- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- N-444-1065-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00081-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 17 d. nutarimu A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį skirta 450 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. vasario 25 d., būdamas transporto priemonės „VW Passat“ valdytoju, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, t. y. policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2009 m. lapkričio 16 d., 9 val. 48 min., kelyje A9 valdė ar naudojosi jam priskirta transporto priemone.
Šalies argumentai
A. Ž. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad minėtas automobilis priklauso Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o pagal 2009 m. spalio 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 50-V-905 ši transporto priemonė priskirta ne tik jam, kaip Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkui, bet ir kitiems 46-iems Nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnams. Teigė, kad pareikalavus pranešti, koks asmuo 2009 m. lapkričio 16 d. važiavo minėtu automobiliu, jis surinko ir persiuntė visą reikalingą šiam pažeidimui išaiškinti medžiagą ir kartu su savo tarnybiniu pranešimu informavo vyriausiojo policijos komisariato viršininką, kad pažeidimo padarymo dienos ryte minėtą automobilį paėmė jo vadovaujamo skyriaus tyrėjas I. Š..
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutarimu A. Ž. skundą tenkino – panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad automobilio „VW Passat“, kurio vairuotojas galimai viršijo nustatytą greitį, savininkas yra Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009 m. gegužės 21 d. priėmė įsakymą Nr. 50-V-241, kurio 2.1 punktu nustatyta, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių vadovai yra atsakingi už jų vadovaujamuose padaliniuose naudojamus tarnybinius lengvuosius automobilius. Nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 50-V-602 patvirtino „Tarnybinio transporto priskyrimo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnams sąrašą,“ pagal kurį minėtas automobilis „VW Passat“ yra priskirtas komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui, teisę naudotis automobiliu turi Nusikaltimų tyrimo biure dirbantys 49 pareigūnai, o už nurodyto automobilio eksploatavimą atsakingu paskirtas A. Ž., dirbantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku. Teismas vertino, kad A. Ž. kilo minėtos transporto priemonės valdytojo pareigos, numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad A. Ž., gavęs įpareigojimą pranešti duomenis apie asmenį, 2009 m. lapkričio 16 d., 9 val. 48 min., vairavusį tarnybinį automobilį „VW Passat“, ir galimai padariusį administracinį teisės pažeidimą, surinko jo vadovaujamo skyriaus pareigūnų, kuriems priskirtas minėtas automobilis, tarnybinius pranešimus apie minėto automobilio vairavimą nurodytą dieną ir juos pateikė kartu su savo tarnybiniu pranešimu. Įvertinęs šiuose dokumentuose pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad A. Ž. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kuris pareigūnas 2009 m. lapkričio 16 d. 8 val. paėmė automobilį „VW Passat“. Teismas, įvertinęs Teisės pažeidimo duomenų protokole Nr.1120072128 esančią asmens fotonuotrauką, pagrįstais pripažino A. Ž. paaiškinimus, jog ši fotonuotrauka yra prastos kokybės, todėl tik iš jos atpažinti automobilio vairuotoją nebuvo galimybės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad A. Ž. įvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ir policijos pareigūno reikalavimu pateikė duomenis apie automobilį pažeidimo padarymo dieną vairavusį asmenį. Pabrėžė, kad 2010 m. vasario 19 d. „Reikalavimo atvykti į policijos įstaigą“ 3 pastraipoje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suformuluotas nurodymas įpareigoti transporto priemonę vairavusį asmenį atvykti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą nėra susijęs su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytomis transporto priemonės valdytojo pareigomis, todėl dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo teismas nepasisakė.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad A. Ž. pateikė duomenis apie asmenį, kuris 2009 m. lapkričio 16 d. 8 val. registracijos žurnale užrašė, jog automobilis „VW Passat“ bus naudojamas. Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog minėtas asmuo automobilio tą dieną nevairavo ir pažeidimo nepadarė. Todėl mano, kad A. Ž. neįvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos. Teigia, kad A. Ž. turėjo identifikuoti asmenį, įvykdžiusį pažeidimą, ir jo duomenis pateikti administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusiam pareigūnui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundu A. Ž. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas įvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, – užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
Analizuodamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (pvz. aiškinantis greičio viršijimą užfiksuotą stacionariu matavimo prietaisu – transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su kelio atkarpoje galiojusiais kelio ženklais, aiškinantis važinėjimąsi veja – atitinkamas pareiškimas ar pranešimas apie pažeidimą ir pan.) (žr. nutartį byloje Nr. N63-523/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Ž. buvo tinkamai atskleista, kokio pažeidimo išaiškinimo tikslu jo prašoma pateikti duomenis. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, A. Ž., vykdydamas įpareigojimą nurodyti, kas pažeidimo padarymo metu naudojosi automobiliu „VW Passat“, surinko vadovaujamo skyriaus pareigūnų, kuriems priskirtas minėtas automobilis, tarnybinius pranešimus apie minėto automobilio vairavimą nurodytą dieną bei pats surašė tarnybinį pranešimą. A. Ž., kaip pats nurodo, išsiaiškino bei raštu informavo Kelių policijos biurą, kad pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 16 d., ryte minėtą automobilį paėmė ir apie tai Automobilių išvykimo bei atvykimo registracijos žurnale pažymėjo tyrėjas I. Š., tą pačią dieną minėto automobilio kelionės lapą pildė tyrėja M. V.. Taigi A. Ž. tinkami įvykdė pareigą nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas neįtvirtina pareigos įvardinti, kas jo valdomu automobiliu įvykdė konkretų pažeidimą. Spręsti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d.), bet ne asmuo, kurio transporto priemone toks pažeidimas galimai padarytas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog A. Ž. nurodytas I. Š. pažeidimo nepadarė, todėl A. Ž. įstatyme numatytos pareigos nurodyti automobilį naudojusį asmenį neįvykdė, atmestini kaip nepagrįsti.
Nenustačius, kad A. Ž. būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, asmens atsakomybė pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį negalima (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 17 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.