Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y.:

jis, 2024 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu su savo sugyventine I. J., sudavė delnu jai į kairį ir į dešinį skruostą po vieną kartą ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad su I. J. bendrai gyvena 6 metus. Bendrų vaikų neturi. Ji turi dukrą S. S. iš ankstesnių santykių. Savaitgaliais sugyventinė būna pas jį, darbo dienomis pas tėvus, kartais būna ir atvirkščiai. Sutaria gerai. Didelių konfliktų nėra. Jie kaip eilinė pora, pasipyksta, susitaiko. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 17.00 val. atėjo pas I. J. tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo susitarę, kad Naujuosius metus sutiks bendrai. Visą vakarą sėdėjo gražiai, tvarkingai, vartojo alkoholinius gėrimus, I. J. tėvai tarpusavyje vis ginčijosi dėl buitinių dalykų, taip pas juos būna dažnai. Negali tiksliai pasakyti dėl ko kilo konfliktas, neatsimena, net negali paaiškinti. Galimai dėl alkoholio. Atsimena, kad tėvas išėjo į balkoną parūkyti, o I. J. ir mama R. J. pradėjo jį pulti, stumdė jį, vijo lauk iš buto. Jie ten tarpusavyje stumdėsi, kiek atsimena, jam kelis kartus į veidą su delnu sudavė I. J., bet fizinio skausmo nejautė ir tikrai to nesureikšmina, pretenzijų neturi. Neatmeta galimybės, kad tuo momentu galėjo suduoti I. J. per veidą du kartus. Labai dėl to gailisi. Kad įvykio metu smurtavo prieš I. J. tėvą ar mamą negali nieko pakomentuoti, nes neatsimena. Tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo tarp jų būti konfliktas, nes visi buvo įsiaudrinę, neblaivūs. Labai gailisi, pasižada taip daugiau nebesielgti (b. l. 130-133).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. M. bendrai gyvena 6 metus, adresu (duomenys neskelbtini), jo mamai B. M. priklausančiame dviejų kambarių bute, bet ten ji nebūna nuolatos. Gyvena tiek pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), tiek pas sugyventinį. Bendrų vaikų neturi. Sugyventinis nedirba nuo rugsėjo mėnesio. Gauna iš užimtumo tarnybos pajamas. Su sugyventiniu santykiai yra sudėtingi, kai jis išgeria alkoholinių gėrimų, o kai blaivas, tada sutaria gerai. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 17.00 val. abu atėjo pas jos tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo susitarę artėjančius Naujuosius metus paminėti kartu. Maždaug prieš 00.00 val. tarp jos sugyventinio D. M. ir jos tėvo įvyko žodinis konfliktas. Tiksliai nežino dėl ko, lygtais tėvas kažką pasakė, o D. M. nesuprato, ar ne taip suprato. Visi buvo išgėrę. Ji gal buvo išgėrusi vyno butelį, sugyventinis vartojo brendį ar viskį, tėvas irgi vartojo brendį, o mama alkoholio vartojo labai mažai, galimai tik šampano taurę. Tėvas K. J. išėjo į balkoną parūkyti ir tuo metu ji pamatė, kaip D. M. būdamas agresyvus pradėjo eiti link balkono ir ji suprato, kad gali įvykti muštynės. Tai pamačiusi, greitu žingsniu atėjo prie balkono ir bandė užstoti sugyventiniui kelią. Jie tarpusavyje apsistumdė, D. M. ją pastūmė atrėmęs į krūtinę rankas, ji nukrito, tačiau fizinio skausmo nepajuto. Kol ji gulėjo ant žemės, mama R. J. vis bandė saugoti tėvą, kad jo nesužalotų D. M.. Atsikėlusi nuo žemės ji pastūmė D. M. du kartus, jis nenukrito, pastūmimai nebuvo stiprūs. Po to, D. M. sudavė jai į veidą, į kairį ir į dešinį skruostus po vieną kartą. Pajautė fizinį skausmą, kurį vertintų 6-7 balais iš 10 balų. Jautė skausmą tikrai, veidas buvo patinęs, kraujo nebuvo. Kai tėvas išėjo iš balkono, D. M. spyrė jam vieną kartą į pilvo sritį, tėvas nukrito ant žemės, tada D. M. pastūmė mamą, ko pasakoje mama užvirto ant tėvo. Ji išsigando, pradėjo sakyti D. M., kad eitų lauk ir jis išėjo. Įvykio metu juto fizinį skausmą, skaudėjo veidą bei kairės rankos pirštą. Pas medicinos ekspertus vykti atsisakė, kadangi nemato tam reikalo. Šiai dienai, ant veido bei rankos jokių akivaizdžių sužalojimų nesimato. Dėl sugyventinio veiksmų yra pasimetusi, nežino kaip viskas bus toliau (b. l. 40-43).

Liudytojas K. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena su žmona R. J., dukra I. J. bei anūke S. S.. Dukra gyvena tiek pas juos, tiek pas sugyventinį D. M.. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 17.00 val. I. J. kartu su D. M. atvyko pas juos. Iki atvykstant dukrai su D. M. nei jis, nei žmona išgėrę nebuvo. Tada jie prisėdo prie stalo, vakarieniavo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu jis išgėrė apie 300 ml brendžio ir šiek tiek šampano. 00.00 val. į lauką išėję nebuvo, buvo hole, stebėjo fejerverkus pro langą, degino šaltas ugneles, vienas kitą sveikino su Naujais metais. Tada D. M. jam pasakė, kad norėtų dar alkoholio, bet jis daugiau gėrimų bute neturėjo. Jie su D. M. pradėjo konfliktuoti, jis sakė D. M. išeiti lauk. Ką tiksliai vienas kitam sakė, neatsimena. Jie apsistumdė, D. M. lyg ir spyrė į pilvą, su ranka į petį sudavė. Patyrė momentinį fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė, jokia žala jam nepadaryta. Po konflikto D. M. išėjo, dukra liko bute. Į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Dėl D. M. veiksmų pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, apžiūrimas būti atsisako (b. l. 64-67).

Liudytoja R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d., apie 17.00 val. pas juos atėjo dukra I. J. su D. M., jie buvo susitarę atšvęsti Naujuosius metus kartu. Visą vakarą viskas klostėsi gerai, visi vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus ją. Maždaug vidurnaktį, įvyko žodinis konfliktas tarp vyro K. J. ir dukros sugyventinio D. M.. Kažką vienas kitam pasakė, D. M. dar prašė duoti jam išgerti, bet ji nebenorėjo jam duoti gerti, nes jis vartoja vaistus. D. M. susinervino dėl to, kad nebedavė jam išgerti, dar vyras kažką pasakė ir tada D. M. pašoko, norėjo eiti link K. J., ji stengėsi pastoti jam kelią, dukra irgi neleido D. M. artintis nei prie tėvo, nei prie jos, matė, kad dukra ir D. M. tarpusavyje apsistumdė, I. J. buvo nukritusi ant žemės, tačiau netrukus atsistojo ir tada D. M. I. J. sudavė galimai du smūgius į veidą iš delno. Išėjus iš balkono K. J., D. M. įspyrė į pilvą bei su ranka sudavė į petį, ji vis bandė ginti vyrą nuo D. M., tada D. M. ir ją pastūmė rankomis atrėmęs į krūtinę bei apspjovė. Fizinio skausmo nepatyrė, jokių pretenzijų dukros sugyventiniui neturi. Jokie sužalojimai nepadaryti. Atsisako vykti pas medicinos ekspertus. Labai gaila dukters, kad pasirinko tokį sugyventinį. Taip pat patvirtina, kad anūkė S. S. konflikto nematė, ji buvo kitame kambaryje (b. l. 72-75).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjo G. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. M., kuriam įvykio vietoje buvo nustatytas 2,16 prom. girtumas, šeimyninio konflikto metu rankos kumščiais sumušė savo sugyventinę I. J. (1,61 prom.). Moteris patyrė fizinį skausmą. D. M. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (b. l. 1-4).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus nurodytu adresu pareigūnus laiptinėje pasitiko akivaizdžiai išsigandusi ir susijaudinusi I. J. bei išsigandusi šios nepilnametė dukra S. S., kurios nurodė, kad bute I. J. sugyventinis D. M., įvykus konfliktui tarp I. J. tėvų, t. y. R. J. (nustatytas 0,00 prom. blaivumas) ir K. J. (nustatytas 2,09 prom. neblaivumas) pradėjo juos mušti. Iš kojos spyrė į pilvo sritį ir į peties sritį K. J., po to kumščiu kelis kartus smogė R. J. į galvos sritį. I. J. bandydama ginti tėvus stojo tarp savo sugyventinio ir ant grindų nukritusių tėvų ir tuomet D. M. kelis kartus trenkė jai į galvos sritį. Visi įvykio vietoje buvę asmenys greitosios pagalbos atsisakė. I. J. atsisakė, kad būtų padaryta jos asmens apžiūra. Ant I. J. veido matėsi ryškūs ir nauji patinimai ties akimis, ant skruostų, ant rankų kraujo dėmės, nudrėskimai ant pirštų. Moteris nurodė, kad kai sugyventinis išgėręs visada prieš ją smurtauja. Nurodė, kad tai vyksta ne pirmą kartą. I. J. nurodė, kad kartu su D. M. gyvena 6 metus. Įvykio vietoje buvo nepilnametė S. S., kuri pasak I. J. konflikto metu buvo kitame kambaryje, nieko nematė, taip pat, prieš ją smurtas naudotas nebuvo. D. M. nustatytas 2,16 promilių girtumas (b. l. 9-12).

Iš policijos pareigūnų vaizdo registratoriais (,,body“ kameromis) darytų įrašų įvykio vietoje matyti, kad užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. J. pasakoja įvykio aplinkybes, nurodo, kad buvo sumušta savo sugyventinio D. M., pasakoja dėl ko įvyko konfliktas, kaip buvo smurtaujama. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas įvykio dalyvių blaivumo patikrinimas (b. l. 29-32).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis, 2024 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu su savo sugyventine I. J., sudavė delnu jai į kairį ir į dešinį skruostą po vieną kartą ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties duotais parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai – nukentėjusiosios I. J. parodymai (b. l. 40-43), liudytojų K. J. ir R. J. parodymai (b. l. 64-67, 72-75), tarnybiniai pranešimai (b. l. 1-4,9-12), „body“ kameromis darytu įrašu (b. l. 29-32). Kaltinamojo D. M. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. J., kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, savo sugyventinę. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba (b. l. 87-89), neteistas (ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalyje, nutraukti) (b. l. 76-79), baustas administracine tvarka, ne apie visų baudų sumokėjimą pateikta informacija, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 80-86). Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. M. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros. Procesinius dokumentus prašo atsiųsti elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 152-159).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas D. M. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 1 d. 02.50 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 10.55 val. išbūtas laikas (dvi paros) (b. l. 92-97, 146-148).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 1 d. 02.50 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 10.55 val. (dvi paras), šį laiką prilyginant keturioms laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.