Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1505-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2S-1505-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Ieškovas
M. J., L., L. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1505-302/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Virginija Volskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. ir L. J. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai M.J. ir L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad atsakovo AB „Swedbank“ 2010-05-18 pranešimas dėl 2006-10-16 Kredito sutarties Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA ir jos 2007-06-06 pakeitimo Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA-1 nutraukimo yra negaliojantis. Taip pat ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – uždrausti atsakovui pradėti išieškojimo veiksmus iš 2006-10-16 Kredito sutarties Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA pagrindu įkeisto turto.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi prašymą tenkino. Uždraudė atsakovui AB bankas „Swedbank“ pradėti išieškojimo veiksmus iš 2006-10-16 Kredito sutarties Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA pagrindu ir jos 2007-06-06 pakeitimo Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA-1 pagrindu įkeisto turto. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su kredito sutarties sąlygų vykdymu, tuo tarpu atsakovui pradėjus išieškojimo veiksmus ieškovų atžvilgiu iš 2006-10-16 kredito sutarties pagrindu įkeisto turto, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Atsakovas AB Swedbank atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai nustačius faktines aplinkybes bei pritaikius procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikinta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2010 m. vasario mėn. kredito gavėjai iš esmės nevykdo prievolės grąžinti kreditą, nemoka palūkanų ir netesybų pagal su atsakovu sudarytą kredito sutartį, jie laikomi pažeidusiais savo įsipareigojimus pagal šią sutartį. Piktnaudžiaudami teise kredito gavėjai pareiškė ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, taigi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat pareikštas nesąžiningai.

Teismas nepagrįstai uždraudė išieškoti iš įkeisto turto, nenurodydamas jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo hipotekos skyrius jau yra priėmęs bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 558 str. numatytų nutarčių ir kad kredito gavėjai būtų šias nutartis apskundę. Taigi ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie realią grėsmę jų teisėtiems interesams.

Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės išsprendė ginčą ieškovų naudai, nes minėtų priemonių pagalba ieškovai nebeturi jokio intereso spręsti įsiskolinimo padengimo klausimą, o tik skatinami vilkinti procesą kreditoriaus nenaudai.

Skundžiama nutartimi pažeistas ekonomiškumo principas, nes ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir absoliučiai nuostolingas atsakovui.

Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d. nagrinėdamas prašymą nepranešdamas atsakovui.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nes jo galimi nuostoliai vien dėl mokėjimų pagal kredito sutartį per 12 mėnesių gali būti didesni nei 27 989,14 eurų.

Kadangi ieškovų skola pagal kredito sutartį 2010-06-14 dienai buvo 260 369,59 eurų, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis teisingumo ir ekonomiškumo principais, pritaikė ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, todėl keisti ar naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje, taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis ieškovas skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo AB „Swedbank“ 2010-05-18 pranešimas dėl 2006-10-16 Kredito sutarties Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA ir jos 2007-06-06 pakeitimo Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA-1 nutraukimo yra negaliojantis, teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui pradėti išieškojimo veiksmus iš 2006-10-16 Kredito sutarties Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA pagrindu ir jos 2007-06-06 pakeitimo Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA-1 pagrindu įkeisto turto laikytina atitinkančia laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, ekonomiška ir proporcinga priemone.

Atskirojo skundo argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tokias faktines aplinkybes, jog ieškovai, nevykdydami sutartinių įsipareigojimų, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nesąžiningai pareiškę ieškinį, yra atmestini, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas tikrina ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neanalizuoja faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Esant tokioms ieškovų nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovas nutraukė Kreditavimo sutartį, kurios įsipareigojimų tinkamam užtikrinimui ieškovai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, darytina išvada, kad atsakovo atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikyta aukščiau paminėta laikinoji apsaugos priemonė. Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo kreipimusi į hipotekos skyrius dėl priverstinio skolų išieškojimo iš atsakovui įkeisto ieškovo turto (Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis), įvertinant griežtą hipotekos procedūros reglamentavimą bei pakankamai trumpus terminus, per kuriuos skolininkas yra įspėjamas dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, o jų neįvykdžius bei hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo hipotekos teisėjas nutaria už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, darytina išvada, kad buvo pagrindas nagrinėjamoje byloje pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6 p., ir uždrausti atsakovui pradėti išieškojimo veiksmus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio, atsakovui įkeisto, turto.

Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d., atmestinas. Teisė spręsti ar nagrinėti tokį prašymą nepranešus šaliai, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priklauso teismo diskrecijai. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo šia teisės norma ir nenurodė jokio argumento, nesudaro pagrindo dėl tokio neesminio procesinės teisės normos pažeidimo panaikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl to, kad teismas nepareikalavo jo galimai patiriamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, kad patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis) arba apskritai - įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, taip pat pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (Civilinio proceso kodekso 146, 147, 150 str.), siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus, šiuo gi atveju teismui nebuvo pagrindo spręsti šio klausimo, nes apie galimai patiriamus atsakovo nuostolius teismas neturėjo jokių duomenų.

Apelianto argumentas, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, neturi teisinės reikšmės sprendžiant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl šio argumento plačiau nepasisako.

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme pateikė atskirojo skundo patikslinimą, tačiau kolegija priimti tokio procesinio dokumento negali, kadangi Civilinio proceso kodekso 323 straipsnio nuostatas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama – ši taisyklė taikoma ir atskirtiesiems skundams (Civilinio proceso kodekso 338 str.), todėl jis grąžintinas atsakovui.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos šios pašto išlaidos į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Swedbank“ 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusVirginija Volskienė