kūno vietų matomų sužalojimų nepastebėjo. Sulaikomas S. G. elgėsi ramiai, nesipriešino. Sulaikytą įtariamąjį pristatė į laikino sulaikymo patalpas, esančias Senamiesčio g. 100, Panevėžyje (1 t., b. l. 135–138).

Liudytojas Henrikas Volvačiovas po jo parodymų perskaitymo paaiškino, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, be to, apie įvykį rašė ir tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė teisingas aplinkybes, bet dabar tikslių aplinkybių, kas įvyko, neatsimena. Jų pareiga yra atvykti į iškvietimą, išklausyti asmenis ir imtis priemonių. Įvykio dalyviai atsakinėja į klausimus, o grįžęs po įvykio turi aprašyti tarnybiniame pranešime, ką sužinojo.

Liudytoja K. B. parodė, kad S. G. yra jos sugyventinis, kuris prieš įvykį buvo 20 parų nelaisvėje. 2–3 mėnesius gyveno iš S. išsinuomotame bute, o prieš dvi dienas iki įvykio ją perspėjo, kad reikia išsikraustyti, nors buvo susitarę nuomotis butą ne mažiau kaip pusmetį. Iš anksto nebuvo perspėta apie išsikraustymą. Jai buvo pasakyta, kad per 2 dienas turi išeiti iš buto, po to laiko M. atėjo, atėmė raktus, išvarė iš namų ir pradėjo griauti sienas, todėl ji su vaikais išėjo į kiemą. Kai S. grįžo, klausė, kodėl ji čia stovi, ir visi nuėjo į 4 aukštą. S. klausė M., kodėl jis išvarė moterį su vaikais, nors jie neturi, kur eiti. Pokalbis vyko prie buto durų, koridoriuje. M. tėvas agresyviai pribėgo, pradėjo keiktis, sakė „ko jūs čia čigonai“, jo rankose matė laužtuvą, kuriuo jis mojavo, ir tada jiems trims besikalbant nuėjo su vaikais į kitas patalpas, į bendrojo naudojimo virtuvę, kad neužgautų vaikų. Prie jos fiziškai niekas neprisilietė. Kas kur trenkė, nematė, nes su vaikais buvo virtuvėje, bet būdama virtuvėje girdėjo kaip du žmonės puolė vieną, t. y. M. ir jo tėvas puolė G.. Pirmas iš jų šoko prieš S. tėvas, kuris ir buvo agresyvesnis. Apie 4–5 min. buvo virtuvėje. Kai išėjo iš virtuvės, konflikto dalyviai per dvejas kaimynų duris buvo nutolę nuo pradinio konflikto vietos, S. veidas buvo raudonas, kraujo nebuvo, bet jis buvo sužalotas, nors prieš tai buvo sveikas. S. G. gulėjo ant žemės prie laiptų, laiptinėje, o jie jam laužė rankas, kojas, bet smūgių jau nebuvo. Pradėjo rėkti, kad kažkas iškviestų pareigūnus, o kas juos iškvietė, nežino, bet įtaria, kad M., nes jis rankose turėjo telefoną. Vėliau matė kraują ant žemės, M. tėvas pribėgęs rodė, kad jam nėra danties, sakė, kad S. G. trenkė, bet ji nematė, kaip M. tėvas susižalojo. Kai už 10–15 min. atvažiavo policija, ji buvo virtuvėje, o S. buvo paleistas, paleidimo momento ji nematė, tik girdėjo sakant „paleidžiam, mentai atvažiuoja“. Negirdėjo, kas buvo pasakojama apie įvykį policijos pareigūnams, bet pareigūnai išsivedė S., o ji liko. Po to nukentėjusysis M. sulaužė jos baldus, šaldytuvą, sofą išmetė prie konteinerio, dėl to ji buvo šoke, nes jis priėjęs ją apspjovė į veidą, visokiais žodžiais keikė, buvo labai agresyvus, išsigando, galvojo, kad ją primuš, pasiėmė tik rūbus, išsikvietė pažįstamus, kad ją su vaikais išvežtų, be to, iškvietė policiją, bet jai nebuvo leista rašyti pareiškimo, sakė kartu su S. parašyti. Po šio įvykio jos mergaitė labai išsigando, pradėjo šlapintis, berniukas verkia naktimis, nors prieš tai to nebuvo. Kalbėjosi su G. po įvykio, kai jį paleido, ir jis pasakojo, kad M. tėvas trenkė jam ranka į veidą, matė pas jį mėlynes, S. dar sakė, kad jam akyse buvo tamsu, kad gindamasis ir maskatuodamas rankomis gal pataikė M. tėvui. Daug įvykio detalių neatsimena, nes viskas seniai buvo, ir nors iš pradžių sakė, kad prie jos fiziškai niekas neprisilietė, dabar atsimena momentą, kad buvo pastumta, kai ant rankų laikė vaiką. Apie lovas susirašinėjo su M., bet neatsimena susirašinėjimų apie išsikraustymą.

Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), mūrinio pastato ketvirto aukšto koridoriuje. Į minėtą koridorių galima patekti iš pietinės šiaurinės pusės esančios laiptinės. Į minėtą laiptinę patekti galima pro metalines rudas duris. Įėjus į laiptinę reikia kilti į ketvirtą aukšta įeiti į bendrojo naudojimo koridorių ir dešinėje pusėje matoma įvykio vieta. Iš įvykio vietos nieko nepaimta ir nusikalstamos veikos požymių nepastebėta (1 t., b. l. 17–21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. specialisto išvados Nr. G 1240/2020 (05) matyti, kad V. S. nustatyta: apatinio žandikaulio srities sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pažandėje abipus, abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, 17 ir 34 dantų vainikų išnirimu, kurie pašalinti gydymo metu, pakraujavimu iš burnos ertmės. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2020 m. rugsėjo 14 d. 16.41 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. V. S. sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių tiriamojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmestina galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti tiriamajam griūnant ir apatine žandikaulio sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių, tačiau visumoje toks sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą. Alkotesterio parodymai – 0,14 prom. (1 t., b. l. 47–48).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. G 927/2020 (05) matyti, kad S. nustatyta kairės akies ragenos erozija (paviršinis pažeidimas). Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galima užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku į kairės akies sritį suduodant kumščiu, bedant pirštu ar panašiai. Dėl nustatyto sužalojimo S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Galimybė susižaloti S. pačiam griūnant mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Tikėtina, kad S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 112).

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. S. G. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis S. G. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atvyko 2020 m. rugsėjo 4 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo paskirtas į 21 būrį 2 sekciją. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis elgėsi patenkinamai, vidaus taisyklių bei režimo reikalavimų laikėsi, bet paviršutiniškai. Sanitarinių higieninių reikalavimų laikėsi. Nuteistasis dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio ir socialinio švietimo programos organizuojamuose užsiėmimuose. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta, gailisi bei ateityje gyvenimo tikslų žada siekti teisėtais būdais, tačiau jiems įgyvendinti gali pritrūkti motyvacijos. Laisvalaikiu nuteistasis žiūri televizijos laidas, klausosi radijo laidų. Neformaliosios nuteistųjų tradicijos nėra svarbios, siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Nuteistasis yra mandagus, pagarbus. Bendravimo problemų neturi, bendrauja noriai. Emocijos adekvačios situacinės. Suicidines mintis neigia. Psichologinių problemų neišsako. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nusikaltimas – vairavo transporto priemonę neblaivus. Įvertinusi visa tai, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus administracija nuteistąjį areštu S. G. vertina patenkinamai (1 t., b. l. 155).

Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad V. S. nuo 2007 iki 2029 m. nustatytas 40 proc. darbingumas (1 t., b. l. 28).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir pats kaltinamasis neneigia, kad jis 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 15.00 val. buvo Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), ketvirto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, kuriame dar buvo abu nukentėjusieji ir liudytoja K. B. su vaikais. Tarp nukentėjusiojo S. ir kaltinamojo vyko bendravimas dėl K. B. su vaikais išsikraustymo iš nuomojamo buto, nes nukentėjusieji pradėjo jame daryti remontą. Nors liudytoja K. B. teigia, kad apie išsikraustymą jai buvo pranešta likus 2 dienoms iki įvykio, tačiau šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiojo S. pateiktas jo ir K. B. susirašinėjimas „Messenger“, iš kurio matyti, kad K. B. dar 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo rašyta apie tai, jog dėl planuojamo jai nuomojamo buto remonto ji turės išsikraustyti iki 12 d. (3 t., b. l. 4–6). Nukentėjusysis S. parodė, kad K. B. prašymu jis suteikė jai laiko išsikraustyti ne iki 12 d., o iki 14 d., pirmadienio, t. y. atidėjo išsikraustymo datą vėlesniam laikui, ir 2020 m. rugsėjo 14 d. su tėvu V. S. pradėjo daryti remontą bute, kuriame gyveno K. B., kuri buvo išėjusi, tačiau po pietų grįžo kartu su kaltinamuoju ir tada prasidėjo konfliktas.

K. B. parodymus apie nukentėjusiojo V. S. rankose laikytą laužtuvą, kuriuo jis mosikavo, paneigia nukentėjusiųjų tiek iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir duodant parodymus nurodyta aplinkybė, kad laužtuvą į rankas buvo paėmęs kaltinamasis, tačiau su juo nieko nedarė, smūgių su juo niekam nesudavė. Pats kaltinamasis, apklausiamas pirmą kartą po įvykio, taip pat nenurodė, kad V. S. būtų rankose turėjęs laužtuvą, juo mosikavęs, užsimojęs ar daręs ką kita. Pažymėtina, kad liudytoja K. B. yra kaltinamojo sugyventinė ir yra suinteresuota padėti kaltinamajam išvengti jam gresiančios atsakomybės, dėl to teismas jos parodymais apie įvykio aplinkybes remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, juolab, kad ji paaiškino nemačiusi viso konflikto eigos, smurto panaudojimo nei prieš nukentėjusiuosius, nei prieš S. G. aplinkybių, nes dalį laiko buvo virtuvėje, matė tik konflikto pradžią ir tai, kad kaltinamajam buvo laužiamos rankos ir kojos.

Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, neprieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, dėl to teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Priešingos išvados darytinos dėl kaltinamojo parodymų. Liudytojo Henriko Volvačiovo, kuris yra į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas, parodymai ir jo įvykio dieną surašytas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kaltinamasis nuo pat pradžių nebuvo nuoseklus ir negalėjo tiksliai paaiškinti, kas nutiko, pasakojo vis kitas įvykio versijas: iš pradžių aiškino, kad V. S. nežalojo, kad jis galėjo susižaloti grumtynių metu, krisdamas nuo laiptų, vėliau aiškino, kad pats V. S. užgriuvo ant S. G. kumščio, o galiausiai S. G. aiškino, kad gindamasis trenkė V. S. alkūne. Teisme S. G. taip pat negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip atsirado sužalojimai nukentėjusiesiems, tvirtino, kad galėjo V. S. sužaloti nebent gindamasis, bet tikrai tyčia prieš nukentėjusiuosius nesmurtavo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nenustatyta, kad užfiksuotas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio (0,39 prom. girtumas) ir benzodiazepinų turėjo įtakos nusikalstamiems jo veiksmams.