Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-2251-171/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-05-04
Bylos Nr.: Iv-2251-171/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00436-2012-71
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Irena Paulauskienė
Pareiškėjas: J. K.
Atsakovas: Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai: Albinas Januitis

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2251-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00436-2012-71Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.6; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. K. (J. K.), jo atstovui advokatui Albinui Januičiui, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus apskr. VPK) dėl įsakymo dalies pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas pakeisti Vilniaus apskr. VPK viršininko 2012-01-16 įsakymą Nr. 10-TE-32 ir įrašyti, kad jis yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT ) 2011-12-22 sprendimu įpareigojo Vilniaus apskr. VPK iš naujo išnagrinėti jo 2011-03-28 prašymą, kuriame reikalavo pakeisti Šalčininkų r. PK komisaro 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 dalį ir įrašyti, kad yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, vadovaujantis Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 314 patvirtintu Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (toliau – Statutas) 43.1 punktu (paties prašymu) bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu (savo noru), ir priimti sprendimą.

Teigia, kad buvo atleistas pagal Statuto 43.9 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p. (įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausme, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų). Vilniaus apskr. VPK viršininkas 2012-01-16 įsakymu Nr. 10-TE-32 pakeitė Šalčininkų r. PK komisaro 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 formuluotę ir nurodė, kad J. K. atleidžiamas pagal Statuto 43.7 punktą, t. y. už pareigūno vardo diskreditavimą.

Pareiškėjas mano, kad atsakovas, ginčijamu įsakymu Nr. 10-TE-32 atleisdamas iš vidaus reikalų sistemos pagal 43.7 punktą, pateikė nemotyvuotą išvadą, kad jis diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, apie tai nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsakovas, formaliai pakeisdamas 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 atleidimo iš tarnybos pagrindą (iš Statuto 43.9 punkto į Statuto 43.7 punktą), netinkamai įvykdė LVAT 2011-12-22 sprendimą.

Nurodo, kad atsakovas, nepagrįstai pritaikęs Statuto 43.7 punkte nustatytą atleidimo iš tarnybos pagrindą, pažeidė jo teises ir įstatymo saugomus interesus ir toks diskriminuojamas atleidimo pagrindas sukelia jam didelių neigiamų pasekmių – darbdaviai, sužinoję, kad yra atleistas už valstybės tarnautojo vardo diskreditavimą, atsisako priimti į darbą, atitinkantį išsilavinimą ir turimą profesiją. Tokia atleidimo iš tarnybos formuluotė užkerta kelią eiti atsakingas pareigas, dalyvauti konkursuose eiti valstybės tarnautojo pareigas bei laisvai pasirinkti pareigas ir profesiją, ką garantuoja Konstitucija. Pakeitus įsakymo formuluotę ir įrašius, kad yra atleistas savo prašymu, būtų realiai apgintos pažeistos konstitucinės teisės pasirinkti darbą pagal profesiją ir išsilavinimą.

Teigia, kad dirbdamas vidaus reikalų sistemoje iki atleidimo iš tarnybos dienos nepadarė nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Atleidimas pagal Statuto 43.7 punktą yra savarankiškas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir taikyti tarnybinių nuobaudų skyrimui nustatytą tvarką, kurią pritaikė atsakovas priimtu įsakymu Nr. 10-TE-32, teisinio pagrindo nėra.

Paaiškino, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, įsigaliojus bendrosios kompetencijos teismo išteisinamajam nuosprendžiui (šiuo atveju – kasacinės instancijos teismo nutarčiai, kuria buvo visiškai išteisintas), teisiškai panaikinamas atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje teisinis pagrindas, kadangi šis atleidimas tampa neteisėtas.

Paaiškino, kad 2008-05-12 Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame, analizuodamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kategoriškai nekonstatavo ir nepadarė apibendrinamos išvados, kad jo veiksmais, kurie buvo neleistinai išprovokuoti, buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurodė, jog jis padarė kokius nors tyčinius veiksmus, kuriais diskredituojamas valstybės tarnautojo vardas, nėra nurodyta jokių duomenų ir aplinkybių, kurios patvirtintų jo, kaip valstybės tarnautojo, šiurkštų tarnybinį nusižengimą, diskredituojantį valstybės tarnybą, žeminantį orumą ir pan.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl jame išdėstytos aplinkybės negali turėti ir neturi jokios įtakos vertinant jo veikas ir negali būti atleidimo iš tarnybos pagrindu pagal Statuto 43.7 punktą. Tik kasacinės instancijos teismo priimta nutartimi buvo išsamiai ištirtos ir tinkamai įvertintos jam inkriminuojamų veikų aplinkybės. Kasacinės instancijos teismo nutartimi jis buvo visiškai išteisintas ir nurodyta, kad nėra padaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas jo veiksmuose neįžvelgė net baudžiamojo nusižengimo požymių, taigi negali būti konstatuoti ir diskredituojantys valstybės tarnautojo vardą veiksmai. Pagal LVAT suformuotą teismų praktiką, taikant Statuto 43.7 punkte nustatytą atleidimo iš tarnybos pagrindą, privalu atsižvelgti į visas aplinkybes ir pasekmes, kaltę, valstybės tarnautojo veiklą iki nusižengimo padarymo, o nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas, kadangi pareiškėjas atleistas kompromituojamu pagrindu ir tai užkerta jam kelią pasirinkti specialybę. Atsakovas nepateikė savo teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų, o rėmėsi bendromis sąvokomis, ištrauktomis iš nuosprendžio konteksto. Pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, nepadarė tarnybinio nusižengimo, nediskreditavo pareigūno vardo (b. l. 97–100).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 31–34) paaiškino, kad J. K. 2011-03-28 kreipėsi su prašymu reg. Nr. 10-24-G-2-279 pakeisti atleidimo iš tarnybos 2003-03-13 įsakymo Nr. 9TE formuluotę ir nurodyti, kad jis atleistas iš vidaus reikalų sistemos, vadovaujantis Statuto (aktuali redakcija nuo 2000-02-08 iki 2006-08-29) 43.1 punktu (paties prašymu) bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. (savo noru).

Teigia, kad nagrinėjant prašymą buvo nustatyta, jog 2002-12-23 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6/2002, kuriame pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 str. 4 d., 16 str. 2 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2003-02-28, todėl Šalčininkų r. PK 2003-03-10, gavęs iš Varėnos r. apylinkės teismo įsiteisėjusį nuosprendį, 2003-03-13 įsakymu Nr. TE 9 atleido pareiškėją iš pareigų pagal Statuto 43.9 punktą (vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu) ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 punktą (įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų).

Paaiškino, kad 2002-12-23 pareiškėjo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį iš naujo nagrinėjo visų instancijų bendrosios kompetencijos teismai ir galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009-03-03 nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2008-09-12 apkaltinamąjį nuosprendį ir palikus galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 pareiškėjo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

Atsakovas pažymi, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendyje konstatuota, kad negalima nevertinti ir J. K. veiksmų, kuris, būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia veika diskredituoja valstybės tarnautoją, neįeina į jo atliekamas pareigas. Teigia, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-05-12 nuosprendyje konstatavo, kad J. K. savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą. LAT 2009-03-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 palikdamas Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą, nepakeitė ir konstatuoto diskreditavimo fakto. Varėnos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-5-445/2008 ir vertindamas J. K. veiksmus, išteisino jį baudžiamosios atsakomybės aspektu, tačiau pripažino, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Teigia, kad LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 nurodė, kad veiksmai, kuriais J. K. buvo kaltinamas, žinomi baudžiamojoje teisėje kaip prekyba poveikiu (tarpininko kyšininkavimas) ir kitomis aplinkybėmis galima būtų svarstyti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės, tačiau atliekant inkriminuojamus veiksmus (2000 m. balandžio–birželio mėn.) prekyba poveikiu dar nebuvo kriminalizuota, todėl negalima baudžiamoji atsakomybė. Atsakovės manymu, tai akivaizdžiai parodo pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, kuris turi pareigą užkardinti nusikalstamas veikas, diskredituojamą elgesį.

Nurodo, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos tada, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą ir šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas iš kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų nurodytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidžiant iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo įstatymas nenustato pareigos įvertinti valstybės tarnautojo darbo stažo, turėtų paskatinimų ir kitų aplinkybių. Nei Statute, nei kitame teisės akte nenustatyti alternatyvūs sprendimo būdai tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Už pareigūno vardo pažeminimą nustatyta vienintelė galima bausmė – atleidimas iš pareigų, todėl kitų už tarnybinius nusižengimus numatytų bausmių taikymas prieštarautų įstatymo leidėjo valiai.

Teigia, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Būdamas policijos pareigūnu, pareiškėjas viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Tokiais priešingais teisei veiksmais (žinojo arba turėjo žinoti, kad A. K. teisėtais būdais negali daryti įtakos, kad prekės būtų pergabentos greičiau ir išvengtų muitinio tikrinimo ir kt. baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-445/2008 išvardytų aplinkybių), kurie vertinami kaip akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams, pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir orumą institucijos, kurioje jis dirbo, bei visos sistemos autoritetą, todėl atleidimo pagrindas iš atleidimo pagal Statuto 43.9 punktą (vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu) buvo pakeistas į 43.7 punktą (už pareigūno vardo diskreditavimą).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Papildomai pažymėjo, kad policijos pareigūnas turi suprasti, kokie jam keliami reikalavimai. Dėl pareigūno vardo pažeminimo vertinami tiek veiksmai tarnyboje, tiek po tarnybos. Mano, kad pasirinko tinkamą atleidimo pagrindą, kadangi šiuo atveju buvo sulaužyta pareigūno priesaika (b. l. 97–100).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2002-12-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 282 str. 4 d. ir 16 str. 2 d. (b. l. 61–72). Pareiškėjas Šalčininkų rajono PK viršininko 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. TE-9 (b. l. 58) atleistas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 nutarimu Nr. 304 patvirtinto Statuto 43.9 punktu bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui, Varėnos rajono apylinkės prokuratūra įteikė teismui naują prašymą, kuriame buvo perkvalifikuotos nusikalstamos veikos. 2008-05-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b. l. 73–82) pareiškėjas išteisintas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš bylos duomenų matyti, kad LAT 2009-03-03 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008-09-12 apkaltinamąjį nuosprendį ir paliko galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 pareiškėjo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį (b. l. 83–91).

Pareiškėjas J. K. 2011-03-29 pateikė Vilniaus apskr. VPK prašymą reg. Nr. 10-24-G-2-279 (b. l. 56–57) pakeisti jo atleidimo iš tarnybos formuluotę 2003-03-13 įsakyme Nr. 9TE ir nurodyti, kad jis atleistas iš vidaus reikalų sistemos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtintu Statuto dalinio pakeitimo (aktuali redakcija nuo 2000-02-08 iki 2006-08-29) 43.1 punktu (paties prašymu) bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. (savo noru).

Vilniaus apskr. VPK 2011-04-13 raštu Nr. 10-S-6020 (b. l. 54–55) atsisakė pakeisti pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą ir nurodė, kad tai padaryti galima tik tuo atveju, kai įsakymas dėl atleidimo pripažįstamas neteisėtu. Įsakymą pripažinti neteisėtu gali tik teismas sprendimu.

Pareiškėjas dėl Vilniaus apskr. VPK 2011-04-13 rašto Nr. 10-S-6020 bei 2003-03-13 Šalčininkų r. policijos komisariato komisaro įsakymo Nr. TE-9 dalies panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (pridėta adm. byla Nr. I-2847-426/2011, b. l. 1–3, 22–24), kuris 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti Šalčininkų rajono PK 2003 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. TE-9 ir įrašyti, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje paties prašymu, nutraukė, o kitą J. K. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (pridėta adm. byla Nr. I-2847-426/2011, b. l. 118–122). LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2011-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A62 -3786/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-29 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: J. K. skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus apskr. VPK išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2011-03-28 prašymą (reg. Nr. 10-24-G-2-279) (b. l. 43–53).

Pareiškėjas J. K. 2012-01-12 Vilniaus apskr. VPK pateikė prašymą dėl LVAT nutarties vykdymo (b. l. 37). Vilniaus apskr. VPK Valdymo organizavimo skyriaus teisės poskyris 2012-01-12 teikimu Nr. 10-IL-99 (b. l. 40–42) pasiūlė pavesti Vilniaus apskr. VPK Personalo skyriui Šalčininkų r. policijos komisariato 2003-03-13 įsakymo Nr. 9-TE formuluotę dėl atleidimo iš vidaus reikalų sistemos vietoje Statuto 43.9 punkto (atleidimas, vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu) pakeisti į Statuto 43.7 punktą (atleidimas už pareigūno vardo diskreditavimą).

2012-01-16 Vilniaus apskr. VPK viršininkas įsakymu Nr. 10-TE-32 (b. l. 39), vadovaudamasis LVAT 2012-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A62-3786/2011, Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-445/2008, LAT 2009-03-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 bei 2012-01-12 teikimu Nr. 10-IL-99, pakeitė Šalčininkų rajono policijos komisariato komisaro 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 formuluotę dėl J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos sistemos ir ją išdėstė taip: „vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-07-29 nutarimu Nr. 304, 43.7 punktu (atleidimas už pareigūno vardo diskreditavimą )“. Apie priimtą įsakymą pareiškėjas informuotas 2012-01-17 raštu Nr. 10-S-1331 (b. l. 38).

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo pakeitimo.

Ginčo dalykas – Vilniaus apskr. VPK viršininko 2012-01-16 įsakymo Nr. 10-TE-32, kuriuo pakeista 2003-03-13 Šalčininkų rajono policijos komisariato komisaro įsakyme Nr. TE-9 įtvirtinta pareiškėjo atleidimo iš tarnybos formuluotė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (redakcija, galiojusi nuo 2000-02-19 iki 2006-08-30) 43 punkte buvo nustatyti atvejai, kai pareigūnai atleidžiami iš tarnybos, iš kurių nustatytas atleidimas jų pačių prašymu (43.1 punktas) bei atleidimas už pareigūno vardo diskreditavimą (43.7 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančio LVAT 2011-12-22 sprendimo (b. l. 23–28), buvo konstatuota, kad LAT 2009-03-03 nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2008-09-12 apkaltinamąjį nuosprendį ir palikus galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 pareiškėjo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį, buvo panaikintas pareiškėjo nuteisimo už nusikaltimą juridinis faktas ir įsigaliojus bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjo baudžiamąją bylą iš naujo, išteisinamajam nuosprendžiui, teisiškai buvo panaikintas pareiškėjos atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje teisinis pagrindas ir šis atleidimas tapo neteisėtas.

Nustatyta, kad LAT 2009-03-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 paliko Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendį, kuriame buvo konstatuota, kad J. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl buvo išteisintas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011) yra išaiškinęs, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimais bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – akivaizdžiu institucijos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos nuomonės apie instituciją sudarymu, visuomenės pasitikėjimo šia institucija menkinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 yra išaiškinęs, kad šių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minimos pasekmės turi būti vertinamos atsižvelgus į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų.

Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas J. K. Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendžiu išteisintas dėl Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir šis nuosprendis paliktas galioti galutine neskundžiama LAT 2009-03-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009.

Kaip matyti iš ginčijamo įsakymo (b. l. 39) ir 2012-01-12 teikimo Nr. 10-IL-99 (b. l. 40–42), pakeisdamas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos formuluotę, Vilniaus apskr. VPK viršininkas vadovavosi Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad „negalima nevertinti ir J. K. veiksmų, kuris būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia veika diskredituoja valstybės tarnautoją, neįeina į jo atliekamas pareigas“.

Kaip matyti iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendžio, jame konstatuota, kad I. K. aktyviais veiksmais siūlė J. K. atlikti veiksmus, kurie į jo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas neįėjo, t. y. susitikinėjo, skambino telefonu, nurodė, kad atvyksta krovinys, kad reikalinga organizuoti krovinių praleidimą per Baltarusijos ir Lietuvos Respublikų valstybės sienas ne įprastine, nustatyta muitinės veiklai procedūra. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad I. K. kurstė J. K. daryti veikas, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, tačiau negalima nevertinti ir J. K. veiksmų, kuris, būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia veika diskredituoja valstybės tarnautoją, neįeina į jo atliekamas pareigas (b. l. 73–82).

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad veiksmai, kuriuos jis buvo raginamas atlikti, buvo priskirti ne jo kompetencijai, bet muitinės, ir tokie veiksmai diskreditavo jo, kaip valstybės pareigūno, vardą.

Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nusprendė, kad atliktų veiksmų (pareiškėjo bendravimo su minėtu asmeniu dėl galimo poveikio muitinei) pakanka konstatuoti, kad pareigūno vardas buvo diskredituotas ir muitinės sistemos autoritetas buvo pažemintas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2010-05-18) 26 str. 3 d. nustatė, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai.

Nagrinėjamu atveju faktas, kad pareiškėjas diskreditavo pareigūno vardą, paaiškėjo 2009-03-03 LAT priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria paliktas galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda – atkleidimas iš pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą – pareiškėjui turėjo būti paskirta per 30 d. nuo 2009-03-03, t. y. iki 2009-04-02 (įskaitytinai), o šiuo atveju pareiškėjas už pareigūno vardo diskreditavimą atleistas 2012-01-16 įsakymu, todėl darytina išvada, kad jis atleistas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apskr. VPK viršininko 2012-01-16 įsakymas Nr. 10-TE-32, kuriuo pakeista Šalčininkų rajono policijos komisariato komisaro 2003-03-13 įsakymo Nr. TE-9 formuluotė dėl J. K. atleidimo iš vidaus tarnybos sistemos, nurodant, kad J. K. atleidžiamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-07-29 nutarimu Nr. 304, 43.7 punktu (atleidimas už pareigūno vardo diskreditavimą), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apskr. VPK viršininko 2012-01-16 įsakymą Nr. 10-TE-32 ir įrašyti, kad yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.

Kaip yra konstatavęs LVAT 2011-12-22 sprendime (b. l. 23–28), teismas negali kištis į viešojo administravimo subjekto – Vilniaus apskr. VPK – veiklą pareiškėjo prašomu būdu, tačiau gali įpareigoti atsakovą Vilniaus apskr. VPK, įvertinus nustatytas aplinkybes, pakeisti 2003 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono PK viršininko įsakymą Nr. TE-9 ir įrašyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-01-16 įsakymą Nr. 10-TE-32 bei įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakeisti 2003 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono PK viršininko įsakymą Nr. TE-9 ir įrašyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė