Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Nuosprendžiu iš nuteistojo E. S. nukentėjusiajam M. B. priteista 530 litų 43 ct. turtinės žalos atlyginimui ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui, Valstybinei ligonių kasai priteista 6060 litų 36 ct.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 15 d. apie 19.30 val. bendrabučio, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 18, trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje dėl chuliganiškų paskatų, tyčia du kartus spyrė M. B. į pilvą bei vieną kartą dūrė peiliu į dešinės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam M. B. sunkų sveikatos sutrikdymą - dešinės šlaunies durtinę pjautinę žaizdą su paviršinės šlaunies arterijos ir paviršinės venos pakenkimu, hipovoleminį šoką. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. S. prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašo jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, taip pat nuteistajam E. S. paskirta tinkama bausmė.

Kaip matyti iš nuteistojo E. S. apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės neginčija, kad durdamas peiliu nukentėjusiajam M. B. į dešinės kojos šlaunį, pastarajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nuteistojo manymu šie jo nusikalstami veiksmai buvo padaryti dėl didelio susijaudinimo ir turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 136 str. Šie nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Įstatymo prasme, kaltininko nusikalstami veiksmai pagal BK 136 str. gali būti kvalifikuoti tais atvejais, kai asmuo sunkiai sužalojo kitą žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio. Taigi, staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kolegijos manymu, šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kad tokį nuteistojo E. S. didelį susijaudinimą galėjo sukelti nukentėjusiojo M. B. veiksmai ar poelgis, ko pasekoje, nuteistasis suduodamas peiliu nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Taip nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad nuteistąjį E. S. , kuris gyveno pas A. K. , pažinojo apie pusę metų. Įvykio dieną jo žmona bendro naudojimo virtuvėje virė vakarienę, su ja buvo ir jų mažametis vaikas. Tuo metu jis išgirdo koridoriuje triukšmą ir pamatė, kad E. S. spardo M. Š. kambario duris. Apžiūrėjus visas bendro naudojimo patalpas, žmonos su vaiku nerado, todėl suprato, kad žmona su vaiku gali būti pas M. Š. . Jis paskambino M. Š. telefonu ir įsitikino, kad jo šeima yra pas ją, prašė juos išleisti, tačiau M. Š. nesutiko, sakė, kad iškvietė policiją. Tuo metu E. S. , rankose laikydamas po peilį, keikdamasis ir grasindamas susidoroti, spardė M. Š. kambario duris. Norėdamas apraminti nuteistąjį, priėjo prie jo ir paprašė nieko nedaryti jo žmonai. Tuo metu E. S. keikdamasis jį puolė, du kartus įspyrė į pilvo-krūtinės sritį, bandė dar kelis kartus spirti, bet nepataikė, o jam traukiantis, vienu iš rankose laikomų peilių dūrė į koją. Nuo dūrio buvo pažeista arterija ir ėmė stipriai plūsti kraujas. Jis raišuodamas išėjo į laiptinę ir prarado sąmonę (t. 1, b. l. 22-24, 25, t. 2, b. l. 51-52). Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitytų liudytojo N. I. parodymų matyti, kad įvykio dieną buvo savo kambaryje, išgirdęs triukšmą, išėjo į koridorių pasižiūrėti. E. S. šaukė ir spardė 65 kambario duris, abejose rankose turėjo po peilį. Nuteistasis buvo girtas, kambaryje šaukė ir verkė vaikai. Jis paklausė E. S. , ką jis čia daro, pastarasis atsakė, kad 65 kambaryje gyvenanti Marija davė jo sugyventinei narkotikų. Jis pasakė, kad bute yra R. B. , į ką nuteistasis atsakė, jog jam tas pats, ji irgi gaus, ji žino už ką. Tuo metu iš virtuvės į koridorių išėjo nukentėjusysis M. B. ir ėmė eiti link E. S. , sakydamas ,,nebandyk lįsti prie mano žmonos“. E. S. pradėjo eiti link M. B. , turėdamas rankose po peilį ir keikdamas jį visokiais žodžiais. Nukentėjusysis pradėjo eiti atbulom nuo jo, tada nuteistasis eidamas du kartus spyrė į pilvą. M. B. bandė jį raminti žodžiais, tačiau E. S. peiliu dūrė jam į dešinę koją. Po smūgio nukentėjusysis pabėgo į laiptinę, o nuteistasis ėmė artintis prie jo, tada jis pasislėpė savo kambaryje ir užsirakino (t. 1, b. l. 70-72).

Iš liudytojos M. Š. parodymų seka, kad su nuteistuoju E. S. , jo sugyventine K. P. ir nukentėjusiaisiais palaikė normalius tarpusavio santykius. Jos kambaryje niekuomet nebuvo vartojami narkotikai ir nesirinkdavo narkomanai, todėl nežino, kodėl nuteistasis ją apkalba. Įvykio dieną pas ją į kambarį atėjo K. P. su vaikais, buvo blogos nuotaikos, nes susipyko su E. S. . Joms būnant kambaryje, pažaisti su vaikais atėjo R. B. vaikas. Po kiek laiko ji norėjo eiti į virtuvę, tačiau atidariusi duris pamatė parbėgantį į savo kambarį nuteistąjį, kuris necenzūriniais žodžiais grasino jai susidoroti. E. S. tuo metu pro atidarytas duris galėjo užeiti į kambarį, tačiau jis nubėgo namo. Girdėjo, kaip savo kambaryje E. S. garsiai atidarė stalčių su stalo įrankiais. R. B. atėjo pasiimti vaiko, tačiau laiko jiems išeiti jau nebebuvo, ir ji užrakino duris, kurias tuoj pat keikdamasis ėmė laužti ir spardyti E. S. . Tuo metu jai skambino M. B. , prašydamas išleisti jo žmoną, tačiau ji bijojo atidaryti duris ir iškvietė policiją. Kambaryje kilo panika, nes viduje buvę moterys ir vaikai labai išsigando. Vėliau sužinojo, kad nuteistasis E. S. peiliu sužalojo nukentėjusįjį M. B. (t. 1, b. l. 68-69, t. 2, b. l. 53). Analogiškas įvykio aplinkybes parodė su M. Š. kambaryje buvusi nukentėjusioji R. B. (t. 1, b. l. 52-55, t. 2, b. l. 52), liudytoja K. P. (t. 1, b. l. 66-67, t. 2, b. l. 66).

Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, byloje nustatyta, kad konflikto pradžioje nukentėjusiojo M. B. įvykio vietoje nebuvo, jis į konflikto vietą atėjo vėliau ir bandė nuraminti nuteistąjį E. S. bei paaiškino, kad jo žmona M. Š. kambaryje atsidūrė atsitiktinai, taigi nuteistajam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis M. B. būtų kokiu nors būdu susijęs su M. Š. kambaryje buvusiais asmenimis ir jo manymu, bandymu įtraukti nuteistojo sugyventinę K. P. į narkotikų vartojimą, tačiau E. S. puolė M. B. , dūrė nukentėjusiajam peiliu, o sužalotam nukentėjusiajam pabėgus, su peiliais rankose ėmė artintis prie N. I. , pastarasis išsigandęs galimo smurto užsidarė savo kambaryje. Todėl, kolegijos manymu, įvykio metu susiklosčiusioje situacijoje nukentėjusysis M. B. nepadarė jokių veiksmų, kurie būtų buvę neteisėti ar galėtų įžeisti nuteistąjį, beje, to nenurodo ir pats apeliantas. Priešingai –nukentėjusysis M. B. prašė nuteistąjį E. S. nusiraminti, nespardyti svetimo kambario durų, nes ten buvo moterys ir vaikai, tame tarpe nukentėjusiojo žmona ir vaikas. Taigi, įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra teisinio pagrindo nuteistojo nusikalstamus veiksmus sunkiai sužalojant M. B. vertinti kaip padarytus staiga didžiai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio (BK 136 str.). Nuteistasis E. S. tokį savo agresyvų elgesį įvykio metu motyvuoja tuo, kad jam sugyventinė K. P. telefonu pranešė, kad yra pas M. Š. , kur ją pavaišino narkotikais, ji blogai jaučiasi ir prašo E. S. grįžti namo. Todėl nuteistasis grįžęs namo veržėsi į M. Š. kambarį, kad padėtų sugyventinei ir nutrauktų narkotikų vartojimą. Šie nuteistojo aiškinimai paneigti baudžiamosios bylos medžiaga. Taip nuteistojo E. S. sugyventinė K. P. parodė, kad nuteistajam išėjus iš namų, ji su vaikais nuėjo pas kaimynę M. Š. , apie tai telefonu pranešė sugyventiniui, tačiau apie narkotikus nieko neminėjo ir neprašė E. S. grįžti namo. Jokių narkotikų pas M. Š. nevartojo, jų nevartojo ir M. Š. . Liudytoja buvo užėjusi pas kaimynę M. Š. pakalbėti, kartu praleisti laiką, tuo metu vaikai žaidė. Pokalbio telefonu su E. S. metu, pastarasis nepareiškė jokių priekaištų dėl galimo narkotikų vartojimo, bet pasakė, kad tuoj grįš ir užmuš M. Š. , nes nuteistasis nemėgo M. Š. ir nenorėjo, kad jos bendrautų. Iš esmės analogiškus parodymus davė liudytoja M. Š. , nukentėjusioji R. B. . Be to, liudytoja M. Š. papildomai parodė, kad nuteistasis E. S. parbėgęs į bendrabutį ir M. Š. kambario tarpduryje sutikęs liudytoją turėjo visas galimybes užeiti į jos kambarį ir išsiaiškinti kas ten vyksta, tačiau grasindamas susidorojimu M. Š. , nubėgo į savo kambarį pasiimti peilio. Tuo metu liudytoja M. Š. išsigandusi tokio agresyvaus nuteistojo elgesio kartu su K. P. , R. B. ir jų vaikais užsirakino kambaryje. Nuteistasis laužė duris, grąsino susidoroti su M. Š. . Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. S. išgėręs būna agresyvus, neprognozuojamas, nuolat veliasi į konfliktus su aplinkiniais.

Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus ir kitus išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, padarė pagrįstą išvadą, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį M. B. , ko pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas buvo panaudotas mažareikšme, paties nuteistojo neteisėtais veiksmais išprovokuota dingstimi, viešoje vietoje bendrabučio koridoriuje, įvykį stebint pašaliniams asmenims, neleistinu, agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Todėl apygardos teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. S. nusikalstamus veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Taip pat atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, nes nuo nusikaltimo įrankio (peilio) nebuvo paimti pirštų pėdsakai, teismo medicinos ekspertizės metu nenustatytas nukentėjusiajam padarytos žaizdos dydis ir gylis, nepaimtas narkotikų vartojimo testas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pats nuteistasis E. S. neneigia peiliu sužalojęs nukentėjusįjį, atvykusiems policijos pareigūnams atidavė peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, padarytas žaizdos gylis ir dydžio nustatymas šiuo atveju neturi esminės reikšmės nuteistojo kaltės nustatymui bei tinkamam veikos kvalifikavimui. Taip pat, kolegijos manymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus, narkotikų vartojimo testo paėmimas šiuo atveju neturi esminės reikšmės tinkamam kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimo išsprendimui.

Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymą paskyrė tinkamą bausmę, ką nepagrįstai ginčija nuteistasis apeliaciniame skunde.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. kvalifikuotą tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str. 2 d. 8 p.). Kaip asmenybė E. S. charakterizuojamas patenkinamai, girtauja, svaiginasi narkotinėmis medžiagomis, nedirba. E. S. recidyvistas, anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, kas rodo nuteistojo E. S. nenorą taisytis ir persiauklėti. Apygardos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 9 p.), nuteistojo E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apygardos teismas, įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam E. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę griežtesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 135 str. 2 d. 8 p.).

Kolegijos manymu, byloje nėra pagrindo tenkinti nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Apygardos teismas, svarstydamas šį klausimą, pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis tik iš dalies prisipažino kaltu, teismui nebuvo nuoširdus, neigdamas akivaizdžiai teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Siekdamas palengvinti savo padėtį, E. S. teisme iškėlė bylos medžiaga paneigtą versiją, kad jis dūrė peiliu nukentėjusiajam netyčia, nenorėdamas jo sužaloti, be to pats nukentėjusysis galimai susijęs su jo manymu įvykio metu vartojamomis narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo. Todėl įvertinus šias aplinkybes, kolegijos manymu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad po M. B. sužalojimo nebėgo ir nesislėpė, neneigė kaltės, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apie prasidėjusį konfliktą liudytoja M. Š. pranešė policijai, kuri netrukus atvažiavo ir sulaikė E. S. .Be to įvykį matė daug liudytojų, todėl nėra pagrindo šios nuteistojo nurodytos aplinkybės vertinti kaip lengvinančios jo atsakomybę ir turinčios esminės reikšmės skiriant bausmę. Taip pat, kolegijos manymu, netgi įvertinus nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo, lankė jį ligoninėje bei davė 50 litų vaistams, nuteistajam apygardos teismo paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistajam E. S. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.