- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-623-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00089-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“
- Ieškovas
- FM AB G
- Trečiasis asmuo
- UAB „Klaipėdos pienas“, UAB „Žemaitijos pienas”, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija”
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo FM AB G. Steponkaus kontora ieškinį atsakovui UAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Klaipėdos pienas“, UAB „Žemaitijos pienas”, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija”.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas FM AB G. Steponkaus kontora kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 597,49 Lt skolos, 8,06 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-11 ieškovas, atsakovas kartu su trečiaisiais asmenimis pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu buvo sutarta bendradarbiauti dalyvaujant Sutartyje nurodytose parodose. Pagal sutartį kiekviena sutarties šalis įsipareigojo laiku apmokėti su dalyvavimu parodose susijusias išlaidas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Nurodė, kad ieškovas sutarties pagrindu 2011-11-17 ir 2011-12-15 išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras Nr. GSC 0000674 ir Nr. 0000678 už dalyvavimą parodoje Katare bendrai 28 865,95 Lt sumai. Atsakovas avansu yra sumokėjęs 12 765 Lt, taip pat ieškovas yra gavęs 6 328,01 Lt kompensaciją ir dar 3 175,45 Lt kompensaciją ieškovas turi gauti. Pažymėjo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 6 597,49 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytos sumos, įtraukiant į jas nepagrįstas ieškovo turėtas išlaidas, yra nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl ieškovo reikalavimai tokioje apimtyje negali būti tenkinami. Atsakovo nuomone, tai pagrindžia faktas, jog ieškovas tiek pirmą, tiek antrą sąskaitą keitė net kelis kartus vis mažindamas sumas. Atsakovo paskaičiavimais, jo skola pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GSC 0000674, už pirmąją parodą, vykusią Saudo Arabijoje, sudaro 120,97 Lt (17626,78 Lt – 11178,80 Lt – 6328,01 Lt), o skola pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GSC 0000678, už antrąją parodą vykusią Katare, sudaro 2 552,70 Lt (7 543,15 Lt – 1 815,00 Lt – 3 175,45 Lt). Taigi, viso atsakovo skola ieškovui sudaro 2 673,67 Lt (120,97 Lt + 2552,70 Lt). Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 2 673,67 Lt, o likusius reikalavimus – atmesti.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje pakeitė poziciją. Nurodė, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GSC 0000674 atsakovas sutinka su 1, 3 ir 10 punktuose nurodytomis sumomis, su 4 ir 5 punktuose nurodytomis sumomis sutinka iš dalies, o su 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodytomis sumomis iš viso nesutinka. Nurodė, kad pagal minėtą sąskaitą, ieškovas pakeitė nuomojamo ploto kainą, nors buvo sutarta dėl 19 144 Lt sumos. Atsakovas taip pat nesutiko su parodų organizatoriaus kelionės ir apgyvendinimo išlaidomis. Nurodė, kad pagal sutartį buvo įsipareigojimas išlaikyti tam tikrą išlaidų santykį, ir pateikti dokumentus susijusius tik su išlaidomis, o ieškovas įtraukė kelionės išlaidas į Dubajų, nors atsakovas ir kiti sutarties dalyviai nesutiko, kad ieškovas skristų į Dubajų, todėl atsakovas nesutiko tokias išlaidas kompensuoti, o sutiko tik su išlaidomis, nurodytomis UAB „Versli Lietuva“ pateiktoje ataskaitoje, t. y. su ketvirtadaliu 8 144,81 Lt sumos – 2 036,2 Lt. Taip pat atsakovas nesutiko su išlaidomis už vertėjo paslaugas, suvenyrus bei kitomis išlaidomis, kurių ieškovas nederino su atsakovu. Pažymėjo, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GSC 0000678 atsakovas su 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis sumomis sutiko iš dalies, su 7 punkte nurodyta suma nesutiko. Nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui didesnę sumą, nei nurodo ieškovas, vienas mokėjimas buvo įvykdytas grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas neturi tai patvirtinančio dokumento. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Tretieji asmenys UAB „Klaipėdos pienas“, UAB „Žemaitijos pienas”, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija” teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-19 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovas grindė ginčo sąskaitose nurodytas sumas, sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai byloje yra nepaneigti, ir, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.256 str., 6.205 str., 6.59 str. priteisė iš atsakovo ieškovui 6 597,49 Lt skolos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad remiantis Sutarties 4.5, 4.6. punktais atsakovas bei tretieji asmenys įsipareigojo apmokėti visas Sutarties bendras išlaidas. Atitinkamai, remiantis šiais Sutarties punktais ieškovas, esantis vienu iš Sutarties partnerių, buvo visiškai atleistas nuo Sutarties bendrų išlaidų. CK 6.974 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Taigi, Sutarties 4.5, 4.6 punktai, kuriais remiantis ieškovas atleistas nuo bendrų Sutarties išlaidų atlyginimo, prieštarauja imperatyviai CK 6.974 straipsnio 2 daliai ir yra niekiniai bei negaliojantys. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. To paties straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas privalėjo ex officio pripažinti Sutarties 4.5., 4.6. punktus negaliojančias ab initio. Atitinkamai, pripažinus Sutarties 4.5., 4.6. punktus negaliojančiais ab initio turėjo būti vadovaujamasi CK 6.974 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Sutartimi patirtos bendros išlaidos turėjo būti dalijamos lygiomis proporcijos dalimis visoms Sutarties šalims – kiekvienai Sutarties šaliai po 1/5 bendrųjų išlaidų. Tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, sprendime vadovavosi niekiniu ir negaliojančiu Sutarties 4.5. punktu, ex officio nepripažino Sutarties 4.5., 4.6. punktų niekiniais ir negaliojančiais ir taip pažeidė CK 6.974 straipsnio 2 dalį, CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Pažymi, jog remiantis CPK 178 straipsniu, ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą priteisti 6 597,49 Lt skolos iš atsakovo. Taigi, ieškovas turėjo pareigą įrodyti ieškovo patirtas išlaidas ir šių išlaidų sąsają su Sutartimi, pagal kurią atsakovas turėjo atlyginti 1/5 Sutarties bendrų išlaidų. Tuo tarpu ieškovas nenurodė patirtų išlaidų suvenyrams sąsajos su Sutartimi. Atitinkamai kaip matyti iš sprendimo turinio, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimą taip pat grindė tik ieškovo pateiktomis sąskaitomis faktūromis apie patirtas išlaidas, neanalizuodamas patirtų išlaidų suvenyrams sąsajos su Sutartimi. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat neanalizavo ieškovo nurodytų kelionės, apgyvendinimo išlaidų sąsajumo su Sutartimi, nenurodė, kodėl atmestinas atsakovo argumentas vadovautis oficialiai pateiktomis VšĮ „Versli Lietuva“ ataskaita bei tarpinės 2011-04-15 pagrindinės sutarties Nr. EL11-207 įvykdymo ataskaita.
Atsiliepimas
Ieškovas FM AB G. Steponkaus kontora atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti nei Sutarties 4.5 ir 4.6 punktų, nei kitų Sutarties punktų niekiniais, nes CK 6.974 str. 2 d. nebuvo pažeista. Be to, ši apelianto nurodoma aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas ja negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.). Pažymi, jog teismas įvertino visas apelianto ginčijamas sumas, kurias ieškovas prašė priteisti, ir detaliai nurodė, kokiais įrodymais grindžiamos apelianto ginčijamos konkrečios sumos, įskaitant sumos, susijusios su suvenyrais. Taip pat nurodo, kad teismas išlaidų, kurias vykdydamas Sutartį patyrė ieškovas, dydį nustatė atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Apeliantas įrodymų, kurie paneigtų nustatytą išlaidų dydį nepateikė. Be to, kai kurių sumų pagrįstumą ir jų dydį pripažino pats apeliantas ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nes dalį ieškinio pripažino, o dabar nesąžiningai naudojasi apeliacijos teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl sutarties negaliojimo, išlaidų dalinimo po 1/5 dalį, PVM sąskaitoje faktūroje GSC Nr. 0000678 nurodytų išlaidų nepagrįstumo nebuvo nurodyti apelianto atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, todėl apeliantas neturi teisės šių aplinkybių pagrindu skųsti sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisės nei pareigos minėtas aplinkybes nagrinėti.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas nepagrįstai į sąskaitą – faktūra įtraukė 287,24 Lt išlaidas suvenyrams. Pažymėtina, kad 2011-02-11 jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta, siekiant įgyvendinti sutarties dalyvių bendrą projektą dalyvauti sutartyje nurodytose parodose užsienio valstybėse. Projekto organizatoriumi buvo ieškovas FM AB G. Steponkaus kontora, kuri įsipareigojo paruošti projektą „Lietuvos produkcijos pristatymas ir potencialių klientų paieška Viduriniuosiuose Rytuose“, sukviesti į parodas kuo daugiau pirkėjų, suorganizuoti verslo misijas, kurių metu būtų užmegzti nauji kontaktai su pirkėjais, distributoriais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal jungtinės veiklos sutartį jos dalyviai siekė užsienyje pristatyti lietuvišką produkciją, darytina išvada, kad ieškovo išlaidos suvenyrams apie Lietuvą (1 t. b. l. 124,125) tiesiogiai yra susijusios su jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimu, todėl pirmosios instancijos teismas šių išlaidų dalį teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nustatyta, kad reikalaus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, todėl apelianto argumentai, kad įsigyjant suvenyrus reikėjo visų partnerių sutikimo, atmetami kaip prieštaraujantys jungtinės veiklos sutarčiai ir CK 6.972 str. 1 d.
Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl kelionės ir pragyvenimo išlaidų Dubajuje. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius kelionės (632,78 Lt) ir nakvynės (1086 Lt ) išlaidas Dubajuje 2011 m. balandžio 23 -26 dienomis (1 t. b.l. 151,169). Pagal jungtinės veiklos sutartį 2012 m. vasario – kovo mėnesiais buvo numatyta dalyvauti parodoje Dubajuje. Kaip minėta, sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs organizuoti sutarties dalyvių pristatymą parodose Viduriniuosiuose Rytuose, įskaitant ir parodą Dubajuje, todėl yra pagrindo manyti, kad ieškovo kelionės ir nakvynės išlaidos Dubajuje taip pat yra tiesiogiai susiję su sutarties vykdymu. Aplinkybė, kad atsakovas 2011-12-19 inicijavo jungtinės veiklos sutarties nutraukimą (1 t. b.l. 63) ir nedalyvavo parodoje Dubajuje, neatleidžia jo nuo pareigos padengti ¼ dalį išlaidų, kurias ieškovas patyrė tuo metu, kai atsakovas dar buvo jungtinės veiklos sutarties dalyviu (sutarties 4.5 punktas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1452 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Technologijų, prekybos ir reklamos centras“ ieškovo FM AB G. Steponkaus kontora naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme