Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja skunde remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėja pabrėžia, kad jos buvusi darbovietė ((duomenys neskelbtini)) rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, pareiškėja buvusioje darbovietėje neturėjo jokių nusižengimų bei iš darbo išėjo savo noru.

Pareiškėja padariusi tarnybinį nusižengimą, savo noru kreipėsi į psichiatrą bei psichologą. Jai buvo konstatuota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo nustatytas medikamentinis gydymas. Gydymo įstaigos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos emocijos labilios, nuotaika pažeminta, mąstymas nuoseklus, vidutinio tempo, akcentuojama į žmogiškus išgyvenimus, be psichozės simptomų ar suicidinių tendencijų. Šią pažymą pareiškėja persiuntė ir tarnybos direktorei. Tačiau, pareiškėjos vertinimu, direktorės el. laiškas buvo trumpas ir lakoniškas, matėsi, jog pareiškėjos pastangos kreiptis į psichiatrus bei kitos aplinkybės jai nebuvo svarbios.

Pareiškėja supranta, kad išgyvenimai nepateisina jos elgesio, tačiau pirmą kartą ji pasielgė taip, kaip šiuo atveju (išgėrė alkoholio darbo metu). Savo elgesio pareiškėja neteisina, tačiau mano, kad ir į tai turėjo būti atsižvelgtą kaip į aplinkybę, kurį įtakojo pareiškėjos neteisėtos veikos padarymą (ją padarė labai susijaudinusi, būdama dar afekto būsenoje).

2024 m. gegužės 2 d. (tarnybinio pažeidimo padarymo dieną) pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, alkoholį pavartojo jau atlikusi visas paskirtas užduotis (darbo dienos pabaigoje). Todėl ir tai suponuoja pagrindą teigti, kad darbinėms funkcijoms bei jų vykdymui alkoholio vartojimas neturėjo jokio įtakos. Dėl netinkamai atliktų darbų iš Įstaigos nebuvo gauta jokių tarnybinių nuobaudų (ar bent raštiškų pastabų). Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad savo darbus tą dieną pareiškėja įvykdė tinkamai.

Profesinės sąjungos atstovas A. K. savo atskirojoje nuomonėje nurodė faktą, jog Įstaigoje yra taikomi dvigubi standartai, t. y. pareiškėja buvo atleista iš pareigų, o tuo tarpu kiti tarnautojai kyla karjeros laiptais - skiriami patarėjais, nors prieš tai buvo padarytas analogiškas pažeidimas (būdami girti sukėlė eismo įvykį ir padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą).

Pareiškėja pabrėžia, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, padarė ne vieną procedūrinį pažeidimą. Pirma, nebuvo nustatinėjama ar alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas neblaivumas, turėjo reikiamus sertifikatus, t. y. buvo autentiškas, tinkamas naudojimai bei girtumo nustatymui. Antra, nebuvo dokumentuoti kratos (apžiūros) metu rasti daiktai - alkoholio butelis, nustatant ar aplamai tuo metu ten buvo alkoholis. Ir svarbiausia, nebuvo siekiama nustatyti byloje esančių pareiškėjos atsakomybę švelninančių ar kitokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Pareiškėjos atžvilgiu jau buvo nustatytas išankstinis bylos įvertinimas, iš anksto žinant kokia nuobauda jai bus skirta - atleidimas iš pareigų, kas nėra teisinga ir tinkama.

Pareiškėja remiasi Lietuvos administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-2416-12, 2004 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-565/2013). Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba nesiaiškino kokios konkrečios neigiamos pasekmės kilo dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo, tik formaliai nurodė, kad tai buvo reputacinė žala. Visgi, reputacinė žala turėtų būti aiškinama platesne apimtimi, ne tik siauruoju būdų (padarytas pažeidimas - egzistuoja reputacinė žala), todėl turėjo būti analizuojama, ar ši informacija pasiekė platesnę visuomenės dalį, ar jos pasitikėjimas valstybės tarnautojais dėl to sumenko. Teigiant priešingai, reputacinės žalos egzistavimu galima paversti visas situacijas, kuomet yra padaromas tarnybinis pažeidimas, ir žinoma to pasėkoje turint galimybę skirti pačias griežčiausias nuobaudas.

Pareiškėja pabrėžia, kad aiškindama VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, LVAT pažymėjo, kad (pagal ją) pats valstybės tarnautojo buvimas tarnybos metu neblaiviam savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pastarajai aplinkybei konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti kitas šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas aplinkybes: kad valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti taikytini bendrieji su žmogaus orumu sietini arba visuomenės (jos didžiosios dalies) požiūrį į atitinkamą valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą formuojantys kriterijai (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098/2011). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad valstybės tarnautojo būvimas tarnybos metu neblaiviu nėra savaime pakankamas pagrindas pripažintas, kad jis padarė šiurkštų pažeidimą.

Tarnyba paaiškina, kad Tarnybos Skyriaus vedėjos L. B. 2024 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime direktoriui nurodyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. vedėja gavo informaciją apie galimą R. G. apsvaigimą nuo alkoholio. Tarnyba akcentuoja, kad apie pareiškėjos apsvaigimą nuo alkoholio Skyriaus vedėjai L. B. pranešė pareiškėjos kolegė (kuri dirba tame pačiame Skyriuje), kuri, anot vedėjos jai nurodžiusi, kad R. G. jai pasirodė „keista“, „lyg apsvaigusi“, „alkoholio kvapo nesijaučia“, „tačiau iš veido atrodo apsvaigusi“ bei informavo vedėją, kad „šiuo metu R. G. išvyko į apklausą policijoje“. 2024 m. gegužės 15 d. Skyriaus vyriausioji specialistė R. G. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu elektroniniu paštu pati nurodė, kad vartojo alkoholį ne tik darbo dienos pabaigoje (kaip nurodo Skunde), tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš tai, pietaudama. Tarnyba nesutinka, kad taurės vyno išgėrimas pietų metu nėra alkoholio vartojimas, kas suponuojama iš pareiškėjos teiginių, jog alkoholį vartojo tik darbo pabaigoje. Be to, nėra esminis faktas, kada (kokiu metu) R. G. vartojo alkoholį, esmė, kad 2024 m. gegužės 2 d. jos darbo metu darbuotojai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Būdama valstybės tarnautoja ir atstovaudama (gindama) ypatingai jautriai visuomenės grupei - vaikams, pareiškėja turėjo ir privalėjo suprasti visas galimas savo neteisėtų veiksmų (alkoholio vartojimo darbo vietoje) neigiamas pasekmes.

Pareiškėjos argumentas, kad pareiškėja padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, kadangi pati prisipažino, jog darbo vietoje buvo neblaivi, taip pat sąžiningai sulaukė policijos pareigūnų patikrinimo, niekur nesislėpdama, taip pat negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi Tarnybos nuomone, R. G. pasielgė atvirkščiai, po pokalbio su vedėja L. B. jos paaiškinimo duomenimis - nuėjo į šalia esančią parduotuvę, nusipirko alkoholio ir išgėrė didelį kiekį savo automobilyje.

Tarnyba nesutinka ir su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad pareiškėja bendradarbiavo tyrimo eigoje, pateikė savo paaiškinimą, dėl jos veiksmų nekilo jokiam trečiajam asmeniui žala. Išvadoje nurodyti faktai, kad dėl R. G. veiksmų Tarnyba patyrė reputacinę žalą, t. y. kitiems Skyriaus darbuotojams kilo įtarimų dėl darbuotojos apsvaigimo alkoholiu, Skyriaus vedėja iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) vertinti situaciją dėl galimo neblaivumo, policijos įstaigos darbuotojai tikrino girtumo laipsnį ir buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tarnyba vertina, kad vienas iš svarbiausių aspektų vertinant Tarnybos reputacinę žalą yra Skyriaus kolegų nepasitikėjimas pareiškėja, kurie patys pranešė apie R. G. neblaivumą. Taip pat, vertintina, kad R. G. parodė nepagarbą savo, kaip vaiko teisių gynėjos profesijai (pareigybei) bei Tarnybai, o tai suponuoja, kad sąmoningas teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip valstybės tarnautojo statusą žeminantis poelgis. Kadangi R. G. darbas susijęs su vaikų geriausių interesų užtikrinimu, ji bendrauja su šeimomis bei jų vaikais, kitų valstybės institucijų ir įstaigų bei savivaldybės ir jos sudėtyje esančių įstaigų atstovais, neblaivumas darbe viena iš didžiausių grėsmių/rizikų įvykti nelaimingiems atsitikimams, o taip pat sukelti didelę reputacinę žalą įstaigai (Tarnybai), sukelti visuomenės nepasitikėjimą įstaiga (Tarnyba).

Tarnyba pažymi, kad VTĮ 18 straipsnio 3 punkte reglamentuota, kad karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus. Paskirtų metinių užduočių įvykdymas sąlygoja valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Aplinkybė, kad pareiškėja kasmetinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta labai gerai, negali būti vertinama kaip lengvinanti, atsižvelgiant į tai, kad tai yra valstybės tarnautojo tiesioginių funkcijų vykdymas, t. y. pareiga atlikti pareigybės aprašyme pavestas funkcijas ir skiriamas užduotis pagal kompetenciją kuo įmanoma geriau. Tai kad buvusioje darbovietėje pareiškėja neturėjo jokių nusižengimų bei iš darbo išėjo savo noru, taip pat nevertintina, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas valstybės tarnautojui, pasirodžiusiam tarnyboje neblaiviam, nepriklausomai nuo to, ar jis turi galiojančių nuobaudų, ar ne, ar veikla buvo vertinama gerai arba labai gerai.

Pažymėtina ir tai, kad R. G. tyrimo metu pateikta informacija dėl užsiregistravimo 2024 m. gegužės 29 d. vizitui pas gydytoją psichiatrą, Tarnybos nuomone, taip pat neturi objektyvaus pagrindo R. G. neblaivumo (sunkaus girtumo) darbe pateisinimui (atsakomybės išvengimui). Ši aplinkybė ir tolimesnis diagnozės nustatymas, Tarnybos vertinimu, turi reikšmės pačiai pareiškėjai ateityje pasirinkti tinkamą gydymą galimai turint priklausomybę alkoholiniams gėrimams, arba gydant emocinės pusiausvyros sutrikimą. Pareiškėjai, kaip matyti iš pateiktų gydytojo išrašų, nustatyta (duomenys neskelbtini). Moksliniuose žodynuose nurodoma, kad būtent alkoholio vartojimas gali sukelti (duomenys neskelbtini), o ne atvirkščiai. Argumentas, kad būtent (duomenys neskelbtini) sukėlė norą vartoti alkoholinius gėrimus darbo metu, yra paremtas tik spėjimas ir pareiškėjos samprotavimais, todėl vertinti tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.

Tarnyba akcentuoja, kad nėra aišku apie kokį įvykį kalba A. K. (ir pareiškėja), nėra aišku ar informacija apie įvykį buvo pateikta Tarnybos direktoriui. Visais atvejais Tarnyboje pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl girtumo darbo vietoje, tarnybiniai nusižengimai buvo baigti atleidimu iš pareigų, nepriklausomai nuo užimamų pareigų.

Pareiškėjos girtumo darbe faktas yra įrodytas ne tik policijos pareigūnų alkotesteriu fiksuotu neblaivumu (pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini)), tačiau ir pačiai pareiškėjai paaiškinimu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pripažinus girtumo darbe faktą. Pati pareiškėja paaiškinime nurodė, kad alkoholis rastas jos darbo vietoje yra nesunaudotas alkoholis, kuris buvo „skirtas kokteilių gaminimui vienai šventei dar prieš Kalėdas“ apie kurį R. G. pamiršo, todėl nėra aišku, kodėl R. G. skunde teigia, kad reikalinga nustatyti, ar apskritai tuo metu ten buvo alkoholis. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo reikšminga ar „apskritai tuo metu ten buvo alkoholio butelis“ ir ar pareiškėja gėrė būtent iš to butelio, reikšminga tai, kad pareiškėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis darbo metu ir darbo vietoje ir pareiškėja pati pripažino vartojusi alkoholį. Dėl argumentų susijusių su prietaiso, kuriuo buvo patikrintas girtumas tinkamumu, galiojimu ir kt., nurodo, kad šie duomenys yra aktualūs tais atvejais, kai pati įstaiga, įstaigoje turimais alkotesteriais tikrina darbuotojo girtumą darbo vietoje. Policijos įstaigai nustatant (ne) blaivumą, preziumuojama, kad prietaisas yra tinkamas naudojimui.

Pareiškėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (o ne lengvas ar vidutinis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 30 str. reglamentuoja darbo su vaikais apribojimus. VTAPĮ 30 str. 9 d. 6 p. numatyta, kad asmuo negali dirbti Tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį vadovaujantis Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) (su Taisyklėmis dokumentų valdymo sistemos „DBSIS“ duomenimis, R. G. susipažino 2024 m. balandžio 30 d.) 57 p. draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, toksines medžiagas, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taisyklių 58 p. numato, kad darbuotojas pastebėjęs galimai neblaivų ir (ar) apsvaigusį nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų Tarnybos darbuotoją nedelsiant informuoja savo tiesioginį vadovą ir skyriaus vedėją. Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 9.1.p. įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalo elgtis nepriekaištingai, vykdyti veiklą laikydamasis Tarnybos darbuotojų elgesio standarto, vadovautis Etikos kodekso principais, saugoti ir didinti Tarnybos prestižą bei visuomenės pasitikėjimą Tarnyba.

Išvadoje paaiškinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, Komisijos manymu, nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo R. G. valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai, etikos ir moralės principai. Tarnybos vertinimu, pareiškėjai paskirta proporcinga nuobauda ir pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra. Teigiami Skyriaus vedėjo atsiliepimai apie pareiškėjos darbą iki pažeidimo padarymo nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės dėl sunkaus girtumo. Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju, Tarnybos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, kadangi pareiškėjos darbas susijęs su ypatingą apsaugą turinčių visuomenės narių (vaikų) teisių gynimu, o tai yra ypač prasminga ir jautri sritis reikalaujanti aukščiausių darbuotojų (vaiko teisių gynėjų) moralės ir etikos principų. Tokių pareigų vykdymas esant neblaiviam gali įžeisti (ir kaip patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys įžeidė - buvo gautas kolegės pranešimas dėl pareiškėjos neblaivumo) kito valstybės tarnautojo orumą ir diskredituoti įstaigą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad pareiškėjo asmeninio gyvenimo aplinkybės neturi reikšmės vertinant jo neblaivumą bei kvalifikuojant padarytą pažeidimą. Aplinkybė, kad išvadoje nėra nurodyta konkreti (materialiai apčiuopiama) pažeidimu padaryta žala (pasekmės), nesudaro pagrindo vertinti paskirtą nuobaudą kaip nepagrįstą arba ją naikinti. Darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno (valstybės tarnautojo) vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-573-09).

Tarnybos nuomone, tai kad tą pačią dieną pietaudama ir vėliau grįžusi darbo vietoje pareiškėja vartojo alkoholinius gėrimus, suponuoja išvadą, kad pareiškėja elgėsi aplaidžiai bei negalvodama apie valstybės tarnautojo, vaiko teisių gynėjo vardo žeminimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad palaiko visus atsakovo išdėstytus argumentus ir motyvus, jų nekartoja.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. birželio 19 d. direktorės įsakymų Nr. K-803 ir K-807 teisėtumo ir pagrįstumo, vidutinio darbo užmokesčio už visą nušalinimo ir atleidimo iš darbo laikotarpį priteisimo ir pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. G. ėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto ((duomenys neskelbtini)) pareigas.

2024 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. B. pateikė Tarnybos direktoriui tarnybinį pranešimą „Dėl pranešimo darbuotojui nustatyto neblaivumo“ (reg. Nr. PP-1948).

Tarnybos direktorius 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BV-89 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir nušalinimo“ sudarė komisiją atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. šiurkštaus tarnybinio nusižengimo - buvimas tarnybos metu (2024 m. gegužės 2 d.) neblaivia, Tarnybos diskreditavimo ir nušalino Skyriaus vyriausiąją specialistę R. G. 2024 m. gegužės 7 d. nuo pareigų galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui.

Komisija 2024 m. birželio 3 d. pateikė Tarnybos direktoriui išvadą dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. tarnybinio nusižengimo Nr. T-77, kurioje atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, pasiūlė skirti Skyriaus vyriausiajai specialistei R. G. tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų.

2024 m. birželio 19 d. Tarnybos direktorė priėmė įsakymą Nr. K-803, kuriuo pareiškėja pripažįstama, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. būdama tarnybos (darbo) metu neblaivi padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, diskreditavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vardą ir autoritetą. Pareiškėjai už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų.

2024 m. birželio 19 d. Tarnybos direktorė priėmė įsakymą Nr. K-807, kuriuo pareiškėja 2024 m. birželio 21 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Tarnybos direktorės 2024 m. birželio 19 d. įsakymus Nr. K-803 ir Nr. K-807, išieškoti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų ir atleidimo iš darbo laiką ir grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.

Pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Kaip nurodoma VTĮ 23 straipsnio 4 dalyje, tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktu šiurkščiu pažeidimu laikoma buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą.

Kaip minėta, pagal VTĮ 23 straipsnio 4 dalį ir VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 7 punktą buvimas tarnybos metu neblaiviam pripažįstamas šiurkščiu pažeidimu, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą.