- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-324/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB XXX. Teisėjų kolegija
- Advokatai
- Jolanta Savickaitė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.2.14.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 MGL (2500 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. V. priteista 1 926 Lt turtinės žalos atlyginimui civiliniam ieškovui UAB XXX.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 25 d., apie 16 val., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis aikštelę saugojusiam J. K. prisistatydamas UAB XXX direktoriumi ir duodamas nurodymą iš saugomos teritorijos išleisti automobilį „S“, v/n XXXXXXXX tuo metu nenustatytam asmeniui sulaužius UAB XXX priklausančio automobilio „S“, v/n XXXXXXXX stovėjusio saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbiami), vairuotojo durelių ir keleivio durelių spyneles, patekus į vairuotojo kabiną, sujungus užvedimo spynelės laidus ir taip užvedus variklį ir išvažiavus iš aikštelės, jis padėjo nenustatytam asmeniui pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB XXX priklausantį automobilį „S“, valst. Nr. XXXXXXXX 54 000 Lt vertės, su jame buvusiu hidrauliniu krautuvu „B“, 117 764 Lt vertės, iš viso 171 764 Lt.
Šalies argumentai
V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p. nurodo, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį nepakanka nustatyti vien tik objektyvius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyvius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltinamasis.
Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į 2004 m. rugsėjo 25 d., 15.45 val., pokalbį, nes jis su niekuo nesitarė pagrobti „S“, v/n XXXXXXXX kadangi net nežinojo, jog toks automobilis stovėjo aikštelėje. V. V. nurodo, kad iš R. S. 2004 m. rugsėjo 24 d. buvo kelioms dienoms pasiskolinęs automobilį „M“, kuris stovėjo ne UAB XXX priklausančioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bet netoliese esančioje (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje. 2004 m. rugsėjo 25 d. A. K. paprašė leisti trumpam pasinaudoti „M“ automobiliu, paskambinęs po valandos pranešė, kad būtent šio automobilio, kaip suprato nuteistasis, sargas nenori išleisti iš aikštelės. Žinodamas, kad R. S. greitai nesuras, telefonu paprašė sargą, kad šis leistų A. K. išvažiuoti iš aikštelės. Tai patvirtino ir liudytojas R. K. , kuris nurodė, kad „M“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) buvo laikoma nuo 2004 m. pavasario. Be to, nesutinka, kad jis pats patvirtino, jog yra T., nes tai tvirtino A. K. Nurodo, kad pats į aikštelę negalėjęs greitai atvykti, kadangi tuo metu buvęs (duomenys neskelbiami). V. V. nesutinka su teismo išvada, kad jis telefoninį ryšį palaikė per bokštą K, esantį (duomenys neskelbiami), nes UAB XXX atstovas D. N. rašte nurodė, kad net ir žinant konkretų bokštą, per kurį palaikomas ryšys, nėra techninių galimybių nustatyti tikslios abonento buvimo vietos. Apelianto nuomone, nebuvo paneigta jo versija, kad jis nusikalstamos veikos metu buvęs (duomenys neskelbiami). Todėl jis neprisistatė vadovu ir nedavė nurodymų, kad iš automobilių aikštelės būtų išleista „S“, o tik prašęs išleisti automobilį. Tai kad A. K. jį vadinęs viršininku, įvertina kaip A. K. bendravimo stilių.
Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamoje veikoje nenustatyti BK 15 str. 2 d. numatyti požymiai bei pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis (BPK 20 str. 1 d.), nes atliekant telekomunikacinių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų fiksavimą pareigūnai turėjo vadovaujantis ne Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, o BPK 154 str. Todėl V. V. prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Nuteistasis V. V. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo V. V. padaryto nusikaltimo aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė nuteistojo, liudytojų parodymus, telekomunikacinių pokalbių įrašus, specialisto išvadas, kitą rašytinę bylos medžiagą. Todėl kolegija mano, kad BK 2 str. 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p., kuriame išdėstyta, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyvius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyvius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltinamasis. Iš 2004 m. rugsėjo 25 d. 15.45 val. pokalbio išklotinės matyti, kad V. V. suprato, kad J. K. palaikė jį UAB XXX direktoriumi T., nes visų pirma girdėti, kad perduodant ragelį sargui jis įvardijamas kaip T., o antra, kai sargas nurodo, kad jis nepažįsta asmenų norinčių paimti automobilį, o firmos vairuotojus jis pažįsta visus. Nuteistasis V. V. tik nurodo, kad dėl šios priežasties jam reikėsią pačiam atvykti, tačiau net nesistebi, kad sargas pažįsta jo vairuotojus. Be to, net savo apeliaciniame skunde nurodo, kad girdėjęs kaip jį pristatė kaip T. Iš to darytina išvada, kad V. V. suprato, kad jis veikia bendrininkų grupe, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nori pasisavinti svetimą turtą. Byloje nenustatytas tiesioginis šio nusikaltimo vykdytojas, t. y. asmuo, kuris betarpiškai pagrobė minėtą automobilį. Tačiau V. V. inkriminuota ir jis nuteistas už tai, kad jis padėjo nenustatytam asmeniui pagrobti didelės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tarp V. V. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde pateikta versija, kad iš R. S. buvo kelioms dienoms pasiskolinės automobilį „M“. Po to, A. K. paprašė leisti trumpam pasinaudoti „M“ automobiliu, paskambinęs po valandos pranešė, kad būtent šio automobilio, kaip suprato nuteistasis, sargas nenori išleisti iš aikštelės. Žinodamas, kad R. S. greitai nesuras, telefonu paprašė sargą, kad šis leistų A. K. išvažiuoti iš aikštelės. Tai patvirtino ir liudytojas R. K. , kuris nurodė, kad „M“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) buvo laikoma nuo 2004 m. pavasario. Ši nuteistojo versija išsamiai aptarta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei nurodyti visi įrodymai kodėl ši V. V. versija yra atmetama. Nuteistasis dėl šio apeliacinio skundo argumento nenurodo jokių naujų aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytomis išvadomis ir nemano, kad yra pagrindas iš naujo analizuoti jau ištirtas aplinkybes.
Šalies argumentai
V. V. taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis telefoninį ryšį palaikė per bokštą K, esantį (duomenys neskelbiami), nes UAB B atstovas D. N. rašte nurodė, kad net ir žinant konkretų bokštą, per kurį palaikomas ryšys, nėra techninių galimybių nustatyti tikslios abonento buvimo vietos. Todėl buvo nepaneigta jo versija, kad jis nusikalstamos veikos metu buvęs (duomenys neskelbiami). Šis argumentas yra atmetamas, nes iš 2006 m. vasario 11 d. rašto Nr. 8200-164 matyti, kad L. gatvę aptarnauja bazinės stotys – KN006B, KN003DC, KN004DB (t. 3, b. l. 27), o iš telefono Nr. XXXX išklotinės matyti, kad 2004 m. rugsėjo 25 d., 15.45 val., šį numerį aptarnavo bazinė stotis KN022B (t. 1, b. l. 74-75), kuri randasi (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V. V. nusikaltimo metu buvo netoli nusikaltimo vietos, o ne L. gatvėje.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas vadovavosi ne įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis (BPK 20 str. 1 d.), nes atliekant telekomunikacinių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų fiksavimą pareigūnai turėjo vadovautis ne Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, o BPK 154 str. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau - OVĮ) 9 str. nurodyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 str., 145 str. 2 d. ir kt. OVĮ 10 str. numatyta, kad techninių priemonių slaptą kontrolę, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotais teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Teisėjų kolegija susipažinusi su šia medžiaga daro išvadą, kad operatyvinės veiklos subjektai ir teismas disponavo pakankama pirmine operatyvine informacija apie V. V. daromą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas apie nuteistojo ryšius su tam tikrų nusikalstamų grupuočių nariais ir vaidmenų pasiskirstymą, darant nusikalstamas veikas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras su teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką A. S. dėl slapto techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo naudojosi V. V. sankcionavimo. 2004 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. S. sankcionavo MRT abonento Nr. XXXX, kuriuo naudojosi V. V., slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą, 2004 m. liepos 19 d. šią sankciją pratęsė. Teisėjų kolegijai buvo pateikta visa operatyvinė medžiaga, kurios pagrindu buvo sankcionuota slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei fiksavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, jokių pažeidimų dėl atliekamos slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei fiksavimo nepadaryta. Todėl 2004 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. S. sankcionavo MRT abonento Nr. XXXX, kuriuo naudojosi V. V., slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą teisėtai. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas tuo metu šioje byloje pradėtas nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokią slaptą kontrolę prokuroro prašymu sankcionavo ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK 154 str. nustatyta tvarka. BPK 20 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad telefoniniai pokalbiai užfiksuoti teisėtai (BPK 20 str. 4 d.), todėl teismas pagrįstai jais remdamasis įrodinėjo V. V. kaltę. Anksčiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad V. V. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis darydamas nusikalstamą veiką suvokė jos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.).
Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.), todėl paskyrė neteisingą bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2004-01-07 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Remiantis BK 63 str. 1 d., iš dalies sudedant, ši bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2002-06-17 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 214 str. 1 d. ir V. V. buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. Pritaikius BK 75 str., V. V. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-11 nuosprendžiu V. V. buvo nuteistas pagal BK 245 str. ir jam paskirta 20 MGL (2500 Lt) bauda. Remiantis BK 64 str.1 d., 2 d., ši bausmė visiškai sudedant subendrinta su Kauno apygardos teismo 2004-01-07 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir V. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 20 MGL (2500 Lt) bauda (t. 2, b. l. 170-175). V. V. nusikaltimą, už kurį jis pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2006-04-03 nuosprendžiu, padarė 2004-09-25, t. y. prieš priimant 2005-05-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Todėl V. V. paskirtą bausmę pagal BK 245 str. nebuvo pagrindo bendrinti BK 64 str. pagrindu. Kita vertus, BK 245 str. numatyta nusikalstama veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu, o BK 178 str. 3 d. numatyta veika – sunkiu nusikaltimu, t. y. šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Todėl šios bausmės gali būti subendrintos tik apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 5 d. 2 p. V. V. nusikalstamą veiką pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. padarė po Kauno apygardos teismo 2004-01-07 ir Kauno rajono apylinkės teismo 2002-06-17 nuosprendžių priėmimo, todėl jais paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, taikant BK 64 str. 1 d., 4 d. nuostatas. V. V. skirti 10 MGL (1250 Lt) baudą, kuri buvo paskirta Kauno rajono apylinkės teismo 2002-06-17 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. nėra pagrindo, nes bauda nebuvo nustatyta subendrinus bausmes Kauno apygardos teismo 2004-01-07 nuosprendžiu (t. 2, b. l. 132-134, 141-145). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, V. V. nustatoma galutinė subendrinta bausmė nežymiai švelnesnė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006-04-03 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. paskirtoji bausmė pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. subendrinta remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. su Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-11 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.
V. V. Kauno apygardos teismo 2006-04-03 nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d., apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-11 nuosprendžiu pagal BK 245 str. ir iš dalies sudedant, taikant BK 64 str. 1 d., 4 d., su paskirta ir subendrinta bausme pagal Kauno apygardos teismo 2004-01-07 nuosprendį ir V. V. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.