Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-109-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
2A-109-198/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05877-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
Atsakovas
T. P.
Ieškovas
I. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-109-198/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05877-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;116.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6890-223/2014 dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui T. P., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti 2013-03-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2320-812/2013 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytą vaikų išlaikymo dydį ir priteisti iš T. P. nepilnamečiams vaikams Lukui, gim. 2011-06-22, ir Simui, gim. 2008-03-07, išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo būtinumą grindė dviem aplinkybėmis - sumažėjo jos gaunamos pajamos ir išaugo vaikų poreikiai. Priteistas išlaikymas nebeatitinka vaikų interesų, nes yra per mažas. Nutraukiant santuoką ieškovė gaudavo didesnį atlyginimą, tačiau vėliau jos turtinė padėtis pablogėjo, jos darbo užmokestis šiuo metu apie 1200 Lt per mėnesį. Vaikų išlaikymo išlaidos padidėjo, nes jie pradėjo lankyti darželį. Mano, kad atsakovas galėtų prisidėti didesne pinigų suma prie vaikų išlaikymo, tačiau atsakovas savo noru oficialiai neįsidarbina, jo teiginys, kad gauna 1000 Lt pajamas niekuo nėra patvirtintas. Abu tėvai privalo skirti vaikams išlaikymą, kuris patenkintų vaikų poreikius. Ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė, kad dėjo pastangas susirasti darbą. Atsakovas sveikatos problemų neturi, turi visas vairuotojo kategorijas, gali susirasti darbą, tačiau darbo neieško.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2320-812/2013 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytą vaikų išlaikymo dydį ir priteisė iš T. P. jo nepilnamečių vaikų L. P. ir S. P. išlaikymui po 500,00 Lt, (144,81 EUR) periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti I. P.. Priteisė iš T. P. 22,50 Lt ( 6,52 EUR) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ir 418,55 Lt ( 121,22 EUR) už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų Simo ir Luko poreikiai išaugo ir jų išlaikymui kiekvienam vaikui būtina skirti po 1000 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, kaip vaikų tėvai, privalo šias išlaidas dengti lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad atsakovas, turėdamas galimybes dirbti ir gauti didesnį atlyginimą ( įvertinus jo kaip vairuotojo potencialias galimybes ir iš praktikos žinomą vairuotojų darbo užmokesčio dydį) , o tuo pačiu ir teikti didesnį išlaikymą savo vaikams, piktybiškai to nedaro ir vengia savo pareigos teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas T. P. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - L. P. ir S. P. išlaikymui priteisti po 250 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti I. P.. Nurodo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja teismo padarytoms išvadoms. Apelianto teigimu, teismas išimtinai tyrė tik apelianto turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą ir neatsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teisėtus interesus. Atsakovas UAB „Kartera“ dirba vairuotojo pareigose ir gauna tik 1035 Lt per mėnesį, kitų pajamų neturi, todėl priteista 500 Lt suma mokėti kiekvienam vaikui išlaikyti atsakovui yra per didelė, nes jam neliks lėšų pragyvenimui, atsiras priverstinis alimentinis įsiskolinimas, kuris pažeis atsakovo turtines teises ir pareigas. Atsakovas sutinka ir gali vaikų išlaikymui mokėti po 250 Lt periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. P. prašo prijungti ir vertinti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus, apeliacinį skundą atmesti bei prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas išimtinai tyrė tik apelianto turtinę padėtį. Prie apeliacinio skundo pateikdamas rašytinę 2014-11-11 darbo sutartį, atsakovas bando apgauti teismą nurodydamas, kad gauna tik minimalią algą ir neturi galimybės mokėti vaikams tinkamo materialinio išlaikymo. Teigia, kad UAB „Kartera“ direktorius yra geras atsakovo draugas ir sutiko atsakovą įdarbinti tam laikotarpiui kol baigsis teismo procesas. Su ieškove liko gyventi nepilnamečiai vaikai, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Nurodo, jog teismas įvertino visus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose, atsižvelgė, kad atsakovas turi visas galimybes pagal amžių dirbti, kad galėtų išlaikyti save ir teikti tinkamo dydžio materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kurių poreikiai vis didėja. Nurodo, kad atsakovo nurodomos lėšos vaikų išlaikymui yra neprotingos. Atsakovas nesupranta kokios sumos reikia per mėnesį, kad patenkinti minimalius augančio vaiko poreikius,

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008 m. kovo 7 d. ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011 m. birželio 22 d. , tėvai ( b.l. 5-6). Santuoka tarp šalių nutraukta 2013 m. kovo 25 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 8 p. susitarta, jog T. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų S. P. a.k (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės, moka kiekvienam vaikui po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį į I. P., a.k(duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke ( b.l. 7-10). Santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo momentu I. P. buvo mokama motinystės pašalpa, kuri sudarė 2032,66 Lt kas mėnesį, šiuo metu I. P. pajamos – vidutiniškai 1000-1200 Lt per mėnesį. ( b.l. 11-12, 16, 123, 127-128). Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių I. P. nuosavybės teise nėra įregistravusi ( b.l. 14-15, 124 ). Atsakovas T. P. oficialiai nedirbo, 2014-08-05 registruotas Darbo biržoje ( prieš tai 2013-04-29- 2016-06-25) ( b.l. 92, 112-116), nuo 2014-11-11 dirba UAB „Kartera“ vairuotojo pareigose (b.l. 146), nuosavybės teise turi automobilį P. B. valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ( b.l. 100,117-118).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2320-812/2013 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytą vaikų išlaikymo dydį ir nustatė, jog atsakovas T. P. privalo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums L. P. ir S. P. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti I. P..

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Apelianto argumentai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, teismas neva išimtinai tyrė tik apelianto turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą ir neatsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui, kolegijos nuomone, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Apelianto skunde nurodytą teiginį, kad nėra pagrindo keisti 2013-03-25 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytą vaikų išlaikymo dydį, motyvuoja tuo, kad jo turtinė padėtis nepagerėjo, todėl vaikų išlaikymui sutinka ir gali mokėti po 250 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Kaip minėta, priteisto vaikui išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo, bet ir dėl išlaikomo vaiko poreikių pasikeitimo. Akivaizdu, kad nuo 2013-03-25 (priimtas sprendimas) iki 2014-09-08 (pateiktas ieškinys) šalių sūnūs Simas, gim. 2008-03-07 ir Lukas, gim. 2011-06-22, paaugo, pradėjo lankyti vaikų darželį, vyresnysis sūnus Simas lanko anglų kalbos būrelį ( b. l. 17, 125), todėl pripažintina, kad vaikų poreikiai iš esmės išaugo ir tam reikalingos didesnės piniginės lėšos. Kaip žinia, augančiam vaikui didėja poreikiai. Be to, dėl per pusantrų metų pasikeitusios ekonominės situacijos didėja ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma (250 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad yra pagrindas padidinti iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 - Nr. 3K-3-306/2005; 2006-05-17 - Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 1000-1200 Lt per mėnesį, atsakovo teigimu - jo pajamos sudaro 1000 Lt per mėnesį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo pajamas įrodančių duomenų byloje surinkti nepavyko, nes jos neoficialios. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką oficialiai nedirbo ir todėl oficialių pajamų negavo. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad apeliantas nuo 2014-11-11 priimtas dirbti į UAB „Kartera“ vairuotojo pareigoms, darbo užmokestis 1035 Lt per mėnesį (b.l. 146). Esant šiai aplinkybei, konstatuotina, kad apelianto turtinė padėtis pagerėjo, nes jis gauna neoficialių pajamų 1000 Lt per mėnesį ir oficialių pajamų 1035 Lt per mėnesį. Apelianto per mėnesį gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės. Todėl, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo padidinimo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, bei šiuo pagrindu naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, kas nėra įvertinama pinigine suma.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 98 str.). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Lt, kas sudaro 57,92 €, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b. l. 151-152). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš apelianto priteistina ieškovei.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 57,92 € (200 Lt) advokato pagalbos išlaidų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė