Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-840/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
1-14-840/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Alvidas Tamulionis
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-840/2012Teisminio proceso Nr. 1-63-2-00008-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Danguolei Frankonienei,dalyvaujant prokurorams R. K. ir K. D.,gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus (po reorganizavimo – VSDFV Kauno skyriaus) atstovėms S. G. ir A. T.,

specialistei L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini)išsilavinimą, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 223 str. 1 d., bei

R. G., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini)išsilavinimą, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotoja komercijai, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

Kaltinamieji R. G., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini)) direktorius ir savininkas, ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaulės būdu kaltinamosios R. G. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – maksimalaus dydžio motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodami, jog kaltinamoji R. G. yra nėščia ir pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 6 str. 2 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, bei siekdami padidinti kaltinamosios R. G. draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10, 2008 m. balandžio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 36, pagal kurią kaltinamoji R. G. buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose (duomenys neskelbtini) (5 dienų darbo savaitė, 4 val. darbo diena), ir kaltinamasis R. G., neatsižvelgdamas į neigiamus (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatus, kaltinamajai R. G. realiai neatliekant komercijos direktorės pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų, kaltinamajai R. G. mokėjo 7000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. didesnį nei kitų įmonės darbuotojų darbo užmokestį. 2008 m. spalio 14 d. kaltinamoji R. G. šiuos melagingus duomenis kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, kuriais vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius priėmė sprendimą skirti kaltinamajai R. G. motinystės pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurios dydį apskaičiavo pagal kaltinamosios R. G. draudžiamąsias pajamas, įskaitant nepagrįstai gautą atlyginimą, – taip apgaule kaltinamosios R. G. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto turtą ir, kaltinamajai R. G. nuo 2008-10-14 iki 2010-08-22 pasinaudojus šia didelės vertės svetima turtine teise, apgaule įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 100752,18 Lt dydžio lėšas.

Be to, kaltinamasis R. G., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini)) direktorius ir savininkas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų dydžio, o būtent:

– pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) nuostatas – 2008 metais į sąnaudas nurašė ūkinių operacijų registravimo žurnale 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, šių išlaidų nepagrindžiant dokumentais;

– pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. (apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma) ir 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 1 d. (darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.) ir 3 d. (darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje) – nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10 atliktus darbus bei R. G., neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė 17150,00 Lt darbo užmokestį ne už darbą ir jo kokybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. G. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nepripažino ir paaiškino, jog individuali įmonė ,,Oderena“ yra jo asmeninė įmonė, atliekanti statybos darbus. Jis yra vienintelis šios įmonės savininkas ir direktorius nuo pat šios įmonės įsteigimo pradžios 2005 m., žino teisės aktus, reglamentuojančius individualios įmonės veiklą ir mokesčius. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. dirbo apie 20 žmonių: statybininkai, buhalteris puse etato, kuris tvarkė buhalterinius reikalus, vadybininko jis tuo metu neturėjo. Jis, kaip direktorius, darė visą organizacinį darbą, kadangi pavaduotojo neturėjo: jis pats ieškojo klientų, pasirašinėdavo sutartis, prižiūrėdavo objektus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) dirba 12 žmonių, jis jau turi ir vadybininką. Kadangi per tris metus nuo įmonės įsteigimo darbų apimtys padidėjo, jis taip pat pradėjo nuolat važinėti į Ukrainą darbo reikalais 2008-2009 m., jam prireikė direktoriaus komercijai ir į šias pareigas jis priėmė savo sutuoktinę R. G., turinčia vidurinį išsilavinimą. Jis žinojo, kad tuo metu R. G. laukėsi vaikelio, taip pat žinojo, kad R. priklausys motinystės pašalpa, o jos motinystės pašalpos dydis bus apskaičiuojamos ir pagal jos gaunamas pajamas, atliekant direktorės komercijai funkcijas (duomenys neskelbtini). Kadangi jai būdavo pavesta atlikti jo darbo funkcijas – ieškoti klientų, užsakyti medžiagas pagal internete esančią informaciją ir kiti su komercija susiję darbai, išskyrus sutarčių sudarymą, tai ir R. G. būdavo mokama atitinkamas mėnesinis darbo užmokestis – 7000,00 Lt su mokesčiais, apie 5000,00 Lt be mokesčių. Visus nurodymus R. jis duodavo telefonu, t.y. žodžiu. Sutartis su klientais sudarydavo jis pats, finansinių atsiskaitymų priežiūrą vykdydavo taip pat jis pats. Tuo metu jo įmonėje darbuotojai gaudavo apie 4000,00 Lt darbo užmokestį kas mėnesį, buhalterė gaudavo apie 1000,00 Lt darbo užmokestį. R. G. buvo priimta dirbti po 4 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, nors ji dirbo po 6-8 val. per dieną, 40 val. per savaitę – jos darbo laikas priklausydavo nuo to, kiek yra darbo. R. atlikdavo visas funkcijas, kurios yra nurodytos jo patvirtintame komercijos direktoriaus pareigybės aprašyme. Nors statyba yra specifinė darbo sritis, tačiau R., kuri turi vidurinį išsilavinimą, nieko suprasti apie statybines medžiagas ir brėžinius nereikia. Kadangi jis pats sudaro sąmatas asmeniškai, tai jose surašydavo reikalingas medžiagas, jų kiekius, markes, o R. G. pagal tas sąmatas užsakinėja visko, ko reikia. R. G. tuo laikotarpiu dar dirbo ir kitame darbe – (duomenys neskelbtini) siuvėja, 8 val. per dieną ir penkias dienas per savaitę. Kai apie 16.00 val., ji grįždavo iš darbo (duomenys neskelbtini), tuomet ji dirbdavo namuose (duomenys neskelbtini) nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kadangi tuo laikotarpiu įmonės buveinė buvo jo ir jos sutuoktinės R. G. namuose, tai R. G. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. dirbo namuose. Šiuo metu įmonė yra įsikūrusi Kaune. Kai jo sutuoktinė R. G. išėjo vaiko priežiūros atostogų ir jis pats grįžo į Lietuvą, dalį R. G., kaip komercijos direktorės, funkcijų, perėmė jis pats, o dalį funkcijų jis perdavė M. S., kurio mėnesinis darbo užmokestis buvo beveik 4000,00 Lt. Tiek R. G., tiek M. S. iš esmės atliko tas pačias funkcijas, tačiau R. jis tuo laikotarpiu tiesiog galėjo daugiau mokėti kaip darbdavys. Tuo metu R. G. jokiuose finansiniuose dokumentuose nepasirašydavo, tokių dokumentų nėra, kadangi tokius dokumentus pasirašydavo jis pats. Šiuo metu dokumentus pasirašo ir R. G., be to, R. G. šiuo metu suteikta ir daugiau įgaliojimų. Priimant į darbą R. G. (duomenys neskelbtini), jis, kaip įmonės direktorius, nežinojo, ar įmonė yra pelninga, ar nuostolinga. Jam priklausanti įmonė ir tada, ir dabar dirba sėkmingai, skolų neturi, su darbuotojais atsiskaito laiku, išskyrus gal vieną kartą vėlavo darbo užmokesčio išmokėjimas, sudaro sutartis su klientais, moka mokesčius. Jis taip pat paaiškino, jog 2008 m. įmonė negavo jokio pelno, kadangi daug klientų buvo jam skolingi ir su juo neatsiskaitę. Be to, įmonei buvo paimta paskola, kuri būdavo naudojama įmonės apyvartinėms lėšoms. Jis darbo užmokesčio negauna, kadangi yra (duomenys neskelbtini) savininkas. Civilinio ieškinio atlyginti neketina, kadangi jokio nusikaltimo nepadarė. Jis ir jo sutuoktinė R. G. turi du vaikus – 18 m. ir 3 m. Kaltinamasis R. G. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. nepripažino ir paaiškino, jog jis yra iš dalies atsakingas už finansinę apskaitą (duomenys neskelbtini) ir žino, kas pagal įstatymą turi būti finansiniuose dokumentuose. (duomenys neskelbtini) visi buhalteriniai dokumentai yra tvarkingi, įmonė moka mokesčius, prekes perka su sąskaitomis. Su specialistės išvada jis nesutinka, kadangi mokesčių inspekcija nieko blogo jų įmonėje neįžvelgė. Finansinę apskaitą įmonėje tvarkė ir jis pats, ir buhalterė – buhalterė ruošdavo dokumentus mokesčiams, pildydavo žurnalus, o jis tikrindavo visas sąskaitas, jas pasirašinėdavo.

Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji R. G. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nepripažino ir paaiškino, jog ji dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau 2008 m. balandžio 1 d. ji papildomai įsidarbino (duomenys neskelbtini) ne kaip šeimos narys, o todėl, jog norėjo gauti atlyginimą oficialiai. Tuo metu ji jau laukėsi vaikelio (3-4 mėn. nėštumo), todėl (duomenys neskelbtini) ji dirbo 3 mėnesius, 4 val. per dieną už 7000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Ji žinojo, kad jos motinystės pašalpos dydis bus apskaičiuojamas ir pagal jos gaunamas pajamas, atliekant direktorės komercijai funkcijas (duomenys neskelbtini), žinojo, kaip tokios pašalpos yra apskaičiuojamos. Kadangi ji, kaip darbuotoja (duomenys neskelbtini), turėjo labai daug atostogų – apie mėnesį, todėl (duomenys neskelbtini) ji dirbo ne po darbo (duomenys neskelbtini), tačiau dienos metu nuo 8.00 val. ryto. Jei ji dieną dirbdavo (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) darbą pradėdavo 16.00 val. Ji dirbo namuose, kadangi įmonės buveinė buvo namuose – ieškodavo užsakovų telefonu ir internetu, užsakinėdavo medžiagas, paskirstydavo darbus darbuotojams, darydavo viską, ką jai žodžiu nurodydavo direktorius. Su kuo tiksliai ji bendraudavo, kai užsakinėdavo medžiagas arba ieškodavo klientų, nurodyti negalėjo. Sutarčių ji su niekuo nesudarinėjo ir asmeniškai savo vardu nieko nedarė – kadangi ji tuo metu laukėsi, tai bijojo atsakomybės. Taip pat paaiškino, jog jos atsakomybė buvo didelė, jei būtų reikėję daryti tai, ką daro direktorius, direktoriui nesant, tačiau apie tokią atsakomybę ji negalvojo. Sau pavaldžių darbuotojų ji neturėjo, jokių ataskaitų nerašė. Su direktorės komercijai pareigybės aprašymu ji buvo supažindinta, tačiau, ar ji realiai atliko būtent tas funkcijas, pasakyti negali. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, įmonės vadovų, ji nepažįsta, kadangi tiesiogiai su pačiomis įmonėmis ji nebendravo. Sutartis su klientais sudarydavo R. G., tačiau nepaisant to, ji gerai žinojo įmonės finansinę būklę. Įmonė turėjo paėmusi paskolą apyvartinėms lėšoms. Tuo metu įmonėje darbuotojai gaudavo apie 4000,00 Lt darbo užmokestį kas mėnesį ir jį gaudavo laiku. Darbuotojui, kuris vėliau perėmė vykdyti jos darbo funkcijas, darbo užmokestis padidintas nebuvo. Ji turi spec. vidurinį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) ji dirba po 8 val. per dieną ir gauna 1500,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Šiuo metu ji taip pat dirba (duomenys neskelbtini) ir atlieka tas pačias funkcijas, tačiau gauna 3000,00 Lt darbo užmokestį, kadangi darbų apimtys yra sumažėjusios. Civilinio ieškinio atlyginti neketina, kadangi jokio nusikaltimo nepadarė ir motinystės pašalpą gavo pagrįstai.

Apklausta civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus (po reorganizavimo – VSDFV Kauno skyriaus) atstovė S. G. palaikė pareikštą civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 73-74) dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos ir prašė teismo priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. G. ir R. G. 100752,18 Lt žalos atlyginimo, t.y. motinystės pašalpą, išmokėtą kaltinamajai R. G.. Kaltinamajai R. G. pateikus prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui dėl motinystės pašalpos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius priėmė sprendimą skirti kaltinamajai R. G. motinystės pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kadangi kaltinamoji R. G. atitiko visus įstatyme numatytus reikalavimus tokiai pašalpai gauti. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Kauno apygardos prokuratūros nurodymą jų skyriuje buvo atliekamas patikrinimas dėl draudžiamųjų pajamų padidėjimo ir nustatytas tokių atvejų sąrašas. Į tą sąrašą pateko ir kaltinamoji R. G. – jos draudžiamosios pajamos buvo smarkiai padidėjusios: (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio–birželio mėn. ji uždirbo 3085,29 Lt, o kai įsidarbino (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio–birželio mėn. ji uždirbo 17150,00 Lt, t.y. jos draudžiamosios pajamos padidėjo 4 kartus. Motinystės pašalpos mokėjimas kaltinamajai sustabdytas nebuvo, kadangi jų skyrius įrodymų dėl kaltinamosios nepagrįstų pajamų tuo metu neturėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė L. B. paaiškino, jog ji yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresnioji specialistė. Ji atliko du tyrimus: pirmąjį tyrimą atliko dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos ir dėl R. G. įdarbinimo, o antrąjį, t.y. papildomą, tyrimą teko atlikti, kai jai buvo pristatyti pirmojo tyrimo išvadoje nurodyti trūkstami dokumentai. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – jei įmonei yra apmokama už darbą, turi būti rangos sutartis, jei mokama pagal kvitus, turi būti sutartis ir darbų priėmimo aktas ir pan. Dokumentų, kurių jai nepateikė ir antrojo, t.y. papildomo, tyrimo metu, ji nurodė antrojo tyrimo išvadoje – dėl M. S. buvo nurašyta 16000,00 Lt, tačiau dokumentai dėl šios finansinės operacijos taip ir nebuvo jai pateikti. Dėl ne visų jai pateiktų arba neegzistuojančių dokumentų, ji taip pat negali visiškai nustatyti įmonės pajamų, ar teisingai apskaičiuotas pelno mokestis, ar teisingos deklaracijos. Kaltinamoji R. G. į darbą (duomenys neskelbtini) buvo priimta 2008 m. balandžio 1 d., pasirašytinai supažindinta su pareigybine instrukcija, todėl savo pareigas ji žinojo. 2008 m. (duomenys neskelbtini) iš viso sudarė 12 sutarčių, R. G. darbo laikotarpiu sudarytos 5 sutartys, iš kurių tik trys buvo naujai sudarytos sutartys. Visos kitos sutartys persikėlė iš 2007 m. į 2008 m., todėl įmonių vadovai, sudarę sutartis su (duomenys neskelbtini), R. G. nepažįsta ir su ja nėra bendravę. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra nė vieno dokumento, kuris būtų pasirašytas R. G., nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog ji kažką toje įmonėje veikė – nei jos ataskaitų, nei važtaraščių su jos parašais, jeigu ji užsakinėdavo prekes. Būtent todėl išvadai, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Nors įmonės direktorius teigė, jog darbo užmokestis yra mokamas vieną karta per mėnesį, tačiau darbo užmokesčio išmokėjimas vėlavo. Nors R. G. (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2008 m. birželio 6 d., tačiau už birželio mėn. 6 dienas jai buvo paskaičiuotas atlyginimas ne nuo 7000,00 Lt, tačiau nuo padidinto darbo užmokesčio – nuo 10500,00 Lt. Įsakymo dėl darbo užmokesčio R. G. padidinimo nėra, toks dokumentas jai pateiktas nebuvo. 2008 m. (duomenys neskelbtini) dirbo nuostolingai, tas nurodyta ir deklaracijoje, pateiktoje mokesčių inspekcijai: nuostolis sudarė 80137,00 Lt. Tam įtakos turėjo R. G. nepagrįstai didelis darbo užmokestis – apie 22000,00 Lt, kas ir sudaro ketvirtadalį 80137,00 Lt sumos. Kiekvienas įmonės vadovas privalo sudaryti ketvirtinį balansą, iš ko būtų galima matyti, ar įmonė dirba pelningai, ar nuostolingai. Įprastai nuostolingai dirbančiose įmonėse darbuotojų atlyginimai nekeliami, o mažinami, peržiūrimos įmonės išlaidos. Ji taip pat palygino R. G. darbo užmokestį su kitų darbuotojų darbo užmokesčiais: Š. – 1636,00 Lt, N. – 3000,00 Lt, Z. – 1300,00 Lt, S. – 4200,00 Lt. Taip pat įmonė buvo iš banko paėmusi paskolą apyvartinėms lėšoms padengti. R. G. (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio mėn. dirbo 13 darbo dienų po 8 val., 8 dienas atostogavo, gegužės mėn. dirbo 7 dienas ir atostogavo 13 dienų, o nuo 2008 m. birželio 10 d. jau gavo ligos pašalpą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, jog kaltinamuosius R. G. ir R. G. pažįsta, jie buvo jo kaimynai. Jis nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. kovo ar balandžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu už pastovų 4000,00-4200,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, 8 val. per dieną. Ši įmonė šiltindavo pastatus, montuodavo langus, atlikdavo statybos ir remonto darbus. Tuo metu, kai jis dirbo, (duomenys neskelbtini) turėjo apie 18 darbuotojų, tačiau jis bendravo ne su visais darbuotojais. Jam, kaip darbų vadovui, būdavo priskirti objektai su darbų vykdytoju ir keletu kitų darbuotojų, todėl jis pravesdavo instruktažus savo komandos darbuotojams, pildydavo statybos darbų žurnalus, turėdavo sužiūrėti kokių medžiagų reikia ir šitą informaciją perduodavo direktoriui, kuris ir užsakydavo reikiamas prekes. Direktorius rūpinosi prekių užsakymu, ieškodavo, kur galima jų įsigyti pigiau ir kokybiškesnių. Daugiausia jis bendraudavo su direktoriumi, darbų vadovais ir užsakovais. Medžiagos į objektus būdavo atvežamos kartais tiesiai iš Vilniaus, jei jų kiekis būdavo didelis, arba jis pats jas pirkdavo, jei jų kiekis būdavo nedidelis, apmokėdamas grynaisiais pinigais arba pagal sąskaitas-faktūras, išrašomas jo vardu ir kurias vėliau apmokėdavo įmonė. Su kaltinamąja R. G. jis susitikdavo penktadienis arba pirmadieniais, ir, kiek žino, ji buvo komercijos direktorė, rūpindavosi objektų paieška ir pirkimais. Apie ką, susitikęs su kaltinamąja R. G., jis kalbėdavosi, tiksliai nurodyti negalėjo, tačiau vėliau paaiškino, kad su ja trumpai yra bendravęs dėl Varėnos grybų perdirbimo įmonės – ji liepusi jam nuvykti į šį objektą ir pasižiūrėti, kokius darbus reikia ten atlikti. Daugiau apie šį objektą su kaltinamąją R. G. jis nekalbėjo, šiuo objektu labiau rūpinosi kaltinamasis R. G.. Jo, kaip darbų vadovo, ir kaltinamosios R. G., kaip komercijos direktorės, nesiejo jokie darbo reikalai, apie jos darbo užmokestį jis nieko nežino. Objektuose, kuriuose jis dirbo, kaltinamoji R. G. apsilankiusi nebuvo, o, jei kaltinamasis R. G. būdavo išvykęs į užsienį, tai visi su darbu susiję reikalai būdavo derinami su kaltinamuoju R. G. – pats R. G. jam skambindavo telefonu iš užsienio. Be to, jis nurodė, jog įprastai R. G. į užsienį išvažiuodavo šeštadienį ir grįždavo po savaitės, tačiau jie žinodavo kokius darbus reikia tuo laikotarpiu daryti, būdavo iš anksto pasitarę, todėl reikalo kreiptis į R. G. R. G. būnant užsienyje ir nebūdavo. Taip pat liudytojas M. S. teismui nurodė, jog su kaltinamąją R. G. bendraudavo dėl finansinių reikalų. Tuo metu, kai į darbą (duomenys neskelbtini) buvo priimta kaltinamoji R. G., (duomenys neskelbtini) turėjo didelių užsakymų Rygoje ir Kaune, tačiau nauji darbuotojai atlikti statybos darbus į (duomenys neskelbtini) priimami nebuvo. (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičius nedidėjo ir patį įmonė nesiplėtė, buvo tik darbuotojų kaita, t.y. vieni darbuotojai išeidavo iš darbo ir vietoje jų būdavo priimami kiti darbuotojai į darbą. Įmonė buvo moki, atlyginimai buvo mokami laiku, nors kartais vėluodavo kelias dienas. Kai kaltinamoji R. G. išėjo motinystės atostogų, jis perėmė dalį jos darbų – objektus Varėnoje ir Stakliškėse, tačiau už šį papildomai atliekamą darbą jo atlyginimas nepadidėjo, nors galėjo būti ir taip, jog savo sąskaitoje tiesiog nepastebėjo 100,00 Lt ar 200,00 Lt didesnio atlyginimo. Apie netinkamą buhalterinių dokumentų apskaitymą, jis taip pat nieko nežino: įprastai jis gaudavo grynuosius pinigus, juos išleisdavo kam reikia ir kvitus atiduodavo kaltinamajam R. G.. Visa tai būdavo fiksuojama pinigų ir medžiagų judėjimo važtaraštyje. Įmonėje dirbo finansininkė, tačiau teisininko ar personalo vadovo nebuvo, kas pildė administracijos darbo apskaitos žiniaraščius, jis nežino. Nei kaltinamoji R. G., nei kaltinamasis R. G. jam įtakos nedarė ir duoti parodymus jų naudai neprašė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. P. paaiškino, kad kaltinamuosius R. G. ir R. G. pažįsta, nuo įmonės įkūrimo pradžios ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju, o kaltinamasis R. G. yra jo viršininkas. Kada kaltinamoji R. G. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir kiek laiko ji čia dirbo, jis tiksliai nurodyti negali. Įmonės direktorius kontoroje, kuri buvo Kaune, ją pristatė kaip darbuotoją, padėsiančią direktoriui tvarkyti reikalus. Įmonės kontoroje jis apsilankydavo labai retai, tačiau, kai ten nuvykdavo, dažniausiai matydavo direktorių ir tik retkarčiais kaltinamąją R. G. įvairiu laiku – tai ryte, tai po pietų. Kaltinamoji R. G. 2 kartus buvo atvažiavusi į Ariogalos objektą – vieną kartą atvežė medžiagų, kadangi jis ją informavo dėl medžiagų trūkumo, o kitą kartą ji atvažiavo pasižiūrėti, kaip jiems sekasi. Be to, jis matydavo, kaip į objektus atvažiuodavo abu kaltinamieji – tiek R. G., tiek R. G., ir abu domėdavosi darbais, klausdavo ko trūksta. Kadangi jis įmonės kontoroje nebūna, nes jo darbas yra objektuose, todėl, esant reikalui, tačiau nelabai dažnai, jis skambindavo kaltinamajai R. G. pasiteirauti dėl medžiagų, jai skambindavo ir tada, kai direktorius būdavo išvykęs į užsienį. Jis pats objekte būdavo atsakingas už darbų saugą, jokių komercinių reikalų netvarkė. Jeigu objekte reikalingų medžiagų kiekis būdavo didelis, tai jis skambindavo direktoriui arba kaltinamajai R. G. ir klausdavo, kada jas atveš, o jei medžiagų kiekis nedidelis, tai jis pats nuvažiuodavo ir jas pasiimdavo pagal įmonės sudarytas sutartis. 2008-2009 m. įmonė turėjo užsakymų, juos atlikdavo laiku ir darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 3000,00 Lt per mėnesį į rankas, jam buvo išmokamas laiku. Kai jis dirbo Latvijoje, tai kartu su darbo užmokesčiu būdavo išmokami komandiruotpinigiai, iš viso per mėnesį gaudavo apie 6000,00 Lt. Krizės laikotarpiu įmonės darbų apimtys sumažėjo. Įmonės sutarčių jis nėra matęs.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad kaltinamuosius R. G. ir R. G. pažįsta, nuo 2006 m. ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. Jis žino, kad R. G. taip pat dirba (duomenys neskelbtini) – jam tiesiogiai tai pasakė pats R. G.. Darbo klausimais jis bendrauja su kaltinamuoju R. G., brėžinius gauna iš jo, kadangi jis yra pagrindinis žmogus įmonėje. Kam dar, esant reikalui ar nelaimei įmonėje, jis skambintų, nurodyti negalėjo. Darbo reikalais su kaltinamąją R. G. jam nėra tekę bendrauti, tačiau kartais jis ją matydavo objekte kartu su R. G., vienos objekte jos jis niekada nematė. Įmonės kontoroje Kaune jis lankydavosi labai retai, kartais ten matydavo ir kaltinamąją R. G., tačiau, ar ji ten būdavo kaip darbuotoja, ar kaip kaltinamojo R. G. žmona, pasakyti negali. Vėliau jis paaiškino, kad kaltinamoji R. G. turėdavo ieškoti objektų. 2008-2009 m. jo darbo užmokestis buvo apie 2000,00 Lt per mėnesį į rankas. Krizės laikotarpiu įmonės darbų apimtys sumažėjo, kartais vėluodavo ir darbo užmokesčio išmokėjimas, todėl kai kurie darbuotojai išėjo iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įmonės finansinė padėtis gera, įmonė turi užsakymų, darbo užmokestis išmokamas laiku. Įmonės sutarčių jis nėra matęs.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Z. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju, yra atsakingas už darbų saugą ir kaltinamuosius R. G. ir R. G. pažįsta. (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja kaltinamasis R. G., teikia statybos paslaugas. Kaltinamoji R. G. yra komercijos direktorė, tačiau, ką ji įmonėje veikia ir dirba, jis nežino. Jis pats dažniausiai būna statybų aikštelėje, todėl jokių darbo reikalų su ja neturi, jos statybų aikštelėje jis nėra matęs. Mano, kad kaltinamoji R. G. daugiausia dirba su popieriais, galbūt dirba su užsakovais, tačiau įmonės ofise jis jos nėra matęs. Jis taip pat nežino, ką įmonėje veikia direktorius. Finansinių reikalų jis netvarko, visus finansinius dokumentus tvarko buhalterė. Jeigu objekte trūksta statybinių medžiagų, tai jis jų nuperka pats, jei direktorius jam yra davęs grynųjų pinigų, o jei nėra direktoriaus, tai grynųjų pinigų niekas ir neduoda. Liudytojas R. Z. taip pat nurodė, jog kaltinamoji R. G. statybos objektuose lankydavosi ir domėdavosi, kaip jiems sekasi dirbti, ar trūksta kokių nors statybinių medžiagų. Kaltinamoji R. G. jokių medžiagų į statybos objektą jiems atvežusi nebuvo, o jei į statybos objektą atvažiuodavo kartu su kaltinamuoju R. G., tai su juo bendraudavo kaltinamasis R. G., o ne kaltinamoji R. G.. Jis žino, kad kaltinamoji R. G. išėjo į vaiko priežiūros atostogas, tačiau, kas perėmė jos darbus, jis nežino. Kai įmonės direktorius išvykdavo į užsienį, jis su juo, esant reikalui, bendraudavo telefonu.

Apklausta liudytoja L. M. paaiškino, kad kaltinamoji R. G. yra jos dukra, o kaltinamasis R. G. yra jos dukros R. G. sutuoktinis. Ji pati šioje įmonėje dirba buhaltere 4 val. per dieną, jai mokamas 1000,00 Lt mėnesinis atlyginimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo daug užsakymų Lietuvoje ir užsienyje, tai atsispindėjo ir buhalteriniuose dokumentuose, todėl įmonės direktoriui R. G. reikėjo dar vieno žmogaus, kuris jam padėtų darbe. Dėl šių priežasčių (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta kaltinamojo R. G. sutuoktinė R. G. dirbi 4 val. per dieną už 7000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Kaltinamoji R. G. dirbo viską, ką liepdavo kaltinamasis R. G. – ieškodavo užsakovų, medžiagų, rašydavo sutartis, skaičiuodavo sąnaudas. Kaltinamoji R. G. jokių dokumentų nepasirašydavo, nes įmonės vadovas yra R. G., todėl jis pasirašydavo visus dokumentus ir taip prisiimdavo visą atsakomybę. Kiek laiko tiksliai kaltinamoji dirbo (duomenys neskelbtini), ji pasakyti negali, taip pat nežino, ar R. G. būdavo įmonės ofise. Ar kaltinamoji R. G. vyko į statybos objektus, ji nežino. Jos dukra R. dar dirbo ir kitoje įmonėje, tačiau kadangi turėjo laisvo laiko po darbo ir savaitgaliais, tai galėjo dirbti ir (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad R. G. darbo užmokestis didėjo, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Ką dar jis priėmė į darbą dėl padidėjusių darbų apimčių, ji nežino. 2007-2008 m. įmonės finansinė būklė buvo stabili, o įmonės veikla buvo pelninga. 2008-2009 m. įmonėje dirbo apie 20 darbuotojų, 2009 m. jų skaičius sumažėjo. Ji, kaip buhalterė, dirba namuose, tvarko buhalteriją, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kasos knygas, daro ataskaitas, visus dokumentus jai į namus atveža direktorius. Kai kurie dokumentai lieka pas ją, kai kurie dokumentai saugomi pas direktorių. Kai iš įmonės buvo pareikalauta papildomų dokumentų specialisto išvados papildymui, jie visi buvo pateikti.

Apklausta liudytoja J. V. paaiškino, kad R. G. yra jos sesuo, o R. G. yra jos sesers sutuoktinis. Ji pati dirbti (duomenys neskelbtini) administratore pradėjo nuo 2007 m. balandžio mėn., o nuo 2007 m. liepos mėn. ji išėjo vaiko priežiūros atostogų. Kai jos sesuo R. buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini), ji tuo metu jau buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. 2007 m. tokių pareigų kaip direktorius komercijai nebuvo, viską darė pats direktorius, tačiau įmonei plečiantis jos sesuo R. G. buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini). Ji žino tik tai, kad R. G. dirbo direktoriaus pavaduotoja, lankydavosi statybos objektuose, jos darbo užmokesčio ji nežino. Kokiuose statybos objektuose lankydavosi R. G., ji nurodyti negalėjo. Matė, kaip jos sesuo R. G. dirbdavo kompiuteriu namuose, ieškodavo užsakovų, sudarinėdavo sutartis. Finansiniais ir ūkiniais reikalais rūpinosi direktorius, jis taip pat dirbo ir su sutartimis. Jai neteko girdėti, kad įmonė tuo metu dirbtų nuostolingai ar trūktų pinigų darbo užmokesčiui išmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S. paaiškino, kad M. S. yra jo tėvas, o kaltinamuosius R. G. ir R. G. pažįsta kaip tėvų draugus ir kaimynus. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. iki 2011 m. balandžio 1 d. montuotoju. Jam nėra žinoma, kad kaltinamoji R. G. dirbo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamosios R. G. įmonės ofise jis nėra matęs, kur ji dirbdavo, jis nežino. Jeigu statybos objekte trūkdavo statybos medžiagų, jis skambindavo M. S., kuris dirba (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju, arba direktoriui R. G.. Darbo užmokestis jam būdavo išmokamas laiku, nors kartais ir kelias dienas vėluodavo.

Liudytojas S. P. paaiškino, kad jis yra UAB ,,Orfus“ direktorius ir kaltinamąjį R. G. pažįsta darbo reikalais. Jo vadovauja įmonė UAB ,,Orfus“ 2007 m. ir 2008 m. darbus atliko ne vieną kartą: šiltino pastatą, atliko vidaus darbus. Su R. G. kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoja, jis nėra bendravęs ir statybos objekte jos nėra matęs, nes visada tiesiogiai bendraudavo su R. G.. Jis taip pat pažįsta ir (duomenys neskelbtini) darbininkus, kurie jam dirbo. Visas sutartis jis pasirašydavo su R. G. ir visais klausimais bendraudavo tik su R. G..

Liudytojas M. B. paaiškino, kad jis yra UAB ,,Fudas“ generalinis direktorius, kaltinamuosius R. G. ir R. G. pažįsta. (duomenys neskelbtini) atliko didelius ir nuolatinius statybos ir remonto darbus UAB ,,Fudas“ Kaune. Visais klausimais jis bendrauja ir sutartis pasirašo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. G.. Su R. G., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoja, jis nėra bendravęs ir nėra jos matęs.

Apklausta liudytoja R. L. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) administratore ir kaltinamąją R. G. pažįsta, nes dirba kartu, o kaltinamąjį R. G. mato pirmą kartą. R. G. (duomenys neskelbtini) dirba siuvėja apie 10 m., ji yra pareiginga, nusiskundimų dėl jos darbo niekas neturi. Nuo 2011 m. rudens ji taip pat pradėjo dirbti ir apskaitininke (duomenys neskelbtini) 2-3 val. per dieną – skaičiuoja darbuotojams darbo užmokestį. R. G. dirba 8 val. kiekvieną dieną, jos darbas prasideda 7.00 arba 8.00 val. ryte. Ji jai buvo minėjusi, jog dar dirba ir kitame darbe, tačiau daugiau apie tai jos nieko nesiteiravo. 2008 m. birželio mėn. R. išėjo gimdymo, o po to ir motinystės atostogų.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad kaltinamąjį R. G. pažįsta. Kai jis 2008 m. dirbo UAB ,,Klaipėdos mėsinės“ technikos skyriaus vadovu ir kai 2009 m. sudegė UAB ,,Klaipėdos mėsinė“, R. G. individuali įmonė ,,Oderena“ atliko statybos darbus kaip subrangovas. Patį kaltinamąjį R. G. jis yra matęs statybos aikštelėje, tačiau su (duomenys neskelbtini) sutarčių pasirašęs nebuvo. Ar statybos aikštelėje matė ir kaltinamąją R. G., pasakyti negali.

Apklaustas liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamąjį R. G. pažįsta ir žino, kad 2008 m. jo vadovaujama įmonė kaip subrangovas montavo plokštes. Jis pats su R. G. bendravo techniniais klausimais, daugiau su niekuo iš (duomenys neskelbtini) nebendravo. Su R. G., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoja, jis nėra bendravęs ir nėra jos matęs.

Apklausta liudytoja L. V. paaiškino, kad kaltinamąjį R. G. pažįsta iš matymo, kaltinamosios R. G. nepažįsta. 2008 m. ji buvo UAB ,,Agaras“ direktorė, tačiau ši įmonė ir (duomenys neskelbtini) jokių tarpusavio sutarčių neturėjo. 2008 m. ar 2009 m. (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus kaip subrangovas ir montavo plokštes, kadangi Biržų raj. buvo statomas mėsos išpjaustymo cechas. Kaltinamąjį R. G. ji yra mačiusi įmonės teritorijoje, žino, kad jis darbų vadovas ar vadovas. Su R. G. tiesiogiai ji nebendravo.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 22 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. AU12-12 (t. 1, b.l. 1-2, 15-17, 116-121) matyti, kad vykdant operatyvų pavedimą tikrinti Nr. AU12-12 pagal VSDFV Kaišiadorių skyriaus 2008 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. (99.29)3R-6832 ,,Dėl apdraustosios R. G. gautų draudžiamųjų pajamų“ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos III Patikrinimų skyriaus vyresnioji specialistė D. Š. patikrino (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančią Gedimino g. 120-12, Kaišiadoryse, kuri tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) vykdė bendrąją pastatų statybą ir kitus statybos baigiamuosius apdailos darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. įmonės direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigoms priimta R. G., su kuria sudaryta darbo sutartis, nustatant jai 7000,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, 4 val. darbo dieną, 5 darbo dienų savaitę. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. R. G. priskaičiuota 17150,00 Lt darbo užmokesčio, o nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2008 m. spalio 13 d. R. G. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Naujas darbuotojas nepriimtas, įmonės savininko R. G. raštišku paaiškinimu, R. G. pareigas įmonėje atlieka darbų vadovas M. S., kuriam darbo užmokestis padidintas nebuvo. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Iš išrašo iš Policijos departamento prie VRM Centrinės duomenų bazės (t. 1, b.l. 51, t. 2, b.l. 22, 45) matyti, jog (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) registruota 2005 m. sausio 28 d., įmonės savininkas ir vadovas – R. G..

Iš Sodros duomenų bazės išrašo (t. 1, b.l. 52) matyti, jog nuo 2005 m. sausio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) dirbo 36 darbuotojai, nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) dirbo 22 darbuotojai.

2008 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. G., ir R. G. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 36, pagal kurią R. G., turinti daržininkės, gėlininkės, virėjos, kulinarės ir siuvėjos kvalifikaciją, priimta dirbti (duomenys neskelbtini) komercijos direktore nuo 2008 m. balandžio 1 d., nustatant 7000,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, 4 val. darbo dieną ir 5 darbo dienų savaitę (t. 1, b.l. 19-20, t. 2, b.l. 67-69). Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo ,,Dėl priėmimo į darbą“ (t. 1, b.l. 21) matyti, kad R. G. priimta (duomenys neskelbtini) į direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigas. Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. 2008 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1 ,,Dėl pareiginių nuostatų tvirtinimo“ ir iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos komercijai ir komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. P-1 (t. 1, b.l. 28-39, t. 2, 55-65) matyti, kad direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigoms priimamas asmuo yra pavaldus įmones direktoriui ir turi turėti tinkamą išsimokslinimą, turi būti susipažinęs su įmonės valdymo principais, sugebėti spręsti komercinius–teisinius klausimus, žinoti prekės–pardavimo–rinkos koncepciją, suvokti realias galimybes, kaip įmonei gauti stabilų ir didelį pelną. Direktoriaus pavaduotojo komercijai charakterio savybės turi atitikti įmonės direktoriams keliamus reikalavimus, gerai mokėti užsienio kalbą, žinoti reprezentavimo subtilumus. Direktoriaus pavaduotojas komercijai privalo žinoti ir išmanyti įstatyminius darbo organizavimo pagrindus, įmonės valdymo principus, įmonės įrenginių nomenklatūrą, jų technines galimybes, įmonės teikiamų paslaugų technines sąlygas ir standartus, įmonės darbui reikalingas medžiagas ir žaliavas, jų kokybės standartus, gamybos atsargų sudarymo normatyvus, sutarčių su tiekėjais ir užsakovais sudarymo tvarką ir terminus, vietinius ir užsienio gamintojus, geriausių vietinių ir užsienio gaminių (analogų) pavyzdžių technines charakteristikas bei ekonominius rodiklius, žaliavų, medžiagų, sunaudojimo normatyvus, materialinių vertybių apskaitos pagrindus, techninių ir technologinių dokumentų įforminimo pagrindus. Direktoriaus pavaduotojas komercijai organizuoja įmonės materialinį techninį parūpinimą materialiniais ištekliais, reikalingais įrengimais ir mechanizmais, dalyvauja ir teikia pasiūlymus, svarstant ir sudarant įmonės perspektyvinius planus dėl įmonės aprūpinimo žaliavomis, medžiagomis, finansais, nuolat stebi, analizuoja ir koreguoja įmonės ekonominę situaciją, darbų savikainą, pajamas ir išlaidas, įplaukas, apyvartinių lėšų ir mokos fondo panaudojimą, tiria paslaugų pardavimo-pirkimo procesą, domisi potencialais partneriais ir klientais, analizuoja potencialių konkurentų veiklą, nuolat ieško užsakovų statybos darbams atlikti, dalyvauja nustatant objektų (darbų) sutartines kainas, derinant su užsakovais sudaromas statybos darbų sutartis, nustato sutarčių vykdymo ir kontrolės sistemas, organizuoja įmonės dalyvavimą viešuosiuose konkursuose, duoda nurodymus savo pavaldiniams ir kontroliuoja jų vykdymą, kontroliuoja, ar darbai ir naudojamos medžiagos atitinka kokybės, projektų ir standartų reikalavimus, sudaro, nutraukia sutartis su įmonėmis, klientais, atlieka techninę-ekonominę analizę materialinio-techninio aprūpinimo srityje, organizuoja žaliavų sandėliavimą, tvarko operatyvią tiekimo operacijų, užsakymų ir specifikacijų apskaitą, ruošia ataskaitas, įforminą transporto, atsiskaitymo ir mokėjimo dokumentus, rengia reikalingas pažymas, sąskaitas, skaičiuotes, tiria gaunamus skundus, pasiūlymus, rengia reklamacijas tiekėjams, tarnybiniu arba savo transportu vyksta pas užsakovus, tiekėjus bei kitas vietas, susijusias su (duomenys neskelbtini) veikla, atstovauja įmonę savo kompetencijos ribose. R. G. su (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus pareiginiais nuostatais Nr. P-1 buvo supažindinta 2008 m. balandžio 1 d. pasirašytinai.

Iš (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio–birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių (t. 1, b.l. 40-42) matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. G. dirbo po 4 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, išskyrus 2008 m. balandžio 30 d. – ji dirbo 3,5 val. per dieną. Iš (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio–birželio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir bankinių pavedimų išrašų (t. 1, b.l. 22-27, 48-49, 50) matyti, kad R. G. iš viso apskaičiuota 17150,00 Lt darbo užmokesčio ir išmokėta 12519,50 Lt darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai“ (t. 1, b.l. 84, 87) R. G. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, t.y. nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d.

2002 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) ir R. G. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 314, pagal kurią R. G. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) siuvėja nuo 2002 m. birželio 1 d., nustatant darbo užmokestį pagal išdirbį (t. 1, b.l. 66, 130). 2002 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) ir R. G. sudarė neterminuotą darbo sutartį. Iš (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio–birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų (t. 1, b.l. 44-47, 55-60, 63-65) matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. G. dirbo po 8 val. per dieną, nuo 8.00 val. iki 16.45 val., 42 dienas neatvyko į darbą. Iš VSDFV Kaišiadorių skyriaus 2008 m. gruodžio mėn. pažymos (t. 1, b.l. 50) matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. G. iš viso apskaičiavo 3085,29 Lt darbo užmokesčio per 2008 m. balandžio–birželio mėn. (duomenys neskelbtini) direktoriaus H. P. 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 198 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo“ (t. 1, b.l. 85, 87) R. G. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai.

Iš VSDFV Kaišiadorių skyriaus 2009 m. gegužės 26 d. rašto ir civilinio ieškinio (t. 1, b.l. 68-70, 73-74, 76-78, 80-83, 88-93, t. 2, b.l. 70-71) matyti, kad R. G. už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2008 m. spalio 11 d. buvo priskaičiuota 4292,58 Lt motinystės pašalpos, išmokėta 3584,92 Lt motinystės pašalpos; už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. priskaičiuota 44170,67 Lt motinystės pašalpos, išmokėta 34790,88 Lt motinystės pašalpos. Iš viso iki vaikui sukaks 2 metai R. G. priskaičiuota 126466,29 Lt motinystės pašalpos. Jei R. G. nuo 2008 m. balandžio 1 d. nebūtų įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), tai motinystės pašalpa būtų skaičiuojama iš R. G. (duomenys neskelbtini) gautų draudžiamųjų pajamų ir tokiu atveju motinystės pašalpos iki vaikui sukaks 2 metai jai būtų priskaičiuota 25714,11 Lt.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės L. B. 2010 m. balandžio 9 d. išvados Nr. 5-2/64 (t. 1, b.l. 99-115, 122-125, 153-196, t. 2, b.l. 3-14, 21, b.l. 30-43, 46-54, 72-91) matyti, kad nustatyta (tiriamasis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.):

1) 2007 m. (duomenys neskelbtini) veiklos pajamos pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sudarė 1812052,47 Lt, o 2008 m. – 1775761,62 Lt. Ūkinių operacijų žurnale užfiksuotų įmonės sąnaudų teisingumo tyrimo metu nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui nebuvo pateikti darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai už 2007-2008 m, išskyrus už 2008 m. balandžio-birželio mėn., ir tai tik ta dalis, kurioje priskaitomas darbo užmokestis R. G.. Dėl šios priežasties negalima patikrinti, ar įmonės darbuotojams teisingai priskaitytas gyventojų pajamų mokestis ir apskaitytos socialinio draudimo įmokos. Išlaidos už įsigytas prekes iš dalies nepagrįstos prekių įsigijimo dokumentais, tyrimui nepateikti degalų įsigijimo dokumentai 91209,46 Lt sumai. 2008 m. ūkinių operacijų registravimo žurnale į sąnaudas nurašytos 23800,00 Lt išmokėtų dienpinigių, 1730,00 Lt komandiruočių išlaidų ir 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, už patalpų nuomą, tačiau tyrimui įmonės darbuotojams išrašytos komandiruotės nepateiktos. Pagal tyrimui pateiktus atsiskaitomosios sąskaitos banko išrašus 2007-2008 m. (duomenys neskelbtini) pajamos sudarė 4583419,77 Lt, o išlaidos per tą laikotarpį sudarė 4653145,66 Lt. 2008 m. atsiskaitomosios sąskaitos pajamos nuo 2008 m. birželio mėn. viršijo išlaidos 37650,08 Lt, o 2009 m. sausio 1 d. atsiskaitomosios sąskaitos likutis buvo taip pat neigiamas ir sudarė 62979,62 Lt. Neigiamam sąskaitos likučiui 2008 m. birželio mėn. įtakos turėjo ir R. G. išmokėtas darbo užmokestis. Kasos knyga įmonėje nepildyta, bet pagal įrašus ūkinių operacijų žurnale nustatyta, kad grynų pinigų įplaukos 2007-2008 m. sudarė 900715,66 Lt, išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 553060,94 Lt, tačiau nei kasos pajamų orderiai, nei kasos išlaidų orderiai tyrimui nepateikti;

2) R. G. pasirašytinai susipažino su komercijos direktoriaus pavaduotojo pareiginiais nuostatais ir su komercijos direktoriaus pareiginiais nuostatais, tačiau į darbą įmonėje nuo 2008 m. balandžio 1 d. ji buvo priimta komercijos direktoriaus pareigoms. Viena iš komercijos direktoriaus pareigų pagal pareiginius nuostatus yra įforminti transporto, atsiskaitymo ir mokėjimo dokumentus, rengti reikalingas pažymas, sąskaitas, skaičiuotes, tačiau įmonė tyrimui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių apie R. G. konkrečiai atliktus darbus, taip pat nepateikė ir jokių R. G. pasirašytų mokėjimo dokumentų, parengtų pažymų, išrašytų sąskaitų ar skaičiuočių. (duomenys neskelbtini) klientų, įmonių, vadovai paaiškino, jog derybiniai santykiai visuomet būdavo vedami su įmonės direktoriumi ir savininku, o su R. G. jiems bendrauti neteko. Įmonei teikiamos prekės pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pasirašytos direktoriaus R. G. ir tyrimui PVM sąskaitos-faktūros, pasirašytos direktorės komercijai R. G., nepateikus;

3) R. G. priskaitytas darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėn. nepagrįstai padidintas 10500,00 Lt, nes tyrimui direktoriaus įsakymas dėl darbo užmokesčio pakeitimo nepateiktas, darbo sutartyje atskirų įrašų darbo užmokesčio pakitimas neužfiksuotas;

4) iš pateiktų (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių per 2008 m. balandžio-gegužės mėn. matyti, kad įmonės administracijos darbuotojams daro užmokesčio priskaitymas, išskyrus R. G. (2008 m. birželio mėn.), nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. nepakito. Tyrimui direktoriaus R. G. įsakymai apie darbo užmokesčio administracijos darbuotojams pakitimus nepateikti. Darbo užmokesčio pakitimas komercijos direktorei R. G. iki 10500,00 Lt neįformintas įmonės direktoriaus R. G. įsakymu ir darbo sutartyje neužfiksuotas;

5) (duomenys neskelbtini) 2008 m. dirbo nuostolingai ir nuostolis sudarė 80137,00 Lt. Priskaitytas R. G. 17150,00 Lt darbo užmokestis padidino įmonės nuostolį 22463,07 Lt. Tyrimui įmonės direktorius R. G. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių apie R. G. atliktus darbus nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 10 d., kai ji buvo įdarbinta įmonėje komercijos direktorės pareigose. Tuo pačiu metu R. G. dirbo ir (duomenys neskelbtini) siuvėja.

6) (duomenys neskelbtini) R. G. priskaitytas darbo užmokestis turėjo įtakos motinystės pašalpos skaičiavimui, t.y. jei motinystės pašalpa būtų skaičiuojama iš R. G. (duomenys neskelbtini) gautų draudžiamųjų pajamų, jai būtų priskaičiuota 25893,12 Lt motinystės pašalpos iki vaikui sukaks 2 metai. Pagal R. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gautas draudžiamąsias pajamas, jai priskaičiuota 137535,36 Lt motinystės pašalpos, todėl VSDFV biudžetui iš viso būtų padarytas 111642,24 Lt nuostolis;

7) (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. (apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma) ir 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), 14 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 1 d. (darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.) ir 3 d. (darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje) – nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10 atliktus darbus bei R. G., neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė 17150,00 Lt darbo užmokestį ne už darbą ir jo kokybę. (duomenys neskelbtini) klientų, įmonių vadovai, paaiškino, jog su R. G. darbo klausimais nebendravo ir jos nepažįsta. Taip pat įmonės vadovas R. G. tyrimui nepateikė darbo laikos apskaitos ir darbo užmokesčio priskaitymo bei apskaičiavimo žiniaraščių, išskyrus 2008 m. balandžio-birželio mėn. Ūkinės operacijos registravimo žurnale 2007 m. sausio 1 d. nenurodytas grynų pinigų likutis, nepateikti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai, ilgalaikio turto kortelės ar nusidėvėjimo dokumentai, todėl nuo 2007 m. sausio 31 d. iki 2009 m. sausio 1 d. negalima nustatyti ūkinių operacijų registravimo žurnale nurodyto likučio, ūkinių operacijų ir įrašų teisingumo. Kiekvieną mėnesį ūkinių operacijų registravimo žurnale 2007-2008 m. nurašoma konkreti pinigų suma už įsigytą kurą, tačiau išlaidos nepagrįstos degalų įsigijimo dokumentais. 2008 metais į išlaidas nurašyta ūkinių operacijų registravimo žurnale 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, šių išlaidų nepagrindžiant dokumentais. Dėl nesivadovavimo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. ir 12 str. iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, o už apskaitos organizavimą įmonėje atsako jos direktorius R. G.;

8) (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. nesivadovavo R. G. darbo sutarties 3 p. reikalavimais ir jai priskaičiuotą 12159,50 Lt darbo užmokestį pervesdavo ne laiku, nes nustatyti mokėjimo dienai atsiskaitomojoje sąskaitoje trūko pinigų darbo užmokesčio išmokėjimui. Įmonė su darbuotojais atsiskaitydavo ne laiku, nes 2008 m. gegužės mėn. darbuotojams darbo užmokestis pervestas nebuvo.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės L. B. 2011 m. kovo 25 d. išvados Nr. 5-2/84 (t. 2, b.l. 94, 101-104) matyti, kad, atlikus papildomą (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimą, kadangi (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. pateikė papildomus dokumentus, papildomai nustatyta (tiriamasis laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), kad:

1) (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), nes 2008 metais į išlaidas nurašyti ūkinių operacijų registravimo žurnale 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, šių išlaidų nepagrindžiant ir papildomo tyrimo metu;

2) dokumentų, įrodančių R. G. atliktą darbą (duomenys neskelbtini) nepateikta, todėl negalima nustatyti, ar ši darbuotoja realiai dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. nesivadovavo Lietuvos Respublikos DK 186 str., nes 17150,00 Lt darbo užmokestį R. G., neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė ne už darbą ir jo kokybę. Dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamųjų R. G. ir R. G., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus (po reorganizavimo – VSDFV Kauno skyriaus) atstovės S. G., specialistės L. B., liudytojų M. S., L. P., G. L., R. Z., L. M., J. V., S. P., M. S., M. B., R. L., S. B., V. V. ir L. V. paaiškinimus bei teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji R. G., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini)) direktorius ir savininkas, ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaulės būdu kaltinamosios R. G. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – maksimalaus dydžio motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodami, jog kaltinamoji R. G. yra nėščia ir pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 6 str. 2 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, bei siekdami padidinti kaltinamosios R. G. draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10, 2008 m. balandžio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 36, pagal kurią kaltinamoji R. G. buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose (duomenys neskelbtini) (5 dienų darbo savaitė, 4 val. darbo diena), ir kaltinamasis R. G., neatsižvelgdamas į neigiamus (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatus, kaltinamajai R. G. realiai neatliekant komercijos direktorės pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų, kaltinamajai R. G. mokėjo 7000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. didesnį nei kitų įmonės darbuotojų darbo užmokestį. 2008 m. spalio 14 d. kaltinamoji R. G. šiuos melagingus duomenis kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, kuriais vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius priėmė sprendimą skirti kaltinamajai R. G. motinystės pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurios dydį apskaičiavo pagal kaltinamosios R. G. draudžiamąsias pajamas, įskaitant nepagrįstai gautą atlyginimą, – taip apgaule kaltinamosios R. G. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto turtą ir, kaltinamajai R. G. nuo 2008-10-14 iki 2010-08-22 pasinaudojus šia didelės vertės svetima turtine teise, apgaule įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 100752,18 Lt dydžio lėšas.

Nors tiek kaltinamasis R. G., tiek kaltinamoji R. G. savo kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nepripažino, tačiau teismas tiki nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais ir teismo posėdžio metu specialistės L. B., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus (po reorganizavimo – VSDFV Kauno skyriaus) atstovės S. G., liudytojų S. P., M. B., R. L., S. B., V. V. ir L. V. patvirtintais paaiškinimais, kurie yra tarpusavyje neprieštaraujantys ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniems įrodymams bei neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas netiki tais liudytojų M. S., L. P., G. L., R. Z., L. M., J. V. ir M. S. paaiškinimais, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniems įrodymams, kadangi šių liudytojų paaiškinimai, duoti kaltinamųjų R. G. ir R. G. naudai, yra sąlygoti tarp jų susiklosčiusių šeimyninių ir/ar darbo santykių. Be to, dalis šių liudytojų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, buvo nenuoseklūs ir keliantys abejonių dėl jų patikimumo: liudytojas M. S. paaiškino, jog dėl medžiagų užsakymo jis bendravo su direktoriumi, nes direktorius rūpinosi prekių užsakymu, ieškodavo, kur galima jų įsigyti pigiau ir kokybiškesnių; apie ką, susitikęs su kaltinamąja R. G., jis kalbėdavosi, tiksliai nurodyti negalėjo, tačiau vėliau paaiškino, kad su ja yra bendravęs dėl Varėnos grybų perdirbimo įmonės – ji liepusi jam nuvykti į šį objektą ir pasižiūrėti, kokius darbus reikia ten atlikti; jo, kaip darbų vadovo, ir kaltinamosios R. G., kaip komercijos direktorės, nesiejo jokie darbo reikalai; su kaltinamąją R. G. jis bendraudavo dėl finansinių reikalų; liudytojas R. Z. nurodė, jog kaltinamoji R. G. yra komercijos direktorė, tačiau, ką ji įmonėje veikia ir dirba, jis nežino, jokių darbo reikalų su ja neturi, jos statybų aikštelėje jis nėra matęs, kaltinamoji R. G. statybos objektuose lankydavosi ir domėdavosi, kaip jiems sekasi dirbti, ar trūksta kokių nors statybinių medžiagų.

Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 182 str. prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta ir tokiu būdu, kai, siekiant įgyti teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, imituojami darbo santykiai: fiktyviai įdarbinamas asmuo melagingai nustatant jam atlyginimą, sumokami reikiami mokesčiai, melagingi duomenys pateikiami VSDFV. Tiek kaltinamasis R. G., tiek kaltinamoji R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad priimant kaltinamąją R. G. į darbą (duomenys neskelbtini) jie žinojo, kad tuo metu R. G. laukėsi kūdikio, taip pat žinojo, kad R. priklausys motinystės pašalpa, o jos motinystės pašalpos dydis bus apskaičiuojamos ir pagal jos gaunamas pajamas, atliekant direktorės komercijai funkcijas (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog tiek kaltinamasis R. G., tiek R. G. žinojo, jog 2008 m. antrojo ketvirčio (balandžio-birželio mėn.), t.y. būtent to laikotarpio, kai kaltinamoji R. G. buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini), kaltinamosios R. G. draudžiamosios pajamos buvo reikšmingos apskaičiuojant būsimą jos motinystės pašalpą. Be to, (duomenys neskelbtini) 2008 m. veikė nuostolingai, ką patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 22 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. AU12-12, gauta vykdant operatyvų pavedimą tikrinti Nr. AU12-12 pagal VSDFV Kaišiadorių skyriaus 2008 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. (99.29)3R-6832 ,,Dėl apdraustosios R. G. gautų draudžiamųjų pajamų“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės L. B. 2010 m. balandžio 9 d. išvada Nr. 5-2/64 ir 2011 m. kovo 25 d. papildoma išvada Nr. 5-2/84: 2008 m. atsiskaitomosios sąskaitos pajamos nuo 2008 m. birželio mėn. viršijo išlaidos 37650,08 Lt, o 2009 m. sausio 1 d. atsiskaitomosios sąskaitos likutis buvo taip pat neigiamas ir sudarė 62979,62 Lt; neigiamam sąskaitos likučiui 2008 m. birželio mėn. įtakos turėjo ir R. G. išmokėtas darbo užmokestis; R. G. priskaitytas darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėn. nepagrįstai padidintas 10500,00 Lt, nes direktoriaus įsakymas dėl darbo užmokesčio pakeitimo tyrimui nepateiktas, darbo sutartyje atskirų įrašu darbo užmokesčio pakitimas neužfiksuotas; (duomenys neskelbtini) 2008 m. dirbo nuostolingai ir nuostolis sudarė 80137,00 Lt; (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. nesivadovavo R. G. darbo sutarties 3 p. reikalavimais ir jai priskaičiuotą 12159,50 Lt darbo užmokestį pervesdavo ne laiku, nes nustatytai mokėjimo dienai atsiskaitomojoje sąskaitoje trūko pinigų darbo užmokesčio išmokėjimui; įmonei buvo suteikta paskola, kas sudarė galimybes vykdyti atsiskaitymus į skolą (tai netiesiogiai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis R. G.), įmonė su darbuotojais atsiskaitydavo ne laiku, nes 2008 m. gegužės mėn. darbuotojams darbo užmokestis pervestas nebuvo. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamoji R. G. (duomenys neskelbtini) dirbo 2008 m. balandžio-birželio mėn. ir iš viso per šį laikotarpį išdirbo 48 dienas, dirbant po 4 val. per dieną, tačiau kaltinamasis R. G. teismo posėdžio metu teigė, jog R. G. dirbo po 6-8 val. per dieną, 40 val. per savaitę, jos darbo laikas priklausydavo nuo to, kiek yra darbo, o vėliau paaiškino, kad R. dirbo nuo 16.00 val. iki 18.00 val. per dieną. Teismas taip pat netiki šiais kaltinamojo R. G. paaiškinimais, kadangi jie prieštarauja tarpusavyje, be to, tai, jog kaltinamoji R. G. dirbo po 6-8 val. per dieną, nėra užfiksuota jokiuose įmonės dokumentuose. Nuo 2008 m. spalio 14 d. kaltinamajai R. G. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Tiek Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 22 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. AU12-12, gauta vykdant operatyvų pavedimą tikrinti Nr. AU12-12 pagal VSDFV Kaišiadorių skyriaus 2008 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. (99.29)3R-6832 ,,Dėl apdraustosios R. G. gautų draudžiamųjų pajamų“, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės L. B. 2010 m. balandžio 9 d. išvada Nr. 5-2/64 ir 2011 m. kovo 25 d. papildoma išvada Nr. 5-2/84 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo finansinių galimybių sumokėti tokio dydžio darbo užmokesčio, koks buvo mokamas kaltinamajai R. G., o toks darbo užmokestis žymiai padidino jos motinystės pašalpos dydį negu ji būtų gavusi tik dirbdama (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog apgaulė kaltinamųjų veiksmuose pasireiškė ne tuo, jog kaltinamajai R. G. buvo paskirtas ir mokamas 7000,00 Lt darbo užmokestis, o tuo, jog kaltinamoji R. G. į darbą (duomenys neskelbtini) buvo priimta fiktyviai, t.y. R. G. neatliekant darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų ir (duomenys neskelbtini) neturint pakankamų finansinių galimybių jai mokėti tokį atlyginimą bei suklaidinant VSDFV Kaišiadorių skyrius darbuotojus, apskaičiavusius R. G. motinystės pašalpą. Mokėti tokio dydžio atlyginimą kaltinamajai R. G. įmonei buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga. Nors kaltinamoji R. G. teismo posėdžio metu teigė, jog papildomai įsidarbino (duomenys neskelbtini) ne kaip šeimos narys, o todėl, jog norėjo gauti atlyginimą oficialiai, tačiau pati sau prieštaravo teigdama, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų patvirtintuose komercijos direktorės nuostatuose nustatytos šiai pareigybei taikomos atsakomybės ji neprisiėmė – jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo. Teismui kelia abejonių ir šios aplinkybės, kurios nėra logiškos: (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimų analizė ir jiems mokamas darbo užmokestis, kai darbų vadovas, atsakingas už darbų saugą ir turintis keletą sau pavaldžių darbuotojų, dirbantis 8 val. per dieną, gaudavo apie 3000,00 Lt – 4000,00 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, kai kaltinamoji R. G., komercijos direktorė, dirbanti 4 val. per dieną, neturinti sau pavaldžių darbuotojų, neprisiimanti jokios atsakomybės ir nepasirašanti jokiuose dokumentuose, gauna 7000,00 Lt darbo užmokestį kas mėnesį, o kaltinamai išėjus motinystės atostogų į jos vietą naujas darbuotojas priimtas nebuvo, dali jos funkcijų perėmė kitas darbuotojas, kurio darbo užmokestis nepakito, t.y. nepadidėjo, nors darbo apimtis padidėjo. Tiek kaltinamasis R. G., tiek kaltinamoji R. G. teigė, jog jos darbas buvo ieškoti klientų telefonu ir internetu, užsakyti medžiagas pagal internete esančią informaciją ir kiti su komercija susiję darbai, paskirstyti darbus darbuotojams, tačiau kaltinamoji R. G. negalėjo tiksliai nurodyti su kuo ji bendraudavo. Be to, kaltinamoji R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sau pavaldžių darbuotojų ji neturėjo, o tai prieštarauja jos paaiškinimams, jog ji paskirstydavo darbus darbuotojams, šios aplinkybės teismo posėdžio metu nepatvirtino ir liudytojai M. S., L. P., G. L., R. Z., kurie nurodė, jog visais darbo reikalais ir iškilusiais klausimais jie bendraudavo su įmonės direktoriumi. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu dalyvavusių ir davusių paaiškinimus (duomenys neskelbtini) klientai, įmonės vadovai ar atsakingi asmenų, t.y. liudytojai S. P., M. B., S. B., V. V., L. V., kurie nurodė, kad visais klausimais jie bendraudavo su įmonės direktoriumi R. G., o kaltinamosios R. G. nėra matęs ir jokių darbo reikalų su ja nėra turėję. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog tiek specialisto išvada ir papildoma išvada bei specialistės L. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2008 m. (duomenys neskelbtini) iš viso sudarė 12 sutarčių, R. G. darbo laikotarpiu sudarytos 5 sutartys, iš kurių tik trys buvo naujai sudarytos sutartys, visos kitos sutartys persikėlė iš 2007 m. į 2008 m. Liudytojai L. P., G. L., R. Z. nuolat keitė savo paaiškinimus dėl kaltinamosios R. G. lankymosi objektuose: tai nurodydavo, jog ji lankėsi objektuose kaip komercijos direktorė, tai kaip kaltinamojo R. G. sutuoktinė, tai apskritai negalėjo pasakyti, kokiu tikslu ji lankėsi statybos objektuose.

Pažymėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. 2008 m. sausio 5 d. įsakyme Nr. 1 ,,Dėl pareiginių nuostatų tvirtinimo“ ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos komercijai ir komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose Nr. P-1 (t. 1, b.l. 28-39, t. 2, 55-65) komercijos direktorės pareigybei, į kurią ir buvo priimta kaltinamoji R. G., numatytos ne vien tik tos funkcijos, kurios susijusios su tam tikrų dokumentų (sutarčių, pirkimo dokumentų ir kt.) pasirašymu, bet ir kitos funkcijos (nuolat stebi, analizuoja ir koreguoja įmonės ekonominę situaciją, darbų savikainą, pajamas ir išlaidas, įplaukas, apyvartinių lėšų ir mokos fondo panaudojimą, tiria paslaugų pardavimo-pirkimo procesą, domisi potencialais partneriais ir klientais, analizuoja potencialių konkurentų veiklą, nuolat ieško užsakovų statybos darbams atlikti, dalyvauja nustatant objektų (darbų) sutartines kainas, derinant su užsakovais sudaromas statybos darbų sutartis, nustato sutarčių vykdymo ir kontrolės sistemas, atlieka techninę-ekonominę analizę materialinio-techninio aprūpinimo srityje, organizuoja žaliavų sandėliavimą, tvarko operatyvią tiekimo operacijų, užsakymų ir specifikacijų apskaitą, ruošia ataskaitas, rengia reikalingas pažymas, sąskaitas, skaičiuotes, tiria gaunamus skundus, pasiūlymus, rengia reklamacijas tiekėjams). Be to, įstatymas privalomai nenumato rašytinių ataskaitų ruošimo apie darbuotojo atliktus darbus atitinkamoje įmonėje vykdant savo funkcijas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio nei kaltinamasis R. G., nei kaltinamoji R. G. nepateikė jokių dokumentų, siūlymų, analizių, ataskaitų, derinimo projektų (juodraščių), kad ir be kaltinamosios R. G. parašų, kas leistų teismui padaryti išvadą, jog kaltinamoji R. G. realiai dirbo (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji R. G. atliko darbo sutartimi sulygtą darbą, todėl iš visumos byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismui yra pagrindas daryti išvadą dėl kaltinamosios R. G. darbo santykių fiktyvumo (duomenys neskelbtini) ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo turint tikslą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str., t.y. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, atsakoma už: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį atsako tas, kas privalo tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą ar saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nors kaltinamasis R. G. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. nepripažino, tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamųjų R. G. ir R. G., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus (po reorganizavimo – VSDFV Kauno skyriaus) atstovės S. G., specialistės L. B., liudytojų M. S., L. P., G. L., R. Z., L. M., J. V., S. P., M. S., M. B., R. L., S. B., V. V. ir L. V. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. G., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini)) direktorius ir savininkas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų dydžio, o būtent:

– pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) nuostatas – 2008 metais į sąnaudas nurašė ūkinių operacijų registravimo žurnale 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, šių išlaidų nepagrindžiant dokumentais;

– pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. (apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma) ir 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 1 d. (darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.) ir 3 d. (darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje) – nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10 atliktus darbus bei R. G., neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė 17150,00 Lt darbo užmokestį ne už darbą ir jo kokybę. Ši kaltinamojo R. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 223 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d., 16 str., 182 str. 2 d., 223 str. 1 d.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog vieną, t.y. sunkų, nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. G. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 125), po nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 4 metai ir per šį laikotarpį kaltinamasis R. G. naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 129), į psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 126), dirba (t. 2, b.l. 128), susituokęs, turi 2 vaikus, iš kurių viena dukra yra mažametė, o kita dukra yra pilnametė (t. 1, b.l. 79, t. 2, b.l. 127, t. 3, b.l. 22), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 23). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. G. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė ir Lietuvos Respublikos 223 str. 1 d. sankcijoje numatyta šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (Lietuvos Respublikos BK 61 str., 50 str.). Kaltinamajam R. G. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. bendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 65 str. 2 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. G., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d., 182 str. 2 d.), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikaltimą ji padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji R. G. anksčiau neteista (t. 2, b.l. 151), į psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitą neįrašyta (t. 2, b.l. 152), dirba ir darbdavių charakterizuojama teigiamai (t. 1, b.l. 24-25), susituokusi, turi 2 vaikus, iš kurių viena dukra yra mažametė, o kita dukra yra pilnametė (t. 1, b.l. 79, t. 2, b.l. 127, t. 3, b.l. 22), todėl jai turėtų būti paskirta vienintelė Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo atsitiktinį ir situacinį pobūdį, į tai, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir būdama nėščia, augina du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, o skyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir antrajam iš tėvų, neliktų kam jų prižiūrėti, po nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 4 metai ir per šį laikotarpį kaltinamoji R. G. naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, kas rodo, jog kaltinamosios R. G. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Nors šios aplinkybės ir kaltinamosios asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti jos atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamosios šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, o bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės, nes ją paskyrus, kaltinamoji taip pat prarastų galimybę rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jos socialiniai santykiai. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajai neatitiktų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltinamosios asmenybės bei neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 1 p., t.y. kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos 54 str. 3 d. kaltinamajai R. G. skirtina švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje bausmė – laisvės apribojimas.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 73-74) dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos ir prašė teismo priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. G. ir R. G. 100752,18 Lt žalos atlyginimo, t.y. motinystės pašalpą, išmokėtą kaltinamajai R. G.. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamųjų R. G. ir R. G., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus (po reorganizavimo – VSDFV Kauno skyriaus) atstovių S. G., specialistės L. B., liudytojų M. S., L. P., G. L., R. Z., L. M., J. V., S. P., M. S., M. B., R. L., S. B., V. V. ir L. V. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi VSDFV Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių skyriai jungimo būdu reorganizuoti, juos prijungiant prie VSDFV Kauno skyriaus (t. 3, b.l. 129), tai civilinis ieškinys priteistinas VSDFV Kauno skyriaus naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., teismas nusprendžia:

R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 223 str. 1 d., bei paskirti jam bausmes:

? pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

? pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. – 50 MGL (6500,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. subendrinti visiškai jas sudedant ir skirti galutinę bausmę ? 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 50 MGL (6500,00 Lt) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę R. G. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. G. sulaikymo dienos.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. G. skirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir paskirti jai 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant R. G. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. G. skirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (į.k. 188677437, buveinė: A. M. g. 42, Kaune) civilinį ieškinį tenkinti – priteisti solidariai iš R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 100752,18 Lt (vieną šimtą tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt du litus aštuoniolika centų) turtinės žalos atlyginimo.

R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą apribojimą pratęsti iki bus atlyginta teismo priteista žala civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui (turto arešto akto Nr. 0111007233).

R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą apribojimą pratęsti iki bus atlyginta teismo priteista žala civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui (turto arešto akto Nr. 0611000555).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė