Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį patenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvartos reikmenų) vienam ar keliams asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, t. y. fizinis asmuo gali savo valią išreikšti testamentu, kuriuo pasirinktam asmeniui ar asmenims palieka visus ar dalį jam priklausančių materialiųjų, nematerialiųjų dalykų ir turtinių reikalavimo teisių (CK 5.1 straipsnis). Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog G. J., miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), (duomenys neskelbtini) surašė asmeninį testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuri jis bebūtų ir iš ko besusidarytų paliko pareiškėjai R. B. (b. l. 6, atskiras priedas). Pateikti išrašai iš gydymo įstaigų patvirtina, kad G. J. (duomenys neskelbtini), t. y. po asmeninio testamento sudarymo, buvo gydytas Onkologijos ligoninėje, buvo sąmoningas, orientuotas (b. l. 8). 2016 m. balandžio 4 d. G. J. buvo išdavęs notariškai sudarytą įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą (dokumentas, 2017 m. kovo 31 d. pateiktas elektroniniu būtu). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 25 d. surašytame ekspertizės akte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) testamentą surašė ir pasirašė G. J. (b. l. 82–86).

Pareiškėja nurodė, kad palikėjo sveikatos būklė buvo sunki, jis jau būdamas ligoninėje 2016 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi pagal veiklos teritoriją esantį notarą, t. y. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarę Rūtą Palšauskienę, tačiau ji buvo užimta, todėl belaukiant notarės atvykimo G. J. surašė asmeninį testamentą, kuriame išreiškė savo valią palikti visą turtą pareiškėjai, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) testamentą surašė ir pasirašė G. J. patvirto ekspertizės išvada (b. l. 82–86). Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvada, jos turinys atitinka pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Byloje esantys medicininiai dokumentai, patvirtina asmeninio testamento sudarymo aplinkybes: jis buvo sudarytas ligoninėje, G. J. sunkiai sergant, tačiau esant sąmoningos būklės.

Vertinant G. J. (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą konstatuotina, jog testatorius aiškiai išreiškė savo visą savo turtą palikti pareiškėjai. Taigi iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, testamente nurodyta jo surašymo data ir vieta (Kaunas, Onkologinė ligoninė, Volungių 16). Iš prie civilinės bylos prijungtos Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-2775-301/2016 duomenų matyti, kad G. J. artimieji giminaičiai mirę.

Kasacinio teismo praktikoje būtent testatoriaus valios turinio nustatymas yra esmingai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011). Minėtoje nutartyje pasisakant dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, nurodyta, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės netaikytinos visa apimtimi, nes testamentas yra vienašalis sandoris, bet ne sutartis – dvišalis sandoris, kuriuo sutarties šalys suderina savo valią, pasiekia susitarimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei susitaria dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Testamente išreikštai valiai aiškinti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193–6.195 straipsnių teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja nepraleido CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, į pareiškėjos paaiškinimus, prašomas tvirtinti asmeninis testamentas, kaip atitinkantis CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus, tvirtintinas ir pareiškėjos R. B. pareiškimas tenkintinas (CK 5.30 straipsnis, 5.31 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 14 punktas, 443 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimo teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nagrinėjant šią civilinę bylą, susidarė 533,85 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą (b. l. 91). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius įpareigotinas į Lietuvos teismo ekspertizės centro atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti 533,85 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo 13 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 443 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių į Lietuvos teismo ekspertizės centro, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti 533,85 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 85 ct) už rašysenos ekspertizės atlikimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.