- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1-86-487/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Civilinis ieškovas
- T. Č.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kaltinamasis
- A. K., J. S., A. L.
- Advokatai
- Danutė Mikalauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1999-06-16 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2d. laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimo;
2. 1999-06-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2d. laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimo;
3. 2000-12-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2d. laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimo;
4. 2004-11-16 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;
5. 2008-06-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 263 str. 1d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. 2010-04-29 nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėn. 2 d. laisvės atėmimo bausmės. 2010-08-02 išbrauktas iš Vilniaus m. ir r. PI įskaitos, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 180 str.2d.
J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2006-09-22 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn. 2008-01-10 nutartimi atleistas nuo Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 180 str.2d.
A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1999-05-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2d. laisvės atėmimu 4 metams su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Įstatymo "Dėl amnestijos akto“ 3 str.2d.2p., bausmė sumažinta 9 mėn.18d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 2 mėn. 12 d. su viso turto konfiskavimu;
2. 2002-04-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str.2d., 271 str.2d., 45 str.2d., 6d.2p. 6 MGL dydžio (750 Lt) dydžio bauda su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;
3. 2002-06-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 278 str.1d. laisvės atėmimu 5 mėn.;
4. 2002-11-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo LR BK 271 str.3d., 43 str., 44 str. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn. su 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda ir 1/4 turto konfiskavimu. 2003-06-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika pagal 2002-11-07 teismo nuosprendį iš senojo BK 271 str. 3 d. perkvalifikuota į naujojo BK 178 str. 2 d., bausmė nepakeista;
5. 2002-11-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2d., 278 str. 1d., 42 str. 4d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėn. su 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda ir 1/4 turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Įstatymo "Dėl amnestijos" 5 str., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 7 d. su 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda ir 1/4 turto konfiskavimu;
6. 2003-11-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d., 64 str. 3d. laisvės atėmimu 2 metams;
7. 2006-03-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4d. 5 MGL (625 Lt) bauda;
8. 2009-07-03 Takų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 63 str. 1,4d., 75 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
9. 2011-01-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 64 str. 1,3d. laisvės atėmimu 3 metams, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 180 str.2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. L. ir A. K., bendrininkaudami, panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
A. L. 2011-04-12 apie 23 val. viešojo transporto sustojime „Spaudos rūmai", netoli Laisvės pr. 60, Vilniuje, įlipęs su A. K. ir J. S. į 16-o maršruto troleibusą, priėjo prie T. Č. ir E. S. ir pradėjo reikalauti iš T. Č. neva grąžinti skolą arba atiduoti mobilaus ryšio telefoną ar 50 litų, o, T. Č. pasakius, kad pinigų neturi, tačiau pasiskolins iš tetos, gyvenančios (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje, išlipo iš troleibuso viešojo transporto sustojime „Televizijos bokštas" Laisvės pr., Vilniuje bei kartu su nukentėjusiaisiais T. Č. ir E. S. priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur A. L. pareikalavo nukentėjusiojo T. Č. atiduoti mobilaus ryšio telefoną E. S., kaip garantą, ir eiti skolintis pinigų. Kai T. Č. padavė mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson K701 E. S. ir nuėjo, A. L. iš nukentėjusiojo E. S. pareikalavo mobiliojo ryšio telefono Sony Ericsson K701, o šiam atsisakius jį atiduoti, kaltinamasis A. L. išsitraukė peilį ir įrėmė jį nukentėjusiajam E. S. į pilvą, tuo metu kaltinamasis A. K. sugriebė nukentėjusiajam E. S. už kairės rankos žasto ir laikė nukentėjusįjį, kol nukentėjusysis E. S. kaltinamajam A. L. atidavė mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson K701, tokiu būdu kaltinamieji A. L. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiojo E. S. pagrobė svetimą - T. Č. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson K701 250 litų vertės su SIM kortele 30 litų vertės, padarydami nukentėjusiajam T. Č. bendrą 280 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-04-12 d. vėlai vakare apie 22 val. Viršuliškių mikrorajone prie „Spaudos rūmų" susitiko su A. K., pastarasis buvo su pusbroliu J. S., kurį tą dieną jis matė pirmą kartą. Jie kartu nusprendė važiuoti į miestą. Sulaukė 16-to maršruto troleibuso ir sustojime „Spaudos rūmai" visi trys įlipo į troleibusą. Įlipęs į troleibusą, A. L. pamatė T. Č., kuris jam buvo skolingas, ir pareikalavo grąžinti skolą. T. Č. pasakė, kad pinigų neturi, tačiau A. L. pasakė, kad tai jam neįdomu, jam reikia pinigų. Tuomet T. Č. pasakė, kad jie gali išlipti iš troleibuso, jis nueis pas tetą, pasiskolins pinigų ir grąžins A. L. skolą. Jie visi išlipo sustojime „Televizijos bokštas“, prie Sodros, perėjo gatvę ir nuėjo prie netoli esančio namo 2-os ar 3-čios laiptinės. T. Č. jau norėjo eiti į viršų, bet A. L. paprašė jo palikti telefoną, nes manė, kad T. Č. gali vėl pabėgti ir teks jo ieškoti. Jis telefoną padavė ne A. L., o savo draugui, su kuriuo kartu buvo- nukentėjusiajam E. S.. Tuomet A. L. su T. Č. užėjo į laiptinę, palydėjo jį iki lifto ir išėjo į lauką. Iš pradžių visi stovėjo, o po to T. Č. draugui kažkas paskambino į jo asmeninį telefoną ir jis pasakė, kad jam reikia eiti paimti kažkokių diskų su filmais. Tada A. L. jam pasakė, kad tegul palieka T. Č. telefoną ir gali eiti. A. L. paėmė telefoną, nuėjo į kitą kiemo pusę ir atsisėdo ant šaligatvio bortelio, kadangi jam skaudėjo koją. Po to, kadangi ant bortelio buvo šlapia ir nepatogu sėdėti, jis pasakė A. K. ir J. S., kad eis atsisėsti į stotelę ant suoliuko. Jie liko laukti T. Č., kadangi A. L. prašė, kad, kai T. Č. išeis, jie jį atvestų. Po kurio laiko, nesulaukę T. Č., A. K. ir J. S. priėjo prie stotelės. Tuo metu kaltinamajam A. L. buvo paskambinęs T. Č., kad tuoj atneš pinigus, ir jis paprašė A. K. ir J. S., kad jie grįžtų ir paimtų pinigus. Jie nuėjo ir negrįžo. Po to A. L. sužinojo, kad juos sulaikė policija.
Troleibusu jie visi kartu važiavo į stotį. A. L. manė, kad galės pernakvoti pas A. K., nes jau buvo vėlu grįžti į Trakus. A. L. nukentėjusiajam T. Č. sakė, kad jį reikia sudaužyti, suspardyti, nes jis visiems skolingas, ilgai neatiduoda skolos, nors žino, kad A. L. turi mažą vaiką, stovi darbo biržoje. Jokio fizinio smurto jie nenaudojo. A. L. peilio su savimi neturėjo.
T. Č. telefonas buvo „Sony Ericson“, jo korpusas buvo sudaužytas, jis net 50 Lt nebuvo vertas.
T. Č. Lentvaryje daug kam skolingas ir nemažas sumas. A. L. jam pinigų neskolino, o iš jo 2010m. lapkričio mėnesį pirko DVD grotuvą, kuris, pasirodė, buvo sugedęs. Tuo metu jis dar dirbo Trakų savivaldybėje ir gaudavo minimalų darbo užmokestį. A. L. T. Č. pasakė, kad grotuvas neveikiantis, jis žadėjo atiduoti pinigus, kai jie susitiks.
Kaltinamasis A. L., sakydamas, kad T. Č. reikia suspardyti, to nesiruošė daryti, nes mano, kad už 50 Lt neverta su juo terliotis, yra kam jis skolingas daugiau pinigų, todėl ir gyvena Vilniuje, nes Trakuose bijo rodytis. Jis nurodė, kad Vilniaus 5 PK pareigūnai jį puikiai pažįsta, kaip pažeidinėjantį įstatymus. Jis buvo sulaikytas 2011-05-27 d., pradėjus vykdyti nuosprendį. Tik perkeltas iš pataisos namų į komisariatą, A. L. sužinojo, dėl ko ši byla. Jis patikėjo, kad T. Č. atneš pinigus, nes jis paliko savo telefoną.
Kaltinamasis A. L. neprisipažįsta, kad įvykdė plėšimą, panaudojus peilį. Jis mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, nes nei telefonas, nei SIM kortelė tiek neverti. Tas telefonas iki šiol guli kažkur pas A. L. namuose, jo vertė ne daugiau 100 Lt.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad vietoje A. L. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 1 b.l.162-166).
Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad J. S. yra jo pusbrolis, A. L. - senas pažįstamas. Datos tiksliai neatsimena, bet tai galėjo būti 2011-04-12 d. jis, J. S. ir A. L. bendravo. Vakare, apie 22.00 val. jie susiruošė važiuoti namo, todėl įlipo į 16-to maršruto troleibusą, važiuojantį į stotį. Troleibuse A. L. susitiko kažkokį savo pažįstamą, kuris buvo su draugu, ir ėmė su juo kalbėti. Jis pačios pokalbio pradžios negirdėjo, tačiau A. L. kalbėjo pakeltu tonu. A. K. nugirdo, kad kalbama apie 50 Lt skolą. Jis priėjęs dar pasakė, kad A. nešauktų, pasidomėjo, ar T. Č. tikrai jam skolingas. T. Č. tai patvirtino. Tada jis nuėjo ir atsisėdo per vieną sėdynę nuo A. L. ir nukentėjusiųjų. A. L. ginčijantis su vienu iš nukentėjusiųjų, šis pasakė, kad gali išlipti iš troleibuso, nueis pas tetą, pasiskolins pinigų ir grąžins jam skolą. A. pasakė, kad išlipa, kad T. Č. nueis ir atiduos skolą ir kad tada jie važiuos namo. Jie visi išlipo. Einant požemine perėja, A. K. su J. S. ėjo iš paskos. Prieš juos ėjo nukentėjusysis E. S., o prieš jį ėjo A. L. ir T. Č.. A. K. girdėjo, kaip A. L. šnekėjo, kad T. Č. jau seniai reikėjo sumušti, bet jis nenori terliotis rankų, jog yra kas už jį tai padarys, nes jis skolingas visam rajonui. Jie nuėjo prie namo, kuriame gyveno T. Č. teta. A. L. paprašė T. Č. palikti telefoną, kadangi sakė, jog jį pažįsta, kad jis, kaip ir visada, vėl pasislėps ir jam vėl jo reikės ieškoti. T. Č., matyt, A.umi nelabai pasitikėjo, todėl savo telefoną paliko draugui, o pats nuėjo paimti pinigų. A. stovėjo šalia vaikino, o A. K. nuo to vaikino stovėjo apie 2 metrus arčiau namų, J. S. stovėjo dar toliau, gal kokių trijų metrų atstumu nuo jo. T. Č. ilgai negrįžo, todėl A. E. S. pasakė, kad jis duotų jam T. Č. telefoną, nes jam skauda koją ir jis nori atsisėsti. T. S. A. padavė T. Č. telefoną. A. jį pasiėmė ir nuėjęs atsisėdo ant šaligatvio bortelio kitoje kiemo pusėje. Po to suskambėjo E. S. asmeninis telefonas. Jis pasakė, kad jam skambino draugas, kuriam reikia nunešti kompaktus, paklausė, ar gali eiti. A. K. atsakė, kad jo niekas nelaiko ir jis išėjo. A. L. pasakė, kad eina į sustojimą atsisėsti ant suoliuko, nes jam labai skauda koją. A. K. su J. S. dar kiek palaukė, bet niekas neišėjo, todėl nuėjo pas A. L.. Atėjus prie sustojimo, A. L. pasakė, kad jam skambino T. Č. ir prašė prieiti prie laiptinės. Jie suprato, kad T. Č. turi atiduoti pinigus. A. K. su J. S. sugrįžo prie laiptinės ir ten buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
E. S. už rankos A. K. nelaikė, su juo draugiškai šnekėjosi apie statybas, nes jis irgi mokėsi statybininkų mokykloje. Pas A. L. A. K. peilio nematė, jis rankose laikė mobilųjį telefoną, nes rašė žmonai SMS. Buvo tamsus paros metas, tačiau toje vietoje buvo normalus apšvietimas, krito šviesa nuo laiptinės, netoliese stovėjo apšvietimo stulpas. A. K. suprato, kad buvo padarytas nusikaltimas, nes tas skolos reikalavimas neteisėtas, kad nusikalto, kadangi nesustabdė A. L.. Tą vakarą pareigūnai sulaikė A. K. ir J. S.. A. L. gal pamatė, kad juos sulaikė policija, nes, kai priėjo prie sustojimo, jo jau nebebuvo. A. K. jam dar bandė paskambinti, bet jis telefono nepakėlė.
Kiek jam žinoma, nukentėjusysis T. Č. su A. L. kartu gėrė ir T. Č. pas A.ų buvo kažką paėmęs ar panašiai, tačiau tiksliai, iš kur ta 50 Lt skola atsirado, jis nežino. Nors tyrimo metu
tyrėja teigė, kad A. turėjo peilį, jis pasakė, kad jokio peilio nematė. J. S. jokių veiksmų neatliko. Jis stovėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo A. K., o A. L. su E. S. - maždaug metro atstumu nuo A. K.. T. Č. draugas E. S. pasiliko su jais, kad nepaliktų telefono A. L.. Jokio fizinio smurto panaudota nebuvo. A. su T. Č. kalbėjo pakeltu tonu, grasino, kad galėtų jį sumušti, bet nenori teptis rankų, kad ir be jo atsiras, kas tai padarys, kadangi jis daug kam skolingas ir žymiai didesnes sumas. A. L. E. S. paprastai pasakė, kad duotų telefoną, nes jam skauda koją ir jis nori atsisėsti. E. S. padavė telefoną, A. L. jį pasiėmė, nuėjo ir atsisėdo kitoje kelio pusėje.
Kaltu A. K. prisipažįsta iš dalies, nes nesulaikė A. L., kai jis reikalavo tos skolos. Jis negalvojo, kad A. L. ims tą telefoną, jis manė, kad T. Č. išneš skolą ir jie važiuos toliau. Dėl padaryto gailisi. A. K. su civiliniu ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Iš parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad vietoje kaltinamasis A. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t.1 b.l.59-63).
Nukentėjusysis T. Č. parodė, kad 2011-04-12 apie 22.30 val. jis kartu su pusbroliu E. S. važiavo namo. Pašilaičiuose įsėdo į 16-o maršruto troleibusą ir važiavo į Karoliniškių mikrorajoną. Jie atsisėdo gale vienas priešais kitą. Viešojo transporto stotelėje „Spaudos rūmai" įlipo trys vaikinai - kaltinamieji. Vieną iš jų – kaltinamąjį A. L. jis pažinojo iš matymo, o kitus du matė pirmą kartą. Įlipęs ir pamatęs jį, A.us pradėjo rėkti, kad jis jam skolingas 50 Lt. Kaltinamasis A. K. atsisėdo kitoje pusėje priešais juos, o A.us su J. S. stovėjo. J. S. jam nieko nesakė. A.us jam sakė, ar jis nori gauti į galvą. Nors jis sakė, kad jam nėra skolingas, tačiau A. L. jam grasino, kad jį sumuš, kad negalės atvažiuoti į Trakus. A. L. pradėjo reikalauti jo telefono arba 50 litų, T. Č. jam pasakė, kad telefono neturi. Jis norėjo, kad jie atstotų, todėl pasakė, kad galima važiuoti pas tetą ir ji paskolins pinigų. Jie visi išlipo stotelėje „Televizijos bokštas", perėjo požeminę pėsčiųjų perėją ir ėjo link tetos namų (duomenys neskelbtini) namo. T. Č. galvojo, kad, nuėjęs namo, iškvies policiją, kad gal pavyks pabėgti, tačiau A. L. neleido eiti šalia pusbrolio E. S., kad su juo negalėtų pasikalbėti. Eidamas A. L. jį gąsdino. Prie (duomenys neskelbtini) namo A. L. jam liepė duoti kaip garantą mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis nesutiko. Tada A. L. liepė duoti telefoną pusbroliui E. S.. Jis padavė savo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K701" pusbroliui, o pats užėjo į laiptinę. Su juo norėjo eiti A. L., tačiau nebėjo. Namuose jis pasiėmė savo kitą telefoną ir pirma paskambino pusbroliui E. S. ir pasakė, kad pastarasis pasistengtų nuo jų pabėgti, o po to paskambino policijai, kur jam pasakė išeiti į lauką ir pasižiūrėti, ar jie dar lauke. Jis išėjo į lauką, tačiau ten nieko nebuvo. Jis, paskambinęs pusbroliui, sužinojo, kad A.us, grasindamas pastarajam peiliu, pagrobė T. Č. mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson K701. Vėliau jis su policijos pareigūnais važinėjo po kiemus, ieškojo tų vaikinų, paskambino į savo telefoną, atsiliepė A. L. ir paklausė, kur pastarasis yra bei liepė būti prie tos pačios laiptinės, nes ateis tie du jo draugai ir nuves pas jį. Jis su policijos pareigūnais grįžo prie namo ir po kiek laiko pasirodė kaltinamieji A. K. ir J. S., kuriuos sulaikė policijos pareigūnai. Jis niekada nebuvo skolingas A.ui, jis jį yra matęs Trakuose, tačiau su juo nebendravo. Jis reiškia civilinį ieškinį 250 Lt sumai, kadangi žala neatlyginta, telefonas jam negrąžintas.
Jo ir kaltinamojo A. L. pokalbį apie skolą galėjo girdėti ir kiti kaltinamieji, nes buvo netoliese, A. K. dar paklausė, ar jis tikrai skolingas, į ką T. Č. atsakė, kad neskolingas. Grasinimus jam išsakė kaltinamasis A. L.. J. S. jam nieko nesakė.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis T. Č. iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažino A. L., A. K., kaip tuos vaikinus, apie kuriuos davė parodymus (t.1 b.l.167-168, 55-57).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos su A. L. metu nukentėjusysis T. Č. patvirtino savo parodymus (t.1 b.l.173).
Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2011-04-12 apie 22.30 val. jis kartu su pusbroliu T. Č. važiavo namo. Pašilaičiuose jie įsėdo į 16-to maršruto troleibusą ir važiavo į Karoliniškių mikrorajoną. Jie atsisėdo gale vienas priešais kitą. Viešojo transporto stotelėje „Poliklinika" per vidurines duris įlipo trys jam nepažįstami vaikinai - kaltinamieji. Jie visi trys priėjo prie jų. Vienas iš vaikinų – kaltinamasis A. L. pradėjo rėkti ant jo pusbrolio, kad pastarasis yra jam skolingas 50 Lt, o pusbrolis jam atsakė, kad jis išsigalvoja, kažką painioja. Didesnis vaikinas - kaltinamasis A. K. atsisėdo kitoje pusėje, priešais juos, o mažesnis vaikinas – kaltinamasis J. S. stovėjo netoli jų praėjime. Troleibuse buvo dar gal trys ar keturi žmonės. A. L. pradėjo iš T. Č. reikalauti telefono, sakė, kad jis duotų 50 litų arba savo telefoną. T. Č. sakė, kad telefono neturi, kad nieko neduos, tada A. L. liepė duoti telefoną, gąsdino. Kiti kaltinamieji į pokalbį nesikišo, vienas sėdėjo, o kitas stovėjo. T. Č. kaltinamajam A. L. pasakė, kad reikia važiuoti pas tetą ir ji paskolins jam pinigų. A. L. sutiko ir jie visi Karoliniškių mikrorajone išlipo stotelėje „Televizijos bokštas“, perėjo požeminę pėsčiųjų perėją ir ėjo link jo namų adresu (duomenys neskelbtini). A. L. neleido jam eiti šalia pusbrolio, kad jie negalėtų susikalbėti. Kiti du vaikinai ėjo priekyje jų, o tarp jo ir pusbrolio ėjo A. L.. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, A. L. liepė T. Č. duoti kaip garantą mobilaus ryšio telefoną, tačiau pusbrolis nenorėjo jam duoti savo telefono. T. Č. pasakė, kad telefono neduos, tada kaltinamasis A. L. liepė T. Č. duoti telefoną E. S.. T. Č. jam padavė mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson K701, kurį jis įsidėjo į kelnių kišenę. Atidavęs jam telefoną, T. Č. užėjo į laiptinę, o jie keturiese pasiliko lauke. A. L. buvo nuėjęs paskui T. Č., tačiau greitai sugrįžo iš laiptinės ir iš karto priėjo prie E. S.. Kiti du kaltinamieji stovėjo prie laiptinės durų. Priėjęs prie jo, A. L. pradėjo reikalauti T. Č. mobilaus ryšio telefono. Kai jis atsisakė duoti telefoną, A. L. iš dešinės striukės kišenės ištraukė sulenkiamą peilį, atlenkė ir peilio geležtę įrėmė jam į pilvą bei liepė atiduoti telefoną gražiuoju arba bus blogai. Tuo metu prie jo pribėgo kaltinamasis A. K., sugriebė kaire ranka už jo kairės rankos žasto ir suspaudęs laikė, kad jis neištrūktų. A. K. jį laikė tol, kol jis atidavė T. Č. mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis J. S. stovėjo prie laiptinės durų ir nieko nedarė. Kai E. S. atidavė A. L., kuris jam grasino peiliu, T. Č. mobilaus ryšio telefoną, pastarasis pasakė, kad eina už kampo, o kiti du pasiliko stovėti su juo. Netrukus jam paskambino T. ir pasakė, kad pabandytų nuo jų pabėgti. Jis apsimetė, kad jam skambina draugas ir pasakė, kad jam reikia atsiimti iš to draugo kompaktus. A. K. pasakė, kad jis gali eiti. Užėjęs už namo kampo, jis pradėjo bėgti. Po kiek laiko jam paskambino T. Č. ir paprašė ateiti prie parduotuvės, kur nuėjęs jis pamatė policijos ekipažą ir pusbrolį T. Č.. Iš pusbrolio jis sužinojo, kad du kaltinamieji sulaikyti. Telefoną E. S. atidavė todėl, kad išsigando, jog gali būti sužalotas, kai peilį į pilvą jam įrėmė A. L., kuris visą laiką troleibuse grasino, kad sumuš pusbrolį, jei šis neatiduos skolos. Peilio rankena buvo rudos spalvos, geležtės ilgis apie 10 cm, plotis apie 2 cm, geležtė tiesi. Kaltinamieji iš jo pagrobė tik T. Č. mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K701. Jam pačiam materialinė žala nepadaryta. J. S. ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį žalos 50 Lt.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad vietoje nukentėjusysis E. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t.1 b.l.12-16).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis E. S. iš jam pateiktų asmenų atpažino A. L., A. K., J. S., kaip tuos vaikinus, apie kuriuos davė parodymus (t.1 b.l.170-172, 50-52,123-125).
Iš akistatų protokolų matyti, kad akistatų su kaltinamaisiais A. L., A. K., J. S. metu nukentėjusysis E. S. patvirtino savo parodymus (t.1 b.l.53, 126-127,174).
Liudytojas policijos pareigūnas J. S. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti 2011-04-12 apie 23.05 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. U., jie gavo nurodymą iš Vilniaus aps. VPK OVS nuvykti prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jų turėjo laukti nukentėjusysis. Nuvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi T. Č., kuris paaiškino, kad trys vaikinai iš jo pusbrolio E. S. atėmė T. Č. mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson K701, vienas iš jų grasino peiliu. T. Č. paaiškino, kad peiliu grasinęs vaikinas buvo jo pažįstamas iš matymo, šis reikalavo 50 Lt arba telefono. T. Č., nuėjęs į namus, paskambino policijai, jis su atvažiavusiais pareigūnais važinėjo po kiemus ir pagal nurodytus požymius ieškojo užpuolikų. Po kiek laiko jie pamatė kaltinamuosius A. K. ir J. S., kurie, pamatę juos, ėmė bėgti, pas juos pagrobto mobilaus telefono nesurado. A. K. skambino trečiam vaikinui, bet pastarasis nesutiko susitikti su juo. A. K. ir J. S. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus m. 5 PK.
Liudytoja apklausta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK tyrėja R. Č. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą kaltinamųjų atžvilgiu dėl plėšimo, panaudojant peilį: reiškė įtarimus, apklausinėjo kaltinamuosius, darė atpažinimų, akistatų, parodymų patikrinimo vietoje veiksmus. J. S. ir A. K. buvo sulaikyti po įvykio, o kaltinamasis A. L. buvo sulaikytas vėliau. Atliekant procesinius veiksmus su kaltinamaisiais, dalyvavo jų advokatai, atliekant apklausas, jie aplinkybes paaiškino savo noru, ji surašė protokolus, kaltinamieji juos perskaitė ir pasirašė. Taip pat buvo atlikti jų parodymų patikrinimo vietoje veiksmai, į kuriuos kaltinamieji vyko savanoriškai, šie veiksmai buvo apiforminti, surašant protokolus, juos kaltinamieji taip pat pasirašė. Kiek ji prisimena, kaltinamieji neigė peilio panaudojimą, tvirtino, kad telefoną paėmė už skolą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. S. atlygino 50 Lt žalos dalį.
