- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- eI3-2309-931/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Įsakymą Nr. K-803 ir Įsakymą Nr. K-807); 2) grąžinti pareiškėją į darbą (tarnybą) Tarnyboje; 3) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą laikotarpį, kuomet buvo atleista iš darbo, iki faktinio įdarbinimo dienos; 4) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį (nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. birželio 21 d.).
Pareiškėja skunde remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi.
Pareiškėja pabrėžia, kad jos buvusi darbovietė ((duomenys neskelbtini)) rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, pareiškėja buvusioje darbovietėje neturėjo jokių nusižengimų bei iš darbo išėjo savo noru.
Pareiškėja padariusi tarnybinį nusižengimą, savo noru kreipėsi į psichiatrą bei psichologą. Jai buvo konstatuota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo nustatytas medikamentinis gydymas. Gydymo įstaigos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos emocijos labilios, nuotaika pažeminta, mąstymas nuoseklus, vidutinio tempo, akcentuojama į žmogiškus išgyvenimus, be psichozės simptomų ar suicidinių tendencijų. Šią pažymą pareiškėja persiuntė ir tarnybos direktorei. Tačiau, pareiškėjos vertinimu, direktorės el. laiškas buvo trumpas ir lakoniškas, matėsi, jog pareiškėjos pastangos kreiptis į psichiatrus bei kitos aplinkybės jai nebuvo svarbios.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad dieną prieš pažeidimą ji buvo savo geriausio draugo laidotuvėse. Tai buvo šeimos draugas. Su juo tiek pareiškėja, tiek jos vyras artimai bendravo dar nuo vidurinės mokyklos laikų. Šis žmogus pats prieš 12 metų tragiškai prarado žmoną, o sūnus ir dukra liko vieni. Tai sukėlė pareiškėjai labai didelius išgyvenimus.
Pareiškėja supranta, kad išgyvenimai nepateisina jos elgesio, tačiau pirmą kartą ji pasielgė taip, kaip šiuo atveju (išgėrė alkoholio darbo metu). Savo elgesio pareiškėja neteisina, tačiau mano, kad ir į tai turėjo būti atsižvelgtą kaip į aplinkybę, kurį įtakojo pareiškėjos neteisėtos veikos padarymą (ją padarė labai susijaudinusi, būdama dar afekto būsenoje).
2024 m. gegužės 2 d. (tarnybinio pažeidimo padarymo dieną) pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, alkoholį pavartojo jau atlikusi visas paskirtas užduotis (darbo dienos pabaigoje). Todėl ir tai suponuoja pagrindą teigti, kad darbinėms funkcijoms bei jų vykdymui alkoholio vartojimas neturėjo jokio įtakos. Dėl netinkamai atliktų darbų iš Įstaigos nebuvo gauta jokių tarnybinių nuobaudų (ar bent raštiškų pastabų). Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad savo darbus tą dieną pareiškėja įvykdė tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, kadangi pati prisipažino, jog darbo vietoje buvo neblaivi, t. y. nemelavo, nebandė gintis savo atsakomybės, pasakė tiesą, taip pat sąžiningai sulaukė policijos pareigūnų patikrinimo, niekur nesislėpdama. Pareiškėjos vertinimu, tai turėjo būti laikoma švelninančią aplinkybę.
Pareiškėja bendradarbiavo tyrimo eigoje, pateikė savo paaiškinimą, dėl jos veiksmų nekilo jokiam trečiajam asmeniui žala. Įstaiga gali teigti, kad kilo reputacinė žala, tačiau tai yra tik teorinė prielaida, kadangi ši reputacinė žala galėtų kilti atlikus daugybę tarnybinių nusižengimų, už kuriuos tikėtina nebūtų skiriamas atleidimas iš darbo, ypač jeigu jie būtų padaromi pirmą kartą (kaip pavyzdžiui.: pavienis aplaidus savo pareigų vykdymas, duomenų apsaugos pažeidimai, netaktiškas elgesys su kolegomis ar trečiaisiais asmenimis). Visais šiais ir kitais atvejais būtų galima daryti teorinę prielaidą, kad Įstaiga patyrė reputacinę žalą, visgi, vien dėl tokios teorinės prielaidos darymas nėra pakankamas teisinis pagrindas iš karto skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš darbo.
L. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad iki šiol skyriaus darbuotoja dirbo labai gerai, pati labai vertino ir džiaugėsi šiuo darbu, buvo vertinama kolegų ir ypač gerai atsiliepia socialiniai partneriai. 2024 m. kasmetinio vertinimo metu pareiškėja buvo įvertinta labai gerai ir jai, kaip skatinimas, buvo padidintas atlyginimo koeficientas. Tai parodo, kad į savo darbą pareiškėja žiūri rimtai ir labai stengiasi, į ką buvo atsižvelgta skiriant jai paskatinimą.
Profesinės sąjungos atstovas A. K. savo atskirojoje nuomonėje nurodė faktą, jog Įstaigoje yra taikomi dvigubi standartai, t. y. pareiškėja buvo atleista iš pareigų, o tuo tarpu kiti tarnautojai kyla karjeros laiptais - skiriami patarėjais, nors prieš tai buvo padarytas analogiškas pažeidimas (būdami girti sukėlė eismo įvykį ir padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą).
Pareiškėja pabrėžia, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, padarė ne vieną procedūrinį pažeidimą. Pirma, nebuvo nustatinėjama ar alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas neblaivumas, turėjo reikiamus sertifikatus, t. y. buvo autentiškas, tinkamas naudojimai bei girtumo nustatymui. Antra, nebuvo dokumentuoti kratos (apžiūros) metu rasti daiktai - alkoholio butelis, nustatant ar aplamai tuo metu ten buvo alkoholis. Ir svarbiausia, nebuvo siekiama nustatyti byloje esančių pareiškėjos atsakomybę švelninančių ar kitokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Pareiškėjos atžvilgiu jau buvo nustatytas išankstinis bylos įvertinimas, iš anksto žinant kokia nuobauda jai bus skirta - atleidimas iš pareigų, kas nėra teisinga ir tinkama.
Pareiškėja remiasi Lietuvos administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-2416-12, 2004 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-565/2013). Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba nesiaiškino kokios konkrečios neigiamos pasekmės kilo dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo, tik formaliai nurodė, kad tai buvo reputacinė žala. Visgi, reputacinė žala turėtų būti aiškinama platesne apimtimi, ne tik siauruoju būdų (padarytas pažeidimas - egzistuoja reputacinė žala), todėl turėjo būti analizuojama, ar ši informacija pasiekė platesnę visuomenės dalį, ar jos pasitikėjimas valstybės tarnautojais dėl to sumenko. Teigiant priešingai, reputacinės žalos egzistavimu galima paversti visas situacijas, kuomet yra padaromas tarnybinis pažeidimas, ir žinoma to pasėkoje turint galimybę skirti pačias griežčiausias nuobaudas.
Pareiškėja pabrėžia, kad aiškindama VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, LVAT pažymėjo, kad (pagal ją) pats valstybės tarnautojo buvimas tarnybos metu neblaiviam savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pastarajai aplinkybei konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad valstybės tarnautojo būvimas tarnybos metu neblaiviu nėra savaime pakankamas pagrindas pripažintas, kad jis padarė šiurkštų pažeidimą.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2024 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėja L. B. pateikė Tarnybos direktoriui tarnybinį pranešimą „Dėl pranešimo darbuotojui nustatyto neblaivumo“, Tarnybos direktorius 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BV-89 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir nušalinimo“ sudarė komisiją (toliau – ir Komisija) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. šiurkštaus tarnybinio nusižengimo - buvimas tarnybos metu (2024 m. gegužės 2 d.) neblaivia, Tarnybos diskreditavimo. Komisija išsamiai įvertinusi visas aplinkybes 2024 m. birželio 3 d. pateikė Tarnybos direktoriui išvadą dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. tarnybinio nusižengimo Nr. T-77 (toliau – ir Išvada), kurioje atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, pasiūlė skirti Skyriaus vyriausiajai specialistei R. G. tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų.
Tarnyba pažymi, kad Išvadoje buvo aptartos visos aplinkybės, tačiau atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, Tarnybos manymu, paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Tarnyba paaiškina, kad Tarnybos Skyriaus vedėjos L. B. 2024 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime direktoriui nurodyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. vedėja gavo informaciją apie galimą R. G. apsvaigimą nuo alkoholio. Tarnyba akcentuoja, kad apie pareiškėjos apsvaigimą nuo alkoholio Skyriaus vedėjai L. B. pranešė pareiškėjos kolegė (kuri dirba tame pačiame Skyriuje), kuri, anot vedėjos jai nurodžiusi, kad R. G. jai pasirodė „keista“, „lyg apsvaigusi“, „alkoholio kvapo nesijaučia“, „tačiau iš veido atrodo apsvaigusi“ bei informavo vedėją, kad „šiuo metu R. G. išvyko į apklausą policijoje“. 2024 m. gegužės 15 d. Skyriaus vyriausioji specialistė R. G. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu elektroniniu paštu pati nurodė, kad vartojo alkoholį ne tik darbo dienos pabaigoje (kaip nurodo Skunde), tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš tai, pietaudama. Tarnyba nesutinka, kad taurės vyno išgėrimas pietų metu nėra alkoholio vartojimas, kas suponuojama iš pareiškėjos teiginių, jog alkoholį vartojo tik darbo pabaigoje. Be to, nėra esminis faktas, kada (kokiu metu) R. G. vartojo alkoholį, esmė, kad 2024 m. gegužės 2 d. jos darbo metu darbuotojai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos Skunde nurodyta aplinkybė, kad dieną prieš pažeidimą ji buvo laidotuvėse, savaime nesuteikia teisės vartoti alkoholinius gėrimus darbo metu. Tarnybos nuomone, jausdamasi blogai dėl draugo netekties pareiškėja galėjo kreiptis į tiesioginį vadovą su prašymu suteikti laisvą dieną ir emociškai atsigauti. Tačiau R. G. pasielgė priešingai ir kaip pati nurodė paaiškinime tarnybinio nusižengimo tyrimo metu - pavartojo didelį kiekį alkoholio.
Būdama valstybės tarnautoja ir atstovaudama (gindama) ypatingai jautriai visuomenės grupei - vaikams, pareiškėja turėjo ir privalėjo suprasti visas galimas savo neteisėtų veiksmų (alkoholio vartojimo darbo vietoje) neigiamas pasekmes.
Pareiškėjos argumentas, kad pareiškėja padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, kadangi pati prisipažino, jog darbo vietoje buvo neblaivi, taip pat sąžiningai sulaukė policijos pareigūnų patikrinimo, niekur nesislėpdama, taip pat negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi Tarnybos nuomone, R. G. pasielgė atvirkščiai, po pokalbio su vedėja L. B. jos paaiškinimo duomenimis - nuėjo į šalia esančią parduotuvę, nusipirko alkoholio ir išgėrė didelį kiekį savo automobilyje.
Tarnyba nesutinka ir su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad pareiškėja bendradarbiavo tyrimo eigoje, pateikė savo paaiškinimą, dėl jos veiksmų nekilo jokiam trečiajam asmeniui žala. Išvadoje nurodyti faktai, kad dėl R. G. veiksmų Tarnyba patyrė reputacinę žalą, t. y. kitiems Skyriaus darbuotojams kilo įtarimų dėl darbuotojos apsvaigimo alkoholiu, Skyriaus vedėja iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) vertinti situaciją dėl galimo neblaivumo, policijos įstaigos darbuotojai tikrino girtumo laipsnį ir buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tarnyba vertina, kad vienas iš svarbiausių aspektų vertinant Tarnybos reputacinę žalą yra Skyriaus kolegų nepasitikėjimas pareiškėja, kurie patys pranešė apie R. G. neblaivumą. Taip pat, vertintina, kad R. G. parodė nepagarbą savo, kaip vaiko teisių gynėjos profesijai (pareigybei) bei Tarnybai, o tai suponuoja, kad sąmoningas teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip valstybės tarnautojo statusą žeminantis poelgis. Kadangi R. G. darbas susijęs su vaikų geriausių interesų užtikrinimu, ji bendrauja su šeimomis bei jų vaikais, kitų valstybės institucijų ir įstaigų bei savivaldybės ir jos sudėtyje esančių įstaigų atstovais, neblaivumas darbe viena iš didžiausių grėsmių/rizikų įvykti nelaimingiems atsitikimams, o taip pat sukelti didelę reputacinę žalą įstaigai (Tarnybai), sukelti visuomenės nepasitikėjimą įstaiga (Tarnyba).
Tarnyba pažymi, kad VTĮ 18 straipsnio 3 punkte reglamentuota, kad karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus. Paskirtų metinių užduočių įvykdymas sąlygoja valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Aplinkybė, kad pareiškėja kasmetinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta labai gerai, negali būti vertinama kaip lengvinanti, atsižvelgiant į tai, kad tai yra valstybės tarnautojo tiesioginių funkcijų vykdymas, t. y. pareiga atlikti pareigybės aprašyme pavestas funkcijas ir skiriamas užduotis pagal kompetenciją kuo įmanoma geriau. Tai kad buvusioje darbovietėje pareiškėja neturėjo jokių nusižengimų bei iš darbo išėjo savo noru, taip pat nevertintina, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas valstybės tarnautojui, pasirodžiusiam tarnyboje neblaiviam, nepriklausomai nuo to, ar jis turi galiojančių nuobaudų, ar ne, ar veikla buvo vertinama gerai arba labai gerai.
Pažymėtina ir tai, kad R. G. tyrimo metu pateikta informacija dėl užsiregistravimo 2024 m. gegužės 29 d. vizitui pas gydytoją psichiatrą, Tarnybos nuomone, taip pat neturi objektyvaus pagrindo R. G. neblaivumo (sunkaus girtumo) darbe pateisinimui (atsakomybės išvengimui). Ši aplinkybė ir tolimesnis diagnozės nustatymas, Tarnybos vertinimu, turi reikšmės pačiai pareiškėjai ateityje pasirinkti tinkamą gydymą galimai turint priklausomybę alkoholiniams gėrimams, arba gydant emocinės pusiausvyros sutrikimą. Pareiškėjai, kaip matyti iš pateiktų gydytojo išrašų, nustatyta (duomenys neskelbtini). Moksliniuose žodynuose nurodoma, kad būtent alkoholio vartojimas gali sukelti (duomenys neskelbtini), o ne atvirkščiai. Argumentas, kad būtent (duomenys neskelbtini) sukėlė norą vartoti alkoholinius gėrimus darbo metu, yra paremtas tik spėjimas ir pareiškėjos samprotavimais, todėl vertinti tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.
Tarnyba akcentuoja, kad nėra aišku apie kokį įvykį kalba A. K. (ir pareiškėja), nėra aišku ar informacija apie įvykį buvo pateikta Tarnybos direktoriui. Visais atvejais Tarnyboje pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl girtumo darbo vietoje, tarnybiniai nusižengimai buvo baigti atleidimu iš pareigų, nepriklausomai nuo užimamų pareigų.
Pareiškėjos girtumo darbe faktas yra įrodytas ne tik policijos pareigūnų alkotesteriu fiksuotu neblaivumu (pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini)), tačiau ir pačiai pareiškėjai paaiškinimu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pripažinus girtumo darbe faktą. Pati pareiškėja paaiškinime nurodė, kad alkoholis rastas jos darbo vietoje yra nesunaudotas alkoholis, kuris buvo „skirtas kokteilių gaminimui vienai šventei dar prieš Kalėdas“ apie kurį R. G. pamiršo, todėl nėra aišku, kodėl R. G. skunde teigia, kad reikalinga nustatyti, ar apskritai tuo metu ten buvo alkoholis. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo reikšminga ar „apskritai tuo metu ten buvo alkoholio butelis“ ir ar pareiškėja gėrė būtent iš to butelio, reikšminga tai, kad pareiškėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis darbo metu ir darbo vietoje ir pareiškėja pati pripažino vartojusi alkoholį. Dėl argumentų susijusių su prietaiso, kuriuo buvo patikrintas girtumas tinkamumu, galiojimu ir kt., nurodo, kad šie duomenys yra aktualūs tais atvejais, kai pati įstaiga, įstaigoje turimais alkotesteriais tikrina darbuotojo girtumą darbo vietoje. Policijos įstaigai nustatant (ne) blaivumą, preziumuojama, kad prietaisas yra tinkamas naudojimui.
Pareiškėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (o ne lengvas ar vidutinis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 30 str. reglamentuoja darbo su vaikais apribojimus. VTAPĮ 30 str. 9 d. 6 p. numatyta, kad asmuo negali dirbti Tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį vadovaujantis Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) (su Taisyklėmis dokumentų valdymo sistemos „DBSIS“ duomenimis, R. G. susipažino 2024 m. balandžio 30 d.) 57 p. draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, toksines medžiagas, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taisyklių 58 p. numato, kad darbuotojas pastebėjęs galimai neblaivų ir (ar) apsvaigusį nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų Tarnybos darbuotoją nedelsiant informuoja savo tiesioginį vadovą ir skyriaus vedėją. Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 9.1.p. įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalo elgtis nepriekaištingai, vykdyti veiklą laikydamasis Tarnybos darbuotojų elgesio standarto, vadovautis Etikos kodekso principais, saugoti ir didinti Tarnybos prestižą bei visuomenės pasitikėjimą Tarnyba.
Išvadoje paaiškinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, Komisijos manymu, nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo R. G. valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai, etikos ir moralės principai. Tarnybos vertinimu, pareiškėjai paskirta proporcinga nuobauda ir pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra. Teigiami Skyriaus vedėjo atsiliepimai apie pareiškėjos darbą iki pažeidimo padarymo nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės dėl sunkaus girtumo. Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju, Tarnybos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, kadangi pareiškėjos darbas susijęs su ypatingą apsaugą turinčių visuomenės narių (vaikų) teisių gynimu, o tai yra ypač prasminga ir jautri sritis reikalaujanti aukščiausių darbuotojų (vaiko teisių gynėjų) moralės ir etikos principų. Tokių pareigų vykdymas esant neblaiviam gali įžeisti (ir kaip patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys įžeidė - buvo gautas kolegės pranešimas dėl pareiškėjos neblaivumo) kito valstybės tarnautojo orumą ir diskredituoti įstaigą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad pareiškėjo asmeninio gyvenimo aplinkybės neturi reikšmės vertinant jo neblaivumą bei kvalifikuojant padarytą pažeidimą. Aplinkybė, kad išvadoje nėra nurodyta konkreti (materialiai apčiuopiama) pažeidimu padaryta žala (pasekmės), nesudaro pagrindo vertinti paskirtą nuobaudą kaip nepagrįstą arba ją naikinti. Darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno (valstybės tarnautojo) vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-573-09).
Tarnybos nuomone, tai kad tą pačią dieną pietaudama ir vėliau grįžusi darbo vietoje pareiškėja vartojo alkoholinius gėrimus, suponuoja išvadą, kad pareiškėja elgėsi aplaidžiai bei negalvodama apie valstybės tarnautojo, vaiko teisių gynėjo vardo žeminimą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad nurodo, kad pagal 2024 m. birželio 20 d. sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiui nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2025 m. birželio 19 d.) buvo apdraudęs draudėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, draudimo sutartyje numatyta 1000 Eur išskaita vienam draudžiamajam įvykiui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad palaiko visus atsakovo išdėstytus argumentus ir motyvus, jų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. birželio 19 d. direktorės įsakymų Nr. K-803 ir K-807 teisėtumo ir pagrįstumo, vidutinio darbo užmokesčio už visą nušalinimo ir atleidimo iš darbo laikotarpį priteisimo ir pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. G. ėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto ((duomenys neskelbtini)) pareigas.
2024 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. B. pateikė Tarnybos direktoriui tarnybinį pranešimą „Dėl pranešimo darbuotojui nustatyto neblaivumo“ (reg. Nr. PP-1948).
Tarnybos direktorius 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BV-89 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir nušalinimo“ sudarė komisiją atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. šiurkštaus tarnybinio nusižengimo - buvimas tarnybos metu (2024 m. gegužės 2 d.) neblaivia, Tarnybos diskreditavimo ir nušalino Skyriaus vyriausiąją specialistę R. G. 2024 m. gegužės 7 d. nuo pareigų galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui.
Komisija 2024 m. birželio 3 d. pateikė Tarnybos direktoriui išvadą dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. tarnybinio nusižengimo Nr. T-77, kurioje atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, pasiūlė skirti Skyriaus vyriausiajai specialistei R. G. tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų.
2024 m. birželio 19 d. Tarnybos direktorė priėmė įsakymą Nr. K-803, kuriuo pareiškėja pripažįstama, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. būdama tarnybos (darbo) metu neblaivi padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, diskreditavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vardą ir autoritetą. Pareiškėjai už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų.
2024 m. birželio 19 d. Tarnybos direktorė priėmė įsakymą Nr. K-807, kuriuo pareiškėja 2024 m. birželio 21 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Tarnybos direktorės 2024 m. birželio 19 d. įsakymus Nr. K-803 ir Nr. K-807, išieškoti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų ir atleidimo iš darbo laiką ir grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.
Pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Kaip nurodoma VTĮ 23 straipsnio 4 dalyje, tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktu šiurkščiu pažeidimu laikoma buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą.
Tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. 16.44 val. Policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas L. B. prašymas patikrinti Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. blaivumą darbo vietoje, ROIK: (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkotesteriu R. G. blaivumą nustatytas sunkus girtumo laipsnis, t. y. pirmuoju pūtimu 16.51 val. nustatytas 3.17 promilių girtumas, pakartotinio pūtimo metu 17.09 val. nustatytas 3.09 promilių girtumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pati pareiškėja jai nustatyto neblaivumo byloje neginčija, pripažįsta buvusi tarnybos metu neblaivi ir padariusi tarnybinį pažeidimą, remiasi LVAT praktika, jog tik esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (žr. 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1051/2010). Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011 sprendė, kad fiksuojant valstybės tarnautojo neblaivumo faktą gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, kuriose įtvirtinta darbuotojo siuntimo į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros tvarka. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtame teisės akte įtvirtinta neblaivumo nustatymo tvarka, vertinant ją tarnybinių santykių kontekste, nėra privaloma. Neblaivumo patikrinimas medicininėje įstaigoje yra tik vienas iš įrodymų fiksavimo būdų, kuriuo nagrinėjamoje byloje atsakovas galėjo pasinaudoti, siekdamas pagrįsti pareiškėjos neblaivumo faktą. Taigi valstybės tarnautojo neblaivumas gali būti patvirtintas ne vien tik medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (žr. 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011).
Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pritaria atsakovo argumentams, kad šis LVAT išaiškinimas aktualus tuo atveju, kai kyla ginčas dėl asmens neblaivumo nustatymo. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl aplinkybės, kad 2024 m. gegužės 2 d. R. G. 2024 m. gegužės 2 d. tarnybos metu buvo neblaivi, nėra. Pareiškėjos blaivumo patikrinimas ir neblaivumo nustatymas įvyko 2024 m. gegužės 2 d. apie 16.50 val. Neblaivumą nustatė (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnas. Pareiškėja neblaivumo nustatymo fakto neginčijo. Priešingai, iš L. B. 2024 m. gegužės 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, jie pareiškėjai paaiškino atvykimo priežastį, pasiūlė nustatyti neblaivumą. Alkotesteriu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pareigūnams paklausus R. G., kada paskutinį kartą vartojo alkoholį pastaroji nurodė, kad prieš dvi minutes. R. G. tarnybinio patikrinimo metu paaiškino, kad nurodė, 2024 m. gegužės 1 d. dalyvavo artimo draugo laidotuvėse. 2024 m. gegužės 2 d. vis dar jautė liūdesį, apie 15.00 val. nuėjo papietauti į kavinę, kur išgėrė vieną taurę vyno. Grįžus į skyrių sutiko vedėją, kuri jai pasakė, kad turi duomenų, jog pareiškėja darbo metu vartojo alkoholio. Tuomet pareiškėja pasijuto blogai, sutriko, ją apėmė neviltis, nuėjo į šalia esančią parduotuvę, nusipirko alkoholio ir išgėrė didelį kiekį savo automobilyje. Skunde pareiškėja pripažino vartojusi alkoholį ir dėl to gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko faktą, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. tarnybos (darbo) metu buvo neblaivi, nustatytu. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodyta LVAT praktika dėl alkotesterio matuoklių patikros, nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Taip pat nagrinėjamai bylai įtakos neturi argumentai, kad 2024 m. gegužės 2 d. nebuvo patikrinta, ar jos darbo vietoje tikrai buvo rastas alkoholis. Kaip minėta, pareiškėjai pripažinta padariusi šiurkštų pažeidimą dėl to, kad darbo vietoje buvo neblaivi, o ne dėl to, kad jos darbo vietoje buvo rastas alkoholis.
Kaip minėta, pagal VTĮ 23 straipsnio 4 dalį ir VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 7 punktą buvimas tarnybos metu neblaiviam pripažįstamas šiurkščiu pažeidimu, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą.
LVAT, aiškindamas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą (aktualios redakcijos VTĮ 23 str. 5 d. 7 p.), pažymi, kad (pagal ją) pats valstybės tarnautojo buvimas tarnybos metu neblaiviam savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pastarajai aplinkybei konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011).
Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad R. G. pradėjusi eiti valstybės tarnautojo pareigas 2023 m. balandžio 4 d. Tarnyboje pildė ir pasirašė atitikties Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio nuostatų reikalavimams deklaraciją, kurios 5 punkte nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, kurioje nurodė esanti nepriekaištingos reputacijos. VTAPĮ 30 straipsnio 9 dalies 6 punkte numatyta, kad asmuo negali dirbti Tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį vadovaujantis Taisyklių (su Taisyklėmis dokumentų valdymo sistemos „DBSIS“ duomenimis, R. G. susipažino 2024 m. balandžio 30 d.) 57 punktas draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, toksines medžiagas, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taisyklių 58 punktas numato, kad darbuotojas pastebėjęs galimai neblaivų ir (ar) apsvaigusį nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų Tarnybos darbuotoją nedelsiant informuoja savo tiesioginį vadovą ir skyriaus vedėją. Pagal Etikos kodekso 9.1.punktą darbuotojas privalo elgtis nepriekaištingai, vykdyti veiklą laikydamasis Tarnybos darbuotojų elgesio standarto, vadovautis Etikos kodekso principais, saugoti ir didinti Tarnybos prestižą bei visuomenės pasitikėjimą Tarnyba.
Tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad R. G. Skyriuje (duomenys neskelbtini) mieste, savo darbo vietoje ir darbo metu būdama sunkaus neblaivumo laipsnio savo veiksmais ir dėl savo kaltės pažeidė Taisyklių 57 p., Etikos kodekso 9.1. p. nuostatas,
Teismas nagrinėjamu atveju nepritaria pareiškėjos argumentams, kad jos veiksmai – alkoholio vartojimas tarnybos metu jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.
Pažymėtina, kad R. G. darbas susijęs su vaikų geriausių interesų užtikrinimu, ji bendrauja su šeimomis bei jų vaikais, kitų valstybės institucijų ir įstaigų bei savivaldybės ir jos sudėtyje esančių įstaigų atstovais. Pritartina tarnybinio patikrinimo išvadai, kad neblaivumas darbe viena iš didžiausių grėsmių/rizikų ne tik įvykti nelaimingiems atsitikimams, o taip pat sukelti didelę reputacinę žalą įstaigai (Tarnybai), sukelti visuomenės nepasitikėjimą įstaiga (Tarnyba). 2024 m. gegužės 15 d. Skyriaus vyresnioji patarėja A. Š. pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl R. G. 2024-05-02 atliktų užduočių“ reg. Nr. 3TSD-1131, kuriame nurodė, kad R. G. 2024 m. gegužės 2 d. vykdė šias užduotis: 1. pagal užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnais vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kur 13:30 val. turėjo būti pristatytas nepilnametis vaikas. Važiavo policijos pareigūnų automobiliu; 2. atliko vaiko situacijos vertinimą, vertinimo anketa reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 3. pagal užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro organizuotame Atvejos vadybos posėdyje, kuris vyko nuo 9 val., posėdyje dalyvavo kontaktiniu būdu. Iš L. B. 2024 m. gegužės 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gegužės 2 d. apie 13.14 val. kitiems Skyriaus darbuotojams kilo įtarimų dėl pareiškėjos apsvaigimo alkoholiu, Skyriaus vedėja L. B. iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) vertinti situaciją dėl galimo neblaivumo, policijos įstaigos darbuotojai tikrino girtumo laipsnį ir buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, tarnybos metu vartodama alkoholį ir tarnybos metu būdama neblaivi ir tai suvokdama (šių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms kilti), pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Darbo metu būdama neblaivi prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklą, kenkė Tarnybos reputacijai, autoritetui. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno (valstybės tarnautojo) vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-8²²-573-09). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas padarytas esant aiškiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui ir pareiškėja nagrinėjamu atveju jo sąmoningai nepaisė. Toks valstybės tarnautojos elgesys teismo vertinimu žemina ne tik įstaigos, kurioje ji dirba, bet ir tarnybos sistemos autoritetą, todėl R. G. elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas.
VTĮ 23 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 4 dalį už šiurkštų tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pagal LVAT praktiką, nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant tarnybinę nuobaudą turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės (2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-334/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 2004, p. 79-83; taip pat skelbta 2006 m. Apibendrinime).
Teismas pritaria tarnybinio patikrinimo išvados argumentams, kad R. G. būdama valstybės tarnautoja ir atstovaudama (gindama) ypatingai jautriai visuomenės grupei - vaikams, turėjo ir privalėjo suprasti visas galimas savo neteisėtų veiksmų (alkoholio vartojimo darbo vietoje) neigiamas pasekmes. R. G. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia t. y. darydama veiką (vartodama didelį kiekį alkoholio darbo metu, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti padariniai ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (darbo vietoje fiksuotas sunkus girtumas). R. G. būdama valstybės tarnautoja turėjo ir galėjo suvokti, kad alkoholio vartojimas ir buvimas neblaiviai darbo vietoje sukels atitinkamas pasekmes, todėl privalėjo taip nesielgti, tačiau savo veiksmų neatsisakė ir sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdama riziką sukelti neigiamus padarinius tiek savo, tiek Tarnybos autoritetui. R. G., kaip valstybės tarnautojai, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jos elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems valstybės tarnautojams ir visuomenei.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta priežasčių, nepriklausančių nuo R. G. valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai, etikos ir moralės principai. Pareiškėja tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismui nurodė, kad 2024 m. gegužės 1 d. dalyvavo draugo laidotuvės, dėl ko buvo sukrėsta ir labai išgyveno, tačiau tai neatleidžia R. G. nuo pareigos nevartoti alkoholinių gėrimų darbo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad pietaudama išgėrė taurę vyno. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai L. B. atvykus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) patikrinti gautos informacijos apie pareiškėjos galimą neblaivumą, pareiškėja nurodė, kad ji vėl vartojo ir šį kartą didelį kiekį alkoholio. Toks pareiškėjos elgesys negali būti pateisinamas emocine būkle dėl artimo draugo netekties. Teismo vertinimu pareiškėjos asmeninio gyvenimo aplinkybės neturi reikšmės vertinant jos neblaivumą bei kvalifikuojant padarytą pažeidimą.
Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. birželio 18 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrą teismo vertinimu nelaikytina pareiškėjos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kuri pateisintų jos neblaivumą tarnybos metu 2024 m. gegužės 2 d.
Teigiami Skyriaus vedėjo atsiliepimai ir pareiškėjos buvusios darbovietės pažyma apie pareiškėjos darbą iki pažeidimo padarymo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės dėl sunkaus girtumo. Aplinkybė, kad išvadoje nėra nurodyta konkreti (materialiai apčiuopiama) pažeidimu padaryta žala (pasekmės), nesudaro pagrindo vertinti paskirtą nuobaudą kaip nepagrįstą arba ją naikinti.
Taigi atsakovė, nustačiusi Valstybės tarnybos 23 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytą atleidimo pagrindą, pagrįstai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.
Byloje buvo pateiktas 2024 m. birželio 6 d. Respublikinės vaiko teisių apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo A. K. atskiroji nuomonė dėl tarnybinio nusižengimo atlikto tyrimo pateiktos išvados Nr. T-77. Atskirojoje nuomonėje nurodyta, kad ją pateikusio asmens vertinimu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidžiant procedūras, pateikta išvada nepagrįsta teisinę galią turinčiais duomenimis, todėl ji yra neteisėta ir nemotyvuota.
Tarnybos direktoriaus 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BV-89 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir nušalinimo“ sudaryta komisija 2024 m. birželio 13 d. pateikė argumentus dėl atskirosios nuomonės. Susipažinęs tiek su atskirąja nuomone, tiek su argumentais dėl pateiktos nuomonės teismas pažymi, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų ir terminų. Pareiškėjos padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių minėto aprašo pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta.
Prašomi panaikinti Tarnybos 2024m. birželio 19 d. įsakymai Nr. K-803 ir Nr. K-807 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti bei grąžinti pareiškėją į eitas pareigas Tarnyboje. R. G. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.