Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-19 · Administracinė byla Nr. I-5207-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
I-5207-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
VĮ „Mūsų amatai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5207-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00869-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Mūsų amatai“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 4750 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio buvo įdarbintas UAB „Grinda“, tarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“, todėl pareiškėjo darbo užmokesčiui buvo taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytas darbo užmokesčio koeficientas, o ne Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas) numatyta darbo apmokėjimo tvarka. Pareiškėjas teigė, kad minimalių poreikių krepšelis Lietuvoje yra 238 Eur, tačiau jam už darbą tebuvo mokama 128,03 Eur per mėnesį. Šių pinigų neužteko būtiniausiems pareiškėjo poreikiams patenkinti, jis neturėjo galimybės kaupti pensiją. Šios aplinkybės atsirado dėl to, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama įsidarbinti pagal dvišalę darbo sutartį tarp jo ir darbdavio, be VĮ „Mūsų amatai“ tarpininkavimo. Gaudamas tokias mažas pajamas, pareiškėjas patyrė dvasines kančias, psichologinius išgyvenimus, buvo pažemintas. Dėl to kilo neturtinė žala, kurią pareiškėjas vertina 4750 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-13) nurodė, jog pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018-04-20 įsakymu buvo paskirtas dirbti VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigose (dirbantis teikiant paslaugas UAB „Grinda“, laikininkas). Pareiškėjui buvo taikomas 0,43 darbo užmokesčio koeficientas. Iš darbo pareiškėjas buvo atleistas 2018-10-05 pagal gautą prašymą. Kadangi pataisos namai neturi galimybių įdarbinti visus nuteistuosius, dalis jų įdarbinami VĮ „Mūsų matai“, kuri atitinka valstybės įmonės prie pataisos įstaigos statusą, ir kitose ne valstybės įmonėse pagal bendradarbiavimo sutartis. UAB „Grinda“, VĮ „Mūsų amatai“ ir Pravieniškių PN 2018-04-20 sudarė trišalę bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – integruoti nuteistuosius į visuomenę ir darbo rinką. Šia sutartimi Pravieniškių PN įsipareigojo atrinkti nuteistuosius, kuriuos įdarbintų VĮ „Mūsų amatai“, o UAB „Grinda“ įsipareigojo priimti nuteistųjų atliekamus darbus. Taigi, pareiškėjo darbdavys buvo VĮ „Mūsų amatai“, o Pravieniškių PN neturėjo teisės kontroliuoti darbdavio atliekamų funkcijų, taip pat ir darbo užmokesčio apskaičiavimo. Atsakomybė dėl per mažo, kaip teigia pareiškėjas, darbo užmokesčio tenka ne Pravieniškių PN, bet VĮ „Mūsų amatai“. Prašė nelaikyti Pravieniškių PN Lietuvos valstybės atstovu byloje. Atsakovu turi būti laikomas VĮ „Mūsų amatai“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime prašė skundą atmesti ir nurodė, kad įmonė nėra viešąjį administravimą vykdanti institucija, todėl negali būti Lietuvos valstybės atstovu byloje. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji nėra darbo teisinių santykių dalyviai, jie nesudaro darbo sutarčių su darbdaviu bei nėra įdarbinami, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, dėl savo specifinės teisinės padėties. Nuteistieji yra skiriami dirbti vadovaujantis BVK ir Darbo kodekso (su išimtimis), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pataisos įstaigų vidinių teisės aktų bei valstybės įmonių vidinių teisės aktų nuostatomis. Nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbą teisiniai santykiai reglamentuojami ne Darbo kodekso nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, todėl atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomos Darbo kodekso nuostatos ir, atitinkamai, mokama ne mažesnė, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.

Pareiškėjas buvo paskirtas dirbti 2018-04-20 VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu “Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą” Nr. 7/05-3-294 nuo 2018-04-23, taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą. Minėtame įsakyme yra nuoroda į darbo vietą, kurią organizuoja UAB “Grinda”. Tokiu būdu, VĮ „Mūsų amatai“, vykdant nuteistųjų darbinio užimtumo, socialinių bei darbinių įgūdžių ugdymo bei skatinimo funkcijas, sudaro sutartis su fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, skirdama dirbti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius į tam tikrus darbus, už kuriuos yra mokamas darbo užmokestis nuteistiesiems pagal aukščiau minėtus teisės aktus. Kadangi nuteistųjų darbinis režimas bei teisinis statusas yra specifinis, atliekant darbus, būtina užtikrinti jų drausmės režimą, išvedimo/išleidimo į darbus procedūros ir kt., už ką yra atsakinga pataisos įstaiga. Todėl dėl nuteistųjų įdarbinimo yra sudaromos sutartys su juridiniais asmenimis. Šiuo atveju, 2018-04-13 buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 18/VP-41/14/03-73, kurios pagrindu nuteistieji buvo paskirti į pagalbinius sezoninius statybos-remonto darbus, teritorijos ir objektų priežiūros bei tvarkymo darbus ir kitus susijusius darbus. Konkrečius darbus nuteistiesiems darbo vietoje nurodo atlikti už tai yra atsakingi UAB „Grinda“ darbuotojai.

Objektyviais įrodymais nenustatyta, kad VĮ „Mūsų amatai“ veiksmai darbo santykiuose su pareiškėju buvo neteisėti. Pareiškėjui neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei, negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog dirbdamas VĮ „Mūsų amatai“ darbininku, negaudavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.

Pareiškėjas skunde atsakovės Lietuvos valstybės atstove nurodė VĮ „Mūsų amatai“. Pravieniškių PN atsiliepime prašė nelaikyti pataisos namų atsakovės atstovu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme (toliau – ir Žalos atlyginimo ir atstovavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos 2014-09-29 nutarime Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas dėl atstovo teismuose nustatymo), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarime Nr. 497 „Dėl atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog valstybės įmonės nėra savaime laikytinos vykdančiomis viešąjį administravimą ir, atitinkamai, galinčiomis atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, t. y. jos nėra valstybinio administravimo subjektai 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunkčio prasme.

VĮ „Mūsų amatai“ nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įmonė nėra tiesiogiai įgaliota vykdyti viešojo administravimo funkcijų, t. y. įmonės įstatuose nėra nurodyta atlikti viešojo administravimo funkcijų, įmonės direktorius atstovauja įmonei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-30 įsakymo Nr. P-17 pagrindu ir nėra paskirtas pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą. Iš to spręstina, jog VĮ „Mūsų amatai“ negali būti Lietuvos valstybės atstove šioje administracinėje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymą Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ Pravieniškių PN nuostatų II skyriaus 8.6-8.8 punktus, Pravieniškių PN vykdo nuteistųjų socialinę reabilitaciją, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, savanoriais, siekdami užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (8.6 p.); organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už jos teritorijos ribų (8.7 p.); organizuoja įstaigoje laikomų nuteistųjų užimtumą naudinga bei tikslinga veikla (8.8 p.).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Pravieniškių PN bei dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filiale bei į tai, jog Pravieniškių PN organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už jos teritorijos ribų bei vykdo viešąjį administravimą, Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje laikytini Pravieniškių PN, o VĮ „Mūsų amatai“ šioje byloje laikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia iš esmės tuo, kad, jo nuomone, jam nepagrįstai nebuvo taikoma Darbo kodekse reglamentuojama darbo apmokėjimo tvarka ir nebuvo mokama minimalioji mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tokiu būdu pareiškėjas teigia buvęs pažemintas, negalėjęs patenkinti būtiniausių savo poreikių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvo paskirtas dirbti 2018-04-20 VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu “Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą” Nr. 7/05-3-294 VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigose (teikiant paslaugas UAB „Grinda“) nuo 2018-04-23, taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą (b. l. 18-19). Paties pareiškėjo prašymu, 2018-10-04 jis buvo atleistas iš VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo darbininko pareigų nuo 2018-10-05 (b. l. 20).

Darbo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-07-16) 141 straipsnio 3 dalis numatė, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesni už nustatytą minimalųjį dydį. Tačiau teismas pažymi, kad minėtos Darbo kodekso nuostatos dirbantiems nuteistiesiems netaikytinos. Nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, darbo santykiai grindžiami ir sąlygojami ne asmens teisės į darbą realizavimu ir darbo sutarties šalių laisvės principais, o vykdomi siekiant pagrindinio tikslo – darbo, kaip nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės (BVK 111 straipsnis). BVK 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nuteistųjų darbo sąlygas reglamentuoja BVK 128 straipsnis, o jų darbo apmokėjimo klausimus reglamentuoja BVK 131 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Darbo apmokėjimo tvarkos aprašas) detaliai reglamentuoja nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarką. Taigi, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbą teisiniai santykiai reglamentuojami ne Darbo kodekso nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, todėl atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu turėjo taikyti Darbo kodekso nuostatas ir, atitinkamai, jam mokėti ne mažesnę, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

Iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas mano, jog aptarta Darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, pagal kurią taikant koeficientus apskaičiuojamas mažesnis, nei Vyriausybės nustatytas minimalusis atlygis, neužtikrina teisingo apmokėjimo nuteistiesiems. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad dirbantiems nuteistiesiems turi būti mokamas teisingas atlygis už darbą. Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad nuteistiesiems mokant mažesnį, nei Vyriausybės nustatytą minimalųjį atlygį, tuo savaime pažeidžiamas teisingo atlyginimo už darbą principas. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, padėtis yra skirtinga, nei laisvėje esančių asmenų, jie yra išlaikomi valstybės, todėl nepatiria išlaidų gyvenamajai vietai, komunaliniams patarnavimams ir kt. Nuteistųjų darbas tiek BVK, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įvardijamas kaip pagrindinė nuteistųjų asmenų pataisos ir socializacijos priemonė. Darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatyta galimybė nuteistiesiems atskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį atsižvelgti į darbo rezultatus (jei juos galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais), dirbtą darbo laiką (jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais), darbo kokybę, pareigybei keliamus reikalavimus. Todėl, kaip yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta Darbo apmokėjimo tvarkos apraše, nepažeidžia teisingo atlyginimo už nuteistųjų dirbtą darbą principo ir sudaro prielaidas kaliniams už darbą mokėti teisingą atlyginimą.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas vertina, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuotas laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos ir tai nepažeidė pareiškėjo teisių į teisingą apmokėjimą už darbą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė