- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-978-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00728-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- R. A.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nuteistas viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 val., per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 val. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. liepos 26 d. (dvi dienas), skaičiuojant sulaikyme išbūtą dieną už šešias valandas viešųjų darbų. Taikyti BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., ir R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėn. draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens A. K. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 24 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo smurtą prieš savo tėvą A. K. A., tyčia sudavė jam keletą smūgių beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, spyrė į krūtinę, padarydamas odos nubrozdinimus nosies kairėje pusėje, abiejų rankų riešuose, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės kairėje pusėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo peržiūrėti bylą. Teigia, kad 2013 m. liepos 24 d., jis su kaimynu, gyvenančiu toje pačioje laiptinėje, 6 bute, pas apeliantą kambaryje gėrė alų. Į kambarį įėjo tėvas su beisbolo lazda ir pareikalavo, kad kaimynas išeitų. Apeliantas su tėvu pradėjo galynėtis, atėmė lazdą, numetė ant sofos. Tėvą, apkabindamas už pažastų, nutempė į jo kambarį. Prašo įvertinti aplinkybes dėl ko įvyko konfliktas su tėvu. Prieš tėvą neturėjo ir neturi jokio asmeninio nusistatymo, nesikalba ir vengia vienas kito. Kaimynai ir apelianto sesuo galėtų paliudyti, koks yra tėvas. Už socialinę pašalpą atlikinėja viešuosius darbus, todėl negali atlikti paskirtų viešųjų darbų.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytojus R. K. ir E. Š..
Liudytoja R. K. apygardos teisme parodė, kad nuteistasis yra jos brolis. Tėvas yra agresyvus žmogus. Jis nemėgo vaikų, kaimynų, nei su kuo nesutaria. Kol mama buvo gyva, ją nuolat mušdavo, bet buvo prigrasinęs, ji nekviesdavo policijos. Mama testamentu paliko jai dalį buto. Dabar jos dalyje gyvena brolis. Tėvas bando jį išvaryti iš buto, nuolat provokuoja. Tėvas pasirenka momentą, kai brolis būna išgėręs ir negali savęs apginti. Brolis yra geriantis, bet jis neagresyvus. Nors tėvui 76 metai, bet jis yra fiziškai stiprus. Beisbolo lazdą yra mačiusi pas tėvą.
Liudytojas E. Š. apygardos teisme parodė, kad nuteistasis yra jo kaimynas. Nuteistąjį ir jo tėvą pažįstą, jų santykiai įtempti. Tėvas yra blogas žmogus, nesugyvenamo charakterio, kimba prie sūnaus. Nukentėjusiojo žmona daug kartų yra nakvojusi pas jį, nes nukentėjusysis išvydavo ją iš namų. Nuteistasis yra nuolankus, išgeriantis, bet taikaus charakterio. Jų šeimoje buvo dažni kivirčai, nukentėjusysis skriausdavo ir žmoną, ir vaikus. Girdėjo iš kaimyno, kad nukentėjusysis turėjo beisbolo lazdą, sūnui auklėti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. neigia savo kaltę, prašo įvertinti aplinkybes dėl ko įvyko konfliktas su tėvu, ir jį išteisinti. Nurodo, kad prieš tėvą neturėjo ir neturi jokio asmeninio nusistatymo, nesikalba ir vengia vienas kito.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus ir daro išvadą, kad R. A. kaltė pagal BK 140 str. 2 d. yra neabejotinai įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. K. A., liudytojo K. E. parodymais iš dalies ir nuteistojo R. A. parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. K. A. parodė, kad jo sūnus su draugu gėrė savo kambaryje. Jis paprašė, kad jie baigtų girtauti ir draugas eitų į namus. Tuomet sūnus jį sumušė. Beisbolo lazda sudavė į galvą, jis pargriuvo. Kelis kartus spyrė, su lazda sudavė smūgius per rankas (b. l. 57). Nukentėjusysis A. K. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 6-9). Nuteistasis R. A. tvirtina, kad jis su draugu K. E. savo kambaryje gėrė alų. Tėvas įpuolė į kambarį su beisbolo lazda ir pradėjo šaukti ant jų, liepė išeiti. Jis su kėdės koja sudavė per rankas, kad tėvas išmestų beisbolo lazdą. Jie susigrūmė, po to tėvą nutempė į jo kambarį (b. l. 57). Liudytojas K. E. parodė, kad girtavo su R. A. šio namuose. Tualete nukrito veidrodis ir A. K. A. įsiveržęs į kambarį pradėjo šaukti, varė jį lauk. Beisbolo lazdą nukentėjusysis laikydavo po lova. Kai jis išėjo nukentėjusysis nebuvo sužalotas, o kai atvažiavus policijai jis vėl atėjo, tada pamatė, kad nukentėjusysis sužalotas (b. l. 58). Liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad į kambarį įėjęs nuteistojo tėvas rankose turėjo beisbolo lazdą. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. K. A. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, neatmestina galimybė, kad tai galėjo būti lazda (b. l. 13). 2013 m. liepos 24 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) AVPK gautame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodyta, kad A. K. A. liepos 24 d., apie 19.30 val., namuose užpuolė girtas sūnus R. A. ir jo draugas K. E. (b. l. 1-2). R. A. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (b. l. 18). Taigi specialisto išvada, (duomenys neskelbtini) AVPK gautas pranešimas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti ir nesiremti. Be to liudytojas K. E., nors ir nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, bet patvirtino, kad išeidamas paliko R. A. su tėvu, o grįžęs rado nukentėjusįjį sužalotą. Nors liudytojai R. K. ir E. Š. teigia, kad nukentėjusysis A. K. A. yra agresyvus, nesugyvenamo charakterio žmogus, bet tai nei patvirtina, nei nepaneigia to, kad nukentėjusįjį sužalojo R. A.. Šie liudytojai įvykio vietoje nebuvo ir apie nukentėjusiojo sužalojimą nieko paliudyti negalėjo, o nukentėjusiojo elgesys ar jo asmeninės savybės nėra priežastis jį žaloti. Iš nukentėjusiojo A. K. A., liudytojo K. E. ir nuteistojo R. A. parodymų galima spręsti apie konflikto priežastį, kad A. K. A. pats būdamas blaivas (b. l. 17), norėdamas, kad sūnus baigtų girtauti, nes, kaip nurodė K. E., jau buvo sudaužytas veidrodis, pabandė išvaryti sūnaus sugėrovą, o tai nepatiko R. A., kuris jį ir sužalojo. Neįtikėtina, kad A. K. A., būdamas žymiai vyresnis ir fiziškai silpnesnis būtų užpuolęs su lazda neblaivų savo sūnų ir jo draugą. Be to pats nuteistasis nebuvo sužalotas, o nukentėjusiojo bandymas sudrausminti sūnų, negalėtų būti pripažįstamas pakankama priežastimi suduoti smūgius ir sutrikdyti sveikatą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kad R. A. tyčia sudavė A. K. A. keletą smūgių beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, spyrė į krūtinę, padarė odos nubrozdinimus nosies kairėje pusėje, abiejų rankų riešuose, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės kairėje pusėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Pripažinęs R. A. kaltu pagal BK 140 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę, pagrįstai R. A. parinko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę. Viešųjų darbų bausmė pati švelniausia BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Ši bausmė pakankamai efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems nesunkų nusikaltimą. Apeliantas padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. R. A. baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 42-45). Vadovaujantis BK 46 str. viešųjų darbų bausmė gali būti skiriama nuo 1 mėn. iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalto būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.), motyvuotai paskyrė viešųjų darbų bausmę, artimą BK 46 str. numatytam šios bausmės vidurkiui. Nuteistajam per 6 mėn. paskirta neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 val. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta viešųjų darbų bausmė R. A. negali sutrukdyti atlikti už socialinę pašalpą skiriamus viešuosius darbus. Nuteistajam paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek ir dydžiu, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, juolab, kad, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus, kartu su bausme nuteistajam yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.