Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui (pareiškėjui) advokatui Mindaugui Paukštei, institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-118349191-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė V. B. V. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANPAN-109322451-17 dėl to, kad ji 2017 m. kovo 29 d. 12.17 val. vairuodama transporto priemonę „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Lelevelio g. 6, Vilniuje, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje. (b.l. 5)

Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė R. G. 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-118349191-17 V. Č. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 60 eurų baudą.(b.l. 8)

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Mindaugas Paukštė padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-118349191-17, nes administracinė nuobauda yra paskirta nepagrįstai, remiantis tikrovės neatitinkančiais faktais. V. Č. yra senyvo amžiaus, 74 metų moteris, kuri neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi ji niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nemoka vairuoti jokios transporto priemonės, ji akivaizdžiai negalėjo padaryti nagrinėjamo administracinio nusižengimo. Nemokėdama vairuoti ji negalėjo pastatyti transporto priemonės draudžiamoje vietoje. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą ir V. Č. buvimą administracinio nusižengimo vietoje, nėra. Byloje nusižengimą tyrusio pareigūno nebuvo surinkti jokie įrodymai, nebuvo fiksuotos nuotraukos, vaizdo įrašai ar kiti duomenys, kurie pagrįstų V. Č. kaltę. Nesant galimybės pašalinti pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės padarius inkriminuojamą teisės pažeidimą, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, vadovaujamasi Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Prašoma priteisti V. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas. (b.l. 2-3)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, jos atstovas nurodė, kad ji negali atvykti dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn trauktinas kitas asmuo, nes V. Č. niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nurodyto protokole automobilio nevairavo. Jam V. Č. pasakė, kad automobilį galėjo vairuoti jos dukra ar dvi anūkės. Jei kas iš šių asmenų perdavė automobilį kitam asmeniui, galimas vairuotojų ratas dar išsiplėstų. Institucija, tirianti nusižengimą turi išsiaiškinti, kas jį vairavo. Ji turi kreiptis ne abstrakčiu prašymu, kaip padaryta šiuo atveju, nes 75 metų žmogus nesupranta, ko iš jo nori. Pranešime nėra nurodyta jokių kitų priemonių, kaip pranešti apie transporto priemonės vairuotoją, o tik atvykstant pas pareigūną. V. Č. pati atvykti į Vilnių negalėjo, ji turi problemų su sveikata, atmintimi, ji neatsimena gavusi protokolą. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kam konkrečiai buvo įteiktas pranešimas. (b.l. 25, 32-34)

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė teismo posėdyje prašė netenkinti skundo ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, jog minimas automobilis „Lexus“ registre registruotas V. Č. vardu. Tokio pobūdžio protokolai surašomi asmeniui nedalyvaujant, nes automobilis pastatytas draudžiamoje vietoje, apie tai V. Č. buvo informuota išsiunčiant laišką paštu, 2017 m. liepos 25 d. asmeniškai jai įteiktas protokolas. Protokole yra atžyma, kad jeigu automobilį vairavo ne tas asmuo, tai jis iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. turi pranešti ir atvykti į įstaigą. Tas nebuvo padaryta, todėl buvo paskirta bauda V. Č.. Ji buvo nubausta kaip vairavusi automobilį. Jeigu būtų pranešta iki nurodytos datos, kas vairavo automobilį, byla būtų nutraukta ir protokolas surašytas kitam asmeniui. Vėliau atkeliavo skundas, kad V. Č. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji nevairavo automobilio, bet nenurodyta, kas tą automobilį vairavo. Įrodymų tyrimas jau buvo baigtas, todėl skundą persiuntė teismui. Nebuvo pateikti duomenys, kas minėtą dieną vairavo automobilį. Duomenys apie tai, ar V. Č. turi teisę vairuoti, nebuvo tikrinami, tiesiog jos vardu buvo registruotas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

V. Č. skundžiamu nutarimu nubausta už Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto, reglamentuojančių automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 150.10 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Byloje esančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kontrolieriaus pranešimu ir nuotraukomis, administracinio nusižengimo protokolu įrodyta, kad „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 29 d. 12.17 val. buvo pastatytas Lelevelio g. 6, Vilniuje, ant skiriamosios juostos važiuojamojoje dalyje ir paliktas stovėti, tuo trukdant kitoms transporto priemonėms važiuoti priešpriešinio eismo juostomis, esančiomis abipus šios skiriamosios juostos. (b.l. 7)

Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje tiriant nagrinėjamą pažeidimą buvo netinkamai nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas, o būtent automobilio Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, kuri neturi teisės vairuoti transporto priemonių, to nemoka daryti ir automobilio minėtą dieną nevairavo ir jo draudžiamoje stovėti vietoje nepastatė.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ANK 217 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2017 m. liepos 19 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 5).

Pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. yra V. Č. nuosavybė. (b.l. 12). Ji šio fakto neginčija. Todėl administracinio nusižengimo protokolas dėl užfiksuoto KET pažeidimo buvo teisėtai surašytas V. Č. kaip transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, savininkei, vadovaujantis LR ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus 2017 m. liepos 19 d. rašte, siųstame V. Č., nurodyta, kad jei nusižengimą yra padaręs kitas asmuo, V. Č. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. turi atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrių ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b.l. 6).

Tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti institucijos pareigūnams V. Č. įpareigojo „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 20 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai nustatyti kaltą asmenį, priešingu atveju baudžiamas savininkas. Lietuvos pašto duomenimis, minėtas raštas buvo įteiktas V. Č. 2017 m. liepos 25 d. (b.l. 10). Tokiu būdu, apelianto skundo argumentai, kad institucija visiškai nenustatinėjo nusižengimą padariusio asmens, yra nepagrįsti.

Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs Administracinių nusižengimų kodekse uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas nusižengimo padarymu. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.

Spręsti, ar buvo padarytas LR ANK 217 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas ir kas kaltas jo padarymu bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), tiriantys bei nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis), bet ne asmuo, kurio transporto priemone toks pažeidimas galimai padarytas. LR ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jei administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo pateikti paaiškinimai arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju surašius administracinio nusižengimo protokolą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jokio paaiškinimo nebuvo, o bylą nagrinėjanti pareigūnė tokio paaiškinimo neprašė. Šis reikalavimas pateikti paaiškinimą, negali būti sutapatinamas su 2017 m. liepos 19 d. rašte nurodytu reikalavimu pateikti informaciją apie asmenį, nusižengimo padarymo metu valdžiusį transporto priemonę, kadangi pastarasis reikalavimas leidžia neteikti institucijai jokios informacijos, jei automobilį vairavo jo registruotas savininkas, ir tokios informacijos nepateikimas preziumuoja, jog vairavo būtent savininkas. Tuo tarpu ANK 616 straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas teikti paaiškinimą turi būti siunčiamas nepriklausomai nuo to, ar būtent atsakomybėn traukiamas asmuo realiai vairavo automobilį, ar tai darė kitas vairuotojas, o ne registruotas transporto priemonės savininkas. Tokio paaiškinimo reikalavimas būtų buvęs priemonė nesusidaryti klaidinančiai situacijai, kad transporto priemonės savininkas yra nusižengimą padaręs asmuo.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad būtent V. Č. 2017 m. kovo 29 d. 12.17 val. vairuodama transporto priemonę „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Lelevelio g. 6, Vilniuje, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, t.,y padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Byloje esančiais įrodymais: fotonuotraukomis, kontrolieriaus Č. K. pranešimu objektyviai nustatytos tik KET 150.10 punkto pažeidimo faktas, šio pažeidimo padarymo vieta ir laikas, tačiau ne pažeidimą padaręs asmuo ir jo kaltė.

VĮ Regitra patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad V. Č. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau teismas pažymi, kad vien šio pažymėjimo neturėjimas neleidžia daryti išvados, kad vairuotojo pažymėjimo neturintis asmuo negalėjo vairuoti automobilio. Kita vertus, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, pateiktus duomenis apie sveikatos būklę, tai, kad ji yra ne Vilniaus, o nutolusio rajono gyventoja, teismas laiko tikėtinu jos teiginį, kad ji automobilio Vilniuje tą dieną nevairavo, tačiau ši aplinkybė tirtina, imant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą.

Tai, kad V. Č. nenurodė jokio kito konkretaus asmens, vairavusio automobilį, dar nesudaro pagrindo teigti, kad automobilį vairavo būtent ji. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-07 nutartyje Nr. N575-371/2012 taip pat konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo automobilio savininko nenurodymas konkretaus asmens, vairavusio jam priklausantį automobilį ir galimai juo padariusio pažeidimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad inkriminuojamą pažeidimą padarė pats automobilio savininkas, tačiau duoda pagrindą pažeidimą automobilio savininkui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal atitinkamą LR Administracinių teisės pažeidimų (šiuo metu ANK) straipsnio dalį už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Tai, kad transporto priemonės savininkė nesinaudoja savo automobiliu, nes neturi teisės vairuoti, neatleidžia jos nuo transporto priemonių savininkų valdytojų pareigos, nustatytos LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga transporto priemonės savininkui pateikti duomenis įgaliotai tirti administracinius nusižengimus institucijai apie transporto priemonės valdytoją nusižengimo darymo metu, suponuoja ir savininko pareigą žinoti, kam šis automobilis buvo perduotas valdyti konkrečiu momentu. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad automobilis galėjo būti perduotas valdyti bet kam iš šeimos narių, kaip šiuo atveju nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas. Transporto priemonės savininko pareiga gavus informaciją (šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą), kad jam priklausančia transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, privalo imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti, kas konkrečiai valdė šį automobilį nusižengimo padarymo metu, jei jis to dar nežino. Iš bylos medžiagos, V. Č. atstovo paaiškinimų matyti, kad V. Č. nesiaiškino automobilio valdymo aplinkybių, ir jokia forma neinformavo protokolą surašiusios institucijos apie tai, kas valdė automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 29 d. 12.17 val., tuo leisdama institucijai padaryti išvadą, kad ji neginčija administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių, t.y, kad ji ir yra nusižengimą padaręs subjektas. Atkreiptinas dėmesys, kad ji vengė nurodyti šį asmenį ir skundo nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus specialistė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama ginčijamą nutarimą, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymu, o nesant objektyvios galimybės jo nustatyti nesprendė, ar V. Č. veikoje nėra LR ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. SAVAD-13ANN-118349191-17 naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškime prašoma priteisti V. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal LR ANK 666 straipsnį Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius nenumato, kad kaltinamojo patirtos išlaidos gynėjui ar atstovui samdyti arba kitokios turėtos išlaidos galėtų būti pripažintos proceso išlaidomis. Be to bylos medžiagoje nėra nurodyta nei V. Č. išlaidų dydis, nei pateikti dokumentai, įrodantys tokių išlaidų buvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl V. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą tenkinti iš dalies:

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-118349191-17, kuriuo ji nubausta pagal LR ANK 417 straipsnio 2 dalį, ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjo prašymo priteisti V. Č. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.