Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. I3-4251-595/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
I3-4251-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02301-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūrai, Alinkos apsaugos agentūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-4251-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02301-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriuo prašo panaikinti atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. AV-103 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas ir jis turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas pažymi, kad iš pateikto Įsakymo nėra aišku, kurie konkrečiai administraciniai nusižengimai sąlygojo sprendimą panaikinti leidimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovė priimdama sprendimą vadovavosi 2020 m. balandžio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu, tačiau pasak pareiškėjo jam raštas įteiktas nebuvo. Todėl pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nebuvo sudaryta galimybė pateikti žodinius ar rašytinius paaiškinimus. Todėl priimant sprendimą panaikinti leidimą objektyviai nebuvo įvertintos visos aplinkybės, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

Pasak pareiškėjo, sprendimas panaikinti leidimą yra neproporcingas administraciniams nusižengimams, kuriuos pareiškėjas yra įvykdęs. Tie pažeidimai, kaip nurodo pareiškėjas, nebuvo šiurkštūs ir nepadarė žalos gamtai. Dauguma pažeidimų buvo formalūs, taip pat nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas yra pensininkas ir tuo pačiu žvejybos plotu teisėtai naudojasi virš 30 metų ir ankstesniais metais jokių pažeidimų nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-20).

Nurodo, kad Agentūra 2020 m. gegužės 20 d. gavo 2020 m. balandžio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) raštą Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl Leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“, kuriame AAD išdėstė faktines aplinkybes dėl pareiškėjui taikytų administracinių nuobaudų per paskutinius metus bei, atsižvelgiant į tai, paprašė panaikinti žvejybos ploto naudotojui S. R. išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024. Agentūra, gavusi AAD raštą, nustatė, kad pareiškėjas per metus padarė penkis administracinius nusižengimus. Jam buvo skirtos keturios administracinės nuobaudos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir leidimo esminių sąlygų pažeidimą, t. y. per trisdešimt kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėjas nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, Agentūra priėmė teisėtą, argumentuotą ir motyvuotą sprendimą panaikinti leidimą.

Agentūra atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas administracinius nusižengimus įvykdė per labai trumpą laiką (preliminariai per 3 mėnesius), o du pažeidimai yra identiški ir galimai padaryti tyčia. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui pritaikius administracinę nuobaudą, kartu buvo konfiskuotas ir administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, t. y. žvejybinis tinklas, kuris neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau nuo nutarimo priėmimo administracinėje byloje datos nepraėjus 15 dienų pareiškėjas padarė analogišką pažeidimą, t. y. žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjų žvejybos įrankiu – vienu statomu tinklu. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra piktybiškai linkęs daryti administracinio pobūdžio nusižengimus. Taip pat darytina neginčijama išvada, kad pareiškėjas savo veiksmus planuoja iš anksto ir kruopščiai, t. y. nors iš pareiškėjo ir buvo konfiskuotas žvejybinis tinklas, jis po 27 dienų jau turėjo įsigijęs kitą, teisės aktų neatitinkantį įrankį ir juo neteisėtai naudojosi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praėjus 27 dienoms pakartotinai atliko neteisėtus veiksmus, tai patvirtina jo sąmoningą ir priešingą teisei elgesį, įžūlų ir akivaizdų teisės aktais nustatytos tvarkos nesilaikymą. Pareiškėjas neabejotinai žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Atsakovė mano, kad nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina pareiškėją bei jo padarytų pažeidimų pobūdį ir pakartotinumą, todėl taikytos administracinės nuobaudos yra pagrįstos ir proporcingos.

Teigia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra pensininkas ir tuo pačiu žvejybos plotu naudojasi virš 30 metų ir ankstesniais metais jokių pažeidimų nepadarė, šioje byloje neturi būti laikomos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Priešingai, atsižvelgiant į pareiškėjo garbų amžių, sukauptą ilgametę patirtį naudojantis tuo pačiu žvejybos plotu, pareiškėjas turėtų būti nepakantus veiksmams, priešingiems teisei ir gerai moralei, o turėtų būti gero ir teisėto elgesio pavyzdys kitiems asmenims.