Iš protokolo – pareiškimo (t.1 b.l.1) matyti, kad E. S. pranešė policijos komisariatui, jog 2011-04-12 apie 00.00 val. Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) trys nepažįstami asmenys, grasindami peiliu, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson K701 250 Lt vertės su UAB „Tele 2“ SIM kortele 30 Lt vertės, bendra padaryta žala 280 Lt.
Iš Vilniaus apskrities VPK PR 7 kuopos 2 būrio patrulio J. S. 2011-04-12 tarnybinio pranešimo (t.1 b.l.4) matyti, kad 2011-04-12 apie 23.05 val., patruliuojant su vyr. patruliu T. U., buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra apiplėštas žmogus. Nuvykus į juos kreipėsi T. Č., kuris pranešė, kad apie 22.50 val. trys vaikinai, iš kurių vienas matytas ir kuris gyvena Trakuose, atėmė mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson. Iš matymo pažįstamas vaikinas, grasindamas peiliu ar daiktu, panašiu į peilį, atėmė iš T. Č. jo telefoną ir liepė jam atnešti 50 Lt, o kartu su T. Č. buvusiam E. S. laukti kartu. Kiti du vaikinai sakė, kad pasaugos ir pažiūrės, kad neatvažiuotų policija, kol lauks pinigų. T. Č., nuėjęs į namus paimti pinigų, paskambino į policiją. Grįžęs į kiemą, vaikinų neberado. Dirbant kartu su nukentėjusiuoju pagal jo nurodytus požymius, to paties namo kieme sulaikyti du įtariamieji, kurie saugojo įtariamąjį, atėmusį mobiliojo ryšio telefoną. Jie prisistatė A. K. ir J. S.. Sulaikomi jie bandė bėgti ir išvengti sulaikymo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.5-6) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo kiemas, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad kiemas apšviestas, danga asfaltuota, vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Kaltinamiesiems A. L., A. K. ir J. S. buvo pareikštas kaltinimas, kad jie, veikdami kartu, įlipę į troleibusą, priėjo prie nukentėjusiųjų iš abiejų pusių, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, A. L. pradėjus reikalauti iš T. Č. neva grąžinti skolą arba atiduoti mobilaus ryšio telefoną, ar 50 litų, o T. Č. pasakius, kad pinigų neturi, tačiau pasiskolins, išlipo iš troleibuso, lydėdami nukentėjusiuosius, priėjo (duomenys neskelbtini) namą, kur A. L. pareikalavo nukentėjusiojo T. Č. atiduoti mobilaus ryšio telefoną E. S. kaip garantą ir eiti skolintis pinigų, o T. Č. padavus mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson K701 ir nuėjus, A. L. iš nukentėjusiojo E. S. pareikalavo mobiliojo ryšio telefono, o šiam atsisakius jį atiduoti, A. L. išsitraukė peilį ir įrėmė jį nukentėjusiajam E. S. į pilvą, tuo metu J. S. stebėjo aplinką, o A. K. sugriebė nukentėjusiajam E. S. už kairės rankos žasto ir laikė nukentėjusįjį, kol jis A. L. atidavė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K701", tokiu būdu bendrininkaudami pagrobė svetimą T. Č. turtą.
Kaltinamasis J. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti 2011-04-12 d. jis, jo pusbrolis A. K. ir A. L. susitiko apie 14.00 val. Naujininkuose. Jis A. L. tą dieną matė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo. Jie kurį laiką pavaikščiojo po Naujininkus, paskui nusprendė važiuoti namo, todėl visi trys įsėdo į 16-to maršruto troleibusą. A. L. troleibuse sutiko kažkokį savo pažįstamą (kaip vėliau sužinojo - nukentėjusįjį T. Č.), kuris buvo su draugu, ir pradėjo su juo kalbėtis. Jis stovėjo troleibuso viduryje, į pokalbį nesikišo, tačiau girdėjo, jog kalbama apie skolą. A. L. kalbėjo su T. Č. pakeltu tonu, sakė, kad jis jam skolingas 50 Lt ir kad ilgai neatiduoda. A. K. taip pat buvo šalia, bet į jų pokalbį nesikišo. Paskui visi išlipo stotelėje „Televizijos bokštas“ ir su A. L. nuėjo iki T. Č. namo. Jiems einant požemine perėja, J. S. girdėjo, kaip A. L. sakė, jog sumuš ar suspardys T. Č., kadangi jis jam ilgai neatiduoda skolos. Jie priėjo prie namo, kuris buvo netoli pėsčiųjų perėjos, ir laukė, kol A. pasikalbės su Č. ir E.. J. S. stovėjo šiek tiek atokiau. A. liepė T. Č. palikti telefoną, nes negrįš. T. Č. telefoną paliko savo draugui ir užėjo į laiptinę. Paskui jį buvo užėjęs A., bet vėliau grįžo. Jie trise ir E. S. liko stovėti prie laiptinės. J. S. stovėjo nuošaliau, gal kokių dviejų metrų atstumu, nes nenorėjo kištis, tai buvo ne jo reikalai. Jis ėjo, sudarydamas kompaniją pusbroliui A. K., o šis ėjo su A. L.. A. K. stovėjo netoli prie laiptinės durų, prie įėjimo, netoli prie A. L., galima sakyti, kad jie stovėjo kartu. E. S. stovėjo irgi prie jų. T. Č. ilgai negrįžo, todėl jie nusprendė, kad jis neišeis. Tuomet A. paprašė duoti E. S. telefoną kaip garantą, kad T. Č. išeis ir atiduos skolą. E. S. telefoną atidavė. A.us pasiėmė telefoną, įsidėjo jį į kišenę ir nuėjo į kitą kiemo pusę. J. S. ir A. K. liko prie laiptinės laukti T. Č.. Tuo metu E. S. kažkas paskambino į jo asmeninį mobilųjį telefoną. E. S. pasakė, kad jam reikia kažkur eiti, pasiimti kažkokių kompaktinių plokštelių ir išėjo atsiklausęs A. K.. Jie su A. K. dar kokias 5 min pastovėjo prie laiptinės. Kadangi niekas neatėjo, jie irgi nuėjo ta kryptimi, kur prieš tai nuėjo A. L.. A. L. buvo prie sustojimo, jis pasakė, kad jam skambino T. Č. ir prašė prieiti prie laiptinės. J. S. suprato, kad jis turėtų išnešti pinigus. Jie su A. K. sugrįžo prie laiptinės ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Šioje situacijoje jis jaučiasi kaltas todėl, kad nesutrukdė pusbroliui A. K. ir A. L. daryti nusikaltimą. Pats jis jokios aplinkos nestebėjo, stovėjo nuošaliau, nenorėjo niekur kištis, nes tai nebuvo jo reikalas. Kiti kaltinamieji jo neprašė atlikti kokius nors veiksmus. Jis nematė jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nebuvo tenai jokio peilio. Jam tyrėja pasakė, kad buvo peilis, sakė, kad liudytojai nurodė, kad A. turėjo peilį, ir, jeigu J. S. pasakys, kad peilio nematė, jį pasodins. Peilio išvaizdą J. S. sugalvojo pats, kad būtų įtikinamiau. Nukentėjusieji iš troleibuso išlipo patys, jų įkalbinėti nereikėjo. J. S. su A. K. išlipo kartu su A. L., nes paprašė A. L.. A. L. sakė, kad nukentėjusiuosius sumuš, bet ne kad supjaustys. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip aiškino, kadangi tyrėja sakė, kad visi liudininkai mini peilį. J. S. nežino kodėl A. L., paėmęs iš E. S. telefoną, nuėjo į šoną, jis to neaiškino. A. L. paėmė telefoną prieš tai, kaip E. paskambino.
J. S. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, dalį žalos 50 Lt sumokėjo 2011-06-23 d.
Teisminio įrodymų tyrimo metu LR BPK 276 str.1d. 3p. pagrindu teismas gretino kaltinamojo J. S. parodymus su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t.1 b.l.121-122), kur kaltinamasis be kitako nurodė, kad tą dieną jis A.ų matė pirmą kartą, jie vaikščiojo Naujininkų mikrorajone, jis matė, kaip A.us iš striukės kišenės išsitraukė sulankstomą peiliuką,
kurio bendras ilgis buvo apie 20-25 cm, peilis buvo šiek tiek lenktas (mėnulio formos), geležtės antgalis buvo nulūžęs, ir krapštė juo nagus. Taip pat J. S. akistatos su nukentėjusiuoju E. S. metu (t.1 b.l.126-127) nurodė, kad tada, kai E. S. buvo priverstas atiduoti telefoną A. L., J. S. peilio nematė, bet žinojo, kad A.us peilį turi, nes matė prieš tai.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad vietoje J. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t.1 b.l.131-135).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei buvo pareikšta kaltinime pagal LR BK 180 str. 2d.
A. L. teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad A. K. pusbrolį J. S. tą dieną matė pirmą kartą, A. K. buvo jo pažįstamas. Įlipus į troleibusą, jis pamatė T. Č., kuris jam buvo skolingas, ir pradėjo reikalauti grąžinti skolą arba atiduoti telefoną. Jis taip pat sakė, kad reikia T. Č. sumušti dėl ilgai negrąžinamos skolos, tačiau nesiruošė prieš T. Č. naudoti smurto. Kai T. Č. pasakė, kad gali pinigų pasiskolinti iš tetos, todėl reikia išlipti, A. L. pasiūlė kartu eiti ir A. K. bei J. S.. Prie namo, kai T. Č. nuėjo ir ilgai negrįžo, jis liepė E. S. atiduoti T. Č. telefoną, o, šiam padavus telefoną, nuėjo toliau atsisėsti, o A. K. ir J. S. liko laukti. Kaltu prisipažino iš dalies, kad tokiu netinkamu būdu siekė išreikalauti iš nukentėjusiojo skolą. Kaltinamieji A. K., J. S. parodė analogiškai, taip pat nurodė, kad jie neturėjo pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis T. Č. yra skolingas A. L., A. K. nurodė, kad paklausė nukentėjusiojo T. Č., ar šis tikrai skolingas, nukentėjusysis atsakė teigiamai. Teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad troleibuse be jų dar buvo daugiau žmonių, pats nukentėjusysis pasiūlė išlipti ir eiti, kur jis galėtų pasiskolinti pinigų ir atiduoti A. L.. Nors A. L. kalbėjo, kad reikia nukentėjusįjį sumušti dėl negrąžinamos skolos, jis tuo pačiu teigė, kad T. Č. skolingas daug kam, kitiems dar didesnėmis sumomis ir pats jis rankų nesiteps, bus kam ir be jo tai padaryti.
Šios teisminio įrodymų tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad visi kaltinamieji nukentėjusįjį T. Č. susitiko jiems netikėtai, troleibuse. Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta įrodymų, kad visi jie būtų susitarę nusikalstamai veikti nukentėjusiojo T. Č., o taip pat nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu. Priešingai, A. K., kuris nepažinojo T. Č., ir tuo labiau J. S., kuris nepažinojo nei A. L., nei T. Č., neturėjo pagrindo abejoti kaltinamojo A. L. tvirtinimu, kad T. Č. jam yra skolingas. Troleibuse kaltinamieji A. K. ir J. S. nepadarė jokio poveikio nukentėjusiesiems, kuris leistų vertinti jų veiksmus, kaip atimančius galimybę nukentėjusiesiems pasipriešinti, A. K. ir J. S. tiesiog buvo netoliese, A. L. bendraujant su T. Č.. Nukentėjusieji T. Č. ir E. S. taip pat patvirtino, kad prie skolos reikalavimo ir prie gasdinimų sumušti kaltinamieji A. K. ir J. S. neprisidėjo. Troleibuse be kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų buvo daugiau žmonių. Kaltinamieji buvo trys, iš jų kaltinamasis J. S. – mažo ūgio, o nukentėjusieji – du, todėl nelaikytina, kad tai, jog kaltinamieji buvo trys, atėmė dviems nukentėjusiesiems galimybę jiems pasipriešinti. Gi kaltinamojo A. L. veiksmai, reikalaujant iš R. Č. skolos, kurios atsiradimo aplinkybių jis teismui nesugebėjo paaiškinti, ar telefono už šią skolą, teismo vertinimu, nuo pat pradžių buvo nukreipti realizuoti nusikalstamą sumanymą – pagrobti svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kai nukentėjusysis T. Č. pasiūlė išlipti ir eiti prie jo tetos namo, kad jis galėtų pasiskolinti pinigų ir atiduoti A. L. skolą, kaltinamasis A. L. tęsė savo nusikalstamus veiksmus, tuo tarpu kaltinamieji A. K. ir J. S. toliau neturėjo pagrindo manyti, kad skolos reikalavimas yra neteisėtas, jie prie šio reikalavimo neprisidėjo, ėjo atokiau nuo nukentėjusiųjų ir kaltinamojo A. L.. Jie, kaip patys aiškino, išlipo tik dėl kompanijos A. L., nes planavo, šiam atsiėmus skolą, važiuoti kartu toliau. Nors eidamas iki namo, A. L., nukentėjusiųjų tvirtinimu, išsakė grasinimus sumušti nukentėjusįjį T. Č., kiti kaltinamieji neturėjo pagrindo tų grasinimų vertinti, kaip realių, kadangi tuo pačiu A. L. sakė, kad T. Č. daug kam yra skolingas ir jį sumuš kiti, kuriems jis skolingas didesnes pinigų sumas. Visiems nuėjus prie namo, kai T. Č. paliko kitam nukentėjusiajam savo mobiliojo ryšio telefoną, kaip garantą, kad ateis, visi laukė. Kaltinamasis A. L., supratęs, kad T. Č. neateis, nutarė realizuoti nusikalstamą sumanymą –pagrobti nukentėjusiojo T. Č. telefoną ir pareikalavo E. S. jį atiduoti. Kai nukentėjusysis atsisakė jį atiduoti, kaltinamasis A. L. išsitraukė peilį ir juo pagrasino E. S., tuo metu kaltinamasis A. K. paėmė E. S. už rankos ir laikė, kad šis negalėtų ištrūkti, kol pastarasis, išsigandęs grąsinimo peiliu, atidavė T. Č. mobiliojo ryšio telefoną.
Nors kaltinamieji A. L., A. K. teigė, kad paimant iš nukentėjusiojo E. S. mobiliojo ryšio telefoną, peilis nebuvo panaudotas, nukentėjusysis telefoną atidavė geranoriškai, teismas šiuos parodymus atmeta, kaip prieštaraujančius nukentėjusiojo parodymams. Nors kaltinamieji tvirtino, kad E. S. su jais pasiliko dėl to, kad nukentėjusysis T. Č. nenorėjo jiems palikti savo mobiliojo ryšio telefono, kaip garanto, jie aiškino, kad vėliau, A. L. be jokių grasinimų paprašius, E. S. pats geranoriškai telefoną atidavė. Gi nukentėjusysis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad T. Č. mobiliojo ryšio telefoną kaltinamajam A. L. atidavė tik dėl to, kad šis jam pagrasino peiliu, o A. K. laikė už rankos, kad jis negalėtų ištrūkti. Aplinkybė dėl peilio panaudojimo nurodyta protokole-pareiškime policijos įstaigai, šias aplinkybes E. S. iš karto nurodė ir nukentėjusiajam T. Č. bei pagal iškvietimą atvykusiam policijos pareigūnui J. S.. E. S. apibūdino A. L. turėtą peilį ir šis apibūdinimas atitinka kaltinamojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą matyto pas A. L. peilio išvaizdą. Nors kaltinamasis J. S. teisminio įrodymų tyrimo metu šiuos parodymus paneigė, tvirtindamas, kad juos davė dėl tyrėjos nurodytos aplinkybės, kad buvo peilis, teismo posėdyje liudytoja apklausta tyrėja R. Č. nurodė, kad kaltinamųjų apklausos buvo atliekamos, šiems laisva valia nurodant jiems žinomas aplinkybes. Apklausa buvo atliekama, dalyvaujant kaltinamojo gynėjai ir vertėjui, protokolas pasirašytas, pastabų dėl apklausos nepateikta. Tai, kad prieš tai buvo matęs pas A. L. peilį, kaltinamasis J. S. nurodė ir akistatos su nukentėjusiuoju E. S. metu. Nors ikiteisminio tyrimo metu peilis nebuvo surastas, tai vertintina, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. L. iš karto po įvykio nebuvo sulaikytas ir turėjo galimybę peilio atsikratyti.
Siekiant nustatyti, kad visi kaltinamieji bendrininkavo, darant nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2d., būtina nustatyti šias aplinkybes: du ar daugiau asmenų dalyvauja, darant bendrą nusikalstamą veiką, asmenis sieja susitarimas daryti nusikalstamą veiką ir tyčia bendrininkauti.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad, T. Č. nuėjus pas tetą paimti pinigų, o E. S. likus su kaltinamaisiais laukti lauke, pirmas prie nukentėjusiojo E. S. priėjo A. L. ir, pridėjęs prie pilvo iš kišenės ištrauktą peilį, pareikalavo duoti telefoną, tuo tarpu kaltinamasis A. K. paėmė nukentėjusįjį E. S. už rankos ir laikė, kad jis neištrūktų, kol nukentėjusysis atidavė T. Č. mobiliojo ryšio telefoną. Šie jų veiksmai kilo spontaniškai, kaltinamasis A. K. prisijungė prie A. L. daromų nusikalstamų veiksmų, šiems vykstant.
Teismo posėdžio metu visi kaltinamieji nurodė, kad tarp jų jokio išankstinio susitarimo įvykdyti plėšimą nebuvo, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, į kaltinamųjų A. L. ir A. K. atliktų veiksmų pobūdį ir seką, konstatuotina, kad susitarimas bendrininkauti, pagrobiant svetimą turtą, panaudojus peilį, tarp A. L. ir A. K. buvo sudarytas, A. L. pradėjus daryti nusikalstamą veiką ir jis pasireiškė bendru kaltinamųjų veiksmų pobūdžiu, t.y. A. L. pareikalavus nukentėjusiojo atiduoti telefoną, po to išsitraukus peilį ir juo grasinant nukentėjusiajam E. S., kaltinamasis A. K. paėmė nukentėjusįjį už rankos ir laikė, kad jis neištrūktų, vadinasi, jis matė, kad A. L. veikia su peiliu, siekdamas užvaldyti T. Č. mobiliojo ryšio telefoną, tam pritarė ir savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo realizavimo. Tokiu būdu nustatyta, kad A. L. ir A. K. veiksmus jungė vieninga tyčia, t.y. panaudojant peilį, pagrobti svetimą turtą. Taip kaltinamieji A. L. ir A. K. panaudojo peilį irpagrobė nukentėjusiojo T. Č. turtą.
Spręsdamas kaltinamojo J. S. atliktų veiksmų kvalifikavimo pagal LR BK 180 str. 2d. klausimą bendrininkavimo su kitais kaltinamaisiais aspektu, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek J. S., tiek kiti kaltinamieji, taip pat ir nukentėjusysis E. S. patvirtino, jog J. S. stovėjo atokiau ir prie nukentėjusiojo E. S. priėjęs nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad jis kaltinamųjų A. L. ir A. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu atlikimo metu buvo netoliese, teismo manymu, nerodo, kad jis buvo susitaręs su jais bendrininkauti, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant peilį ir iš jo pagrobiant svetimą turtą – stebėti aplinką, kad jų niekas neužkluptų. J. S., nepažinodamas A. L., nuo pat jo reikalavimų nukentėjusiajam T. Č. grąžinti skolą pradžios neturėjo pagrindo abejoti jų pagrįstumu. Jis su kitais kaltinamaisiais ėjo tik todėl, kad su jais kartu važiavo. Tolesni tiek kaltinamojo A. L., tiek nukentėjusiųjų T. Č., E. S. veiksmai nedavė jam pagrindo manyti, kad jis atlieka tyčinius nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusieji T. Č. ir E. S. taip pat patvirtino, kad prie skolos reikalavimo ir prie gąsdinimų sumušti kaltinamasis J. S. neprisidėjo, taip pat nukentėjusysis E. S. nenurodė, kad kaltinamojo J. S. buvimą prie laiptinės durų jis būtų suvokęs kaip papildomą grėsmę jo sveikatai ar saugumui. Nors J. S. ir stovėjo netoliese, tačiau kaltinamasis A. L., nesant išankstinio visų kaltinamųjų susitarimo, savo veiksmus pradėjo ir kaltinamasis A. K. prie jų prisijungė spontaniškai, veiksmai truko trumpą laiko tarpą, kadangi nukentėjusysis E. S. dėl grasinimo peiliu mobiliojo ryšio telefoną atidavė pats. Taip pat nepateikta duomenų, kad kaltinamasis J. S. kokiais nors savo veiksmais prisidėjo prie kitų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir leido kitiems kaltinamiesiems manyti, kad jis tam tikru būdu (pagal pareikštą kaltinimą – stebėdamas aplinką) palengvina nusikaltimo padarymą. Kitų įrodymų apie J. S. susitarimą bendrininkauti su A. L. ir A. K. teisminio įrodymų tyrimo metu nėra. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis J. S., kuris stovėjo toliau tiek nuo nukentėjusiojo E. S., tiek nuo kitų kaltinamųjų, bendrininkavo su kaltinamaisiais A. L. ir A. K., šiems užvaldant T. Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iš E. S.. Tokiu būdu konstatuotina, kad J. S. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties ir jis išteisintinas (LR BPK 303 str.5d.1p.).
Tokiu būdu laikytina, kad aptartais įrodymais byloje įrodyta, jog A. L., įlipęs su A. K. ir J. S. į 16-o maršruto troleibusą, priėjo prie T. Č. ir E. S. ir pradėjo reikalauti iš T. Č. neva grąžinti skolą arba atiduoti mobilaus ryšio telefoną ar 50 litų, o, T. Č. pasakius, kad pinigų neturi, tačiau pasiskolins iš tetos, išlipo iš troleibuso bei kartu su nukentėjusiaisiais T. Č. ir E. S. priėjo (duomenys neskelbtini) namo, kur A. L. pareikalavo nukentėjusiojo T. Č. atiduoti mobilaus ryšio telefoną E. S., kaip garantą, ir eiti skolintis pinigų. Kai T. Č. padavė mobiliojo ryšio telefoną E. S. ir nuėjo, A. L. iš nukentėjusiojo E. S. pareikalavo mobiliojo ryšio telefono, o šiam atsisakius jį atiduoti, kaltinamasis A. L. išsitraukė peilį ir įrėmė jį nukentėjusiajam E. S. į pilvą, tuo metu kaltinamasis A. K. sugriebė nukentėjusiajam E. S. už kairės rankos žasto ir laikė nukentėjusįjį, kol nukentėjusysis E. S. kaltinamajam A. L. atidavė mobilaus ryšio, tokiu būdu kaltinamieji A. L. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiojo E. S. pagrobė svetimą - T. Č. priklausantį turtą. Jų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai ir atitinka LR BK 180 str.2d.
Nukentėjusysis T. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 280 Lt turtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l.23). Iš nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (t.1 b.l.130) matyti, kad 50 Lt sumokėta E. S.. Kadangi, kaip matyti iš nukentėjusiojo E. S. paaiškinimų, jam turtinė žala nebuvo padaryta, laikytina, kad sumokėta suma 50 Lt skirta daliniam T. Č. ieškinio už pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną padengimui. Laikytina, kad nukentėjusiojo T. Č. pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, žala padaryta bendrais kaltinamųjų A. L. ir A. K. nusikalstamais veiksmais, todėl iš jų priteistina solidariai.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Kaltinamojo A. L. padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 2d., yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, padarė, praėjus trumpam laiko tarpui po paskutinio teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas už savanaudišką nusikaltimą realia laisvės atėmimo bausme, priėmimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. LR BK 64 str.1d., 3d. pagrindu paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi.
Kaltinamojo A. K. padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 2d., yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. LR BK 66 str. pagrindu į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. S. iš kaltinimo pagal LR BK 180 str.2d. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties (LR BPK 303 str.5d.1p.).
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
A. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 2d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir laikyti jį galutinai nubaustu laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2012-02-27.
A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 2d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią
skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kardomosios priemonės - suėmimo laiką nuo 2011-04-12 iki 2011-08-12.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vykdyti teismo nuosprendį.
Priteisti solidariai iš A. L. ir A. K. T. Č. 230 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos) gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.