Agentūra pažymi, kad pareiškėjui neturint el. pašto, bet suderinus su juo asmeniškai, Agentūros Įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. gegužės 28 d. į Švenčionėlių seniūniją. Agentūros darbuotojams susisiekus su Švenčionėlių seniūnijos darbuotojomis pasiteirauti, ar pareiškėjas atsiėmė ir kada atsiėmė dokumentus, jos informavo, kad dokumentus pareiškėjui įteikė 2020 m. gegužės 29 d., kas aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 30 d. pateikdamas skundą teismui 2 dienas praleido procesinį vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad nebuvo supažindintas su AAD raštu ir negalėjo pateikti savo pozicijos rašte nurodomais klausimais. Atsakovas pažymi, kad AAD raštas yra skirtas Agentūrai ir yra informacinio pobūdžio dėl pareiškėjo jau padarytų administracinių nusižengimų, t. y. teikiamas Agentūrai įvertinti jau įvykusius ir konstatuotus teisės aktų pažeidimus, grindžiamus individualiu pareiškėjo elgesiu priešingu teisei. Šiuo atveju pareiškėjo teisinė situacija nebūtų pasikeitus, nes administracinės nuobaudos yra paskirtos ir galiojančios. Manytina, kad, net ir gavus pareiškėjo poziciją rašte nurodytais klausimais, Agentūros sprendimas dėl leidimo panaikinimo nebūtų pasikeitęs, nes, kaip minėta, jau yra konstatuotos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus bei paskirtas administracines nuobaudas, kurių jis neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka bei jos yra galiojančios.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, turi pareigą pagrįsti skundo reikalavimą teisės aktų nuostatomis ir/ar nurodydamas aktualią teismų praktiką. Šiuo atveju pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei Lietuvos Respublikos teismų praktika, o yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Aplinkos apsaugos agentūra pabrėžia, kad jos sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus bendruosius reikalavimus, taikomus individualiam administraciniam aktui, taip pat apie šio individualaus administracinio akto priėmimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros priimtą Įsakymą yra nepagrįstas, nemotyvuotas todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. AV-103 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 3, 35).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjui S. R. išdavė leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024 (toliau – ir Leidimas), kuriuo remiantis pareiškėjui buvo suteikta teisė iki 2023 m. liepos 22 d. organizuoti mėgėjų žvejybą ir nustatyta tvarka naudoti žuvų išteklius V ežere (b. l. 33-34).

Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. gegužės 20 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (18.9)-AD5-5972 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ (toliau – ir Raštas) (b. l. 21-22), kuriame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjui taikytų administracinių nuobaudų per paskutinius metus ir paprašyta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024.

Rašte nurodyta, kad S. R. 2020 m. kovo 20 d. buvo nubaustas administracine nuobauda dėl to, kad nevykdė leidime naudoti žvejybos plotą nurodytų esminių sąlygų, tai yra nustatytais terminais nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą, nevykdė patvirtinto žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių plano reikalavimų (2018 m. neįveisė V ežero nurodytomis žuvų rūšimis ir kiekiu) ir per 30 dienų pasibaigus kalendoriniams metams nesumokėjo metinio mokesčio. 2020 m. vasario 5 d. S. R. buvo nubaustas administracine nuobauda dėl to, kad, vykdydamas planinį V ežero žuvų įveisimą, 2019 m. spalio 25 d. nesurašė žuvų įveisimo akto ir jo nepateikė žuvų įveisime dalyvavusiam pareigūnui. 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda dėl to, kad 2019 m. gruodžio 2 d. apie 8 val. 30 min. Ignalinos-Švenčionių rajonuose esančiame V ežere iš medinės valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamu tinkliniu ne mėgėjų žvejybos įrankiu - vienu statomu tinklu. 2019 m. lapkričio 19 d. S. R. buvo nubaustas administracine nuobauda dėl to, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 9 val. Ignalinos-Švenčionių rajonuose esančiame V ežere iš medinės valties neteisėtai žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais - keturiais statomais tinklais. 2019 m. birželio 20 d. pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda dėl to, kad 2019 m. birželio 4 d. vykdė verslinę žvejybą V ežere, Švenčionių rajone, naudodamas netinkamai paženklintą statomą seliavinį tinklą. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir pateikti administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys apie pareiškėjui administracinėse bylose priimtus sprendimus (b. l. 23-32). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui S. R. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d. buvo skirtos keturios administracinės nuobaudos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir viena bauda už leidimo esminių sąlygų pažeidimą, t. y. pareiškėjas per trisdešimt kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs jo atžvilgiu priimtus nutarimus administracinių nusižengimų bylose. Tokių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė. Šie nutarimai yra įsiteisėję.

Agentūra, atsižvelgdama į AAD pateiktus duomenis ir įrodymus apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus per mažiau nei metų laikotarpį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-1 „Dėl leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų kontrolės“ 2¹ punktu, Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1, 17.2 ir 17.3 papunkčiais 2020 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. AV-103 „Dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo“ panaikino pareiškėjui S. R. 2013 m. gruodžio 10 d. išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 104502 (b. l. 35).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl šio įsakymo teisėtumo, teigdamas, jog jis nepagrįstas, neaišku, kokie konkrečiai administraciniai nusižengimai sąlygojo sprendimą panaikinti šį leidimą. Jam nebuvo įteiktas AAD 2020 m. balandžio 22 d. raštas, kuriuo rėmėsi Agentūra priimdama Įsakymą, todėl jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Pažeidimai, pasak pareiškėjo, nebuvo šiurkštūs ir nepadarė žalos gamtai, formalūs, nebuvo atsižvelgta, kad jis žvejybos plotu teisėtai naudojasi virš 30 metų ir ankstesniais metais jokių pažeidimų nebuvo.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą teigė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju Įsakymui apskųsti pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį turėjo 1 mėnesį nuo Įsakymo įteikimo jam dienos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas su Įsakymu buvo supažindintas 2020 m. birželio 4 d., o skundą teismui išsiuntė 2020 m. birželio 30 d., teisme registruotas skundas 2020 m. liepos 2 d., todėl 1 mėnesio terminas skundui paduoti šiuo atveju nėra praleistas (b. l. 3, 7). Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas su skundžiamu įsakymu galėjo būti ar buvo supažindintas anksčiau nei 2020 m. birželio 4 d. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas el. paštu) (b. l. 42) patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės 29 d. galimai buvo perduoti dokumentai, tačiau kaip matyti, pareiškėjas yra patvirtinęs savo parašu, kad susipažino ir gavo Įsakymą būtent 2020 m. birželio 4 d. (b. l. 3).

Pareiškėjo argumentas, kad jis turėjo būti supažindintas su AAD 2020 m. balandžio 22 d. Raštu, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, negalėjo teikti paaiškinimų dėl šiame Rašte nurodytų administracinių pažeidimų, kas įtakojo ir neteisėto sprendimo panaikinti leidimą priėmimą, yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina tai, kad AAD 2020 m. balandžio 22 d. Raštas yra adresuotas ir skirtas Agentūrai, ne pareiškėjui, todėl pareiškėjas neprivalėjo būti supažindintas su šio Rašto turiniu. Be to, šis AAD Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio, jame pateikta informacija Agentūrai bei prašoma remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis Raštas iš esmės pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Net ir susipažinęs su šiuo Raštu pareiškėjas nebūtų įgijęs teisės jo skųsti, kadangi informacinio pobūdžio raštas nėra administracinės bylos dalykas. Kaip minėta, faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo padarytų administracinių pažeidimų yra konstatuotos įsiteisėjusiais nutarimais, pareiškėjas nutarimų nėra skundęs, o AAD Rašte yra pateikta tik informacija apie pareiškėjo administracinius nusižengimus, jam paskirtas ir galiojančias administracines nuobaudas.

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad leidimas naudoti žvejybos plotą panaikinamas: 1) jeigu žvejybos ploto naudotojui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų nevykdymo, kurių jis neįvykdė; 2) jeigu žvejybos ploto naudotojui per metus buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar leidimo naudoti žvejybos plotą esminių sąlygų pažeidimo; 3) jeigu nustatytais terminais nesumokamas mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą; 4) jeigu žvejybos ploto naudotojas per tris mėnesius nuo leidimo naudoti žvejybos plotą išdavimo nepradeda vykdyti leidime naudoti žvejybos plotą nustatytų reikalavimų; 5) žvejybos ploto naudotojo prašymu, kai žvejybos ploto naudotojas ir vandens telkinio valdytojas dėl to susitaria arba kai vandens telkinys dėl aplinkybių, už kurias žvejybos ploto naudotojas neatsako, pasidarė netinkamas naudoti leidime naudoti žvejybos plotą numatytiems tikslams; 6) kai vandens telkinio valdytojas priima sprendimą dėl nuosavybės teisių į tą vandens telkinį atkūrimo; 7) likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą; 8) mirus fiziniam asmeniui, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą.

Taigi, būtent šio straipsnio 2 punkte nurodoma, kad leidimas naudoti žvejybos plotą panaikinamas, jeigu žvejybos ploto naudotojui per metus buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar leidimo naudoti žvejybos plotą esminių sąlygų pažeidimo, o 3 punkte nurodoma, kad jeigu nustatytais terminais nesumokamas mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-1 ,,Dėl Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų vykdymo kontrolės“ (toliau – ir Ministro įsakymas) patvirtinto Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.2 ir 17.3 papunkčiai numato analogiškas leidimo panaikinimo sąlygas kaip ir Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai. Ministro įsakymo 2¹ punkte nurodoma, kad iki 2014 m. liepos 1 d. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar jo įgalioto padalinio išduotus leidimų naudoti žvejybos plotus galiojimą panaikina Aplinkos apsaugos agentūra ar jos įgaliotas padalinys ir apie tai informuoja žvejybos ploto naudotoją, vandens telkinio valdytoją ir atitinkamos savivaldybės administraciją.

Taigi, šioje byloje nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina tai, kad pareiškėjas S. R. per mažiau nei metus (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. kovo 20 d.) padarė net penkis administracinius nusižengimus, t. y. jam buvo skirtos keturios administracinės nuobaudos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir Leidimo (1.2. p.) esminių sąlygų pažeidimą, t. y. per trisdešimt kalendorių dienų pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėjas nesumokėjo mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą. Kaip nustatyta, nutarimai administracinėse bylose yra įsiteisėję, paskirtos nuobaudos galiojančios. Todėl Agentūra, gavusi AAD Raštą ir įvertinusi jame pateiktą informaciją galiojančių teisės normų kontekste, remdamasi nurodytais teisės aktais priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – Įsakymu panaikino pareiškėjui S. R. 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Leidimą naudoti žvejybos plotą Nr. 1045024 ir apie tai 2020 m. gegužės 28 d. raštu (b. l. 36-38) informavo pareiškėją, Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių, Švenčionių rajono savivaldybės administraciją (b. l. 39-41) (Ministro įsakymo 2¹ punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, kad leidimo panaikinimas šiuo atveju yra neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams, kad jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, nepadarė didelės žalos gamtai, kad Agentūra, priimdama sprendimą panaikinti žvejybos leidimą neatsižvelgė į tai, jog jis yra pensininkas ir daugiau nei 30 metų tuo pačiu žvejybos plotu naudojosi teisėtai ir jokių pažeidimų neįvykdė, nesudaro pagrindo laikyti, jog Agentūros skundžiamas Įsakymas yra priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Leidimo panaikinimo pagrindai yra imperatyviai nurodyti Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo atveju Agentūra visiškai pagrįstai konstatavo, kad remiantis Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais yra teisinis pagrindas Leidimo pareiškėjui naudoti žvejybos plotą panaikinimui, įvertinus, kad padaryti net 5 administraciniai nusižengimai. Kaip teisingai pažymėjo Agentūra atsiliepime, pareiškėjas du identiškus administracinius nusižengimus (žvejojo draudžiamais tinkliniais įrankiais) yra padaręs per labai trumpą laiko tarpą (per vieną mėnesį) (b. l. 21-22). Pareiškėjas net ir nubaustas administracine nuobauda ir toliau nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tai patvirtina pareiškėjo sąmoningą ir priešingą teisei elgesį.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Tuo tarpu visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo kyla pagrįsta abejonė, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo Įsakymo turinį, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Agentūros Įsakymas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVita Valeckaitė