- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- AN2-438-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00721-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisena paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis surašė N. V. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-2976-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2019 m. sausio 14 d. apie 13.00 val., Vilniuje, A. Goštauto ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje sukdamas į kairę, nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir susidūrė su gretima juosta važiavusiu V. G. vairuojamu automobiliu.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nutarime nustatyta, jog atlikta ekspertizė nepatvirtina nei N. V., nei V. G. nurodomų aplinkybių, todėl, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių eismo įvykio aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. gruodžio 21 d. Institucijos nutarimą N. V. apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi apelianto N. V. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog eismo įvykio dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio versijas, o pateikta konsultacinė išvada galima remtis tik tuo atveju, kai ją patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurių surinkti galimybės nėra. Įvertinęs tai, jog nebuvo nustatyta tiesioginių eismo įvykio liudininkų, galinčių patvirtinti arba paneigti vairuotojų nurodytas aplinkybes, vaizdo registratorių transporto priemonės neturėjo, taip pat tai, kad įvykio vietoje vaizdo kamerų neįrengta, teismas konstatavo, jog buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei įvykio kaltininką.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas N. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teisena.
4.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas užkirto pareiškėjui galimybę gauti piniginę kompensaciją (žalos atlyginimą) už sugadinta transporto priemonę.
4.2. Pabrėžiama, jog byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininką, kadangi būtina apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistą, pateikusį konsultacinę išvadą, pateikiant jam papildomas nuotraukas, darytas pareiškėjo po eismo įvykio. Taip pat būtina apklausti į įvykio vietą atvykusius pareigūnus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčiją priimto sprendimo pagrįstumą, nurodydamas, jog nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo įvertintus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei įvykio kaltininką, o atlikti papildomus tyrimo veiksmus šioje byloje nėra pagrindo, tinkamai neįvertino pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, joje esančių duomenų visumos bei padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, išsamiai neįvertinus visų svarbių šio procesinio sprendimo priėmimui duomenų ir neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, vertino pareiškėjo skunde prašomo apklausti į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 25), kuriame užfiksuotos V. G. ir N. V. pateiktos eismo įvykio versijos, bei tai, kad, apžiūrėjus eismo įvykio vietą, nustatyta, jog „Mazda“ automobilis stovi savo eismo juostoje 0,0 m. atstumu iki punktyrinės linijos, o „Škoda“ automobilis iš susidūrimo vietos patrauktas, nes trukdė kitų eismo priemonių eismui, taip pat atsižvelgė į tai, kad, siekiant nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei patikrinti V. G. ir N. V. pateiktas versijas (b. l. 40-42), buvo nutarta skirti ekspertizę, kurią atlikus, pateikta išvada (b. l. 32-39), jog automobilio „Mazda CX-7“ vairuotojas V. G. iš A. Goštauto g. sukdamas į kairę į Vasario 16-osios g. ir judėdamas kraštine kaire eismo juosta, įvažiavo į dešiniau esančią eismo juostą ir kliudė tuo metu šia eismo juosta ir kairio posūkio kreive greičiau judantį automobilį „Škoda Octavia“, vairuojama N. V., konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei įvykio kaltininką, todėl atlikti papildomus tyrimo veiksmus šioje byloje nebuvo pagrindo.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir padaryta ignoruojant ekspertizės akte pateiktas visas išvadas, susikoncentruojant tik į išvadose nurodytą rezultatą „tikėtina“. Analizuojant byloje esančius eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, t. y., V. G. (b. l. 40-41), N. V. (b. l. 42), bei šiuos sugretinus su byloje esančiu ekspertizės aktu (b. l. 32-39) matyti tai, jog jame užfiksuotos aplinkybės iš esmės patvirtina būtent apelianto N. V. nurodomas eismo įvykio aplinkybes, kartu ekspertizės akto tiriamojoje dalyje remiantis byloje užfiksuota šukių išsidėstymo zona buvo nustatyta, jog V. G. nurodomos eismo įvykio aplinkybės nepasitvirtino, kadangi automobilių susidūrimas įvyko kitomis aplinkybės nei nurodė „Mazda CX-7“ vairuotojas (t. y. nei nurodė V. G.) (b. l. 35). Be to, minėtas ekspertizės aktas iš esmės patvirtina ir N. V. nurodytą aplinkybę, jog V. G. patraukė transporto priemonę po įvykio tikėtina pavažiuodamas atgal (nors pastarasis savo pirminiame paaiškinime tai kategoriškai neigė (b. l. 40). Tačiau nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės nebuvo detaliau analizuojamos, nepaisant to, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta ir tai, jog V. G. vairuojama transporto priemonė stovėjo 0,0 m. atstumu iki punktyrinės linijos, t. y. gretimais esančios eismo juostos, kuria važiavo N. V. (b. l. 25).
10. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog kiekvienas priimamas procesinis sprendimas visais atvejais turi būti motyvuotas bei pagrįstas objektyviais ir jokių abejonių nekeliančiais duomenimis, surinkus pakankamai objektyvių duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti bei pagrįstam procesiniam sprendimui priimti. Aptartų aplinkybių kontekste, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų tarp eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, t. y. neatlikus papildomų procesinių veiksmų (pastarųjų apklausų), tokiu būdu neginčijamai nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo, teigti, jog buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Kaip minėta, nors Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės akte nurodytos išvados yra tikėtino pobūdžio, tačiau jame patvirtintos nuosekliai N. V. nurodomos aplinkybės, kartu paneigiant kito eismo įvykio dalyvio nurodytą versiją. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nepatvirtina nei vieno iš eismo įvykio dalyvių teiginių. Tokiu būdu išvada, jog atlikti papildomus tyrimo veiksmus šioje byloje nėra pagrindo, yra paremta selektyvių duomenų vertinimu, ignoruojant byloje esančių duomenų prieštaravimus, procesinį sprendimą iš esmės grindžiant prielaidomis.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje stadijoje administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta neišnaudojus visų galimybių objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei įvykio kaltininką surinkti, kurių pagrindu būtų galima priimti objektyvų, nekeliantį abejonių sprendimą. Tolimesnio administracinio nusižengimo tyrimo metu ne tik tikslinga svarstyti dėl eismo įvykio dalyvių apklausų, siekiant patikslinti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su eismo įvykio dalyvių judėjimo trajektorija, transporto priemonių išsidėstymu iš karto po įvykio, bet ir iš N. V. išreikalauti jo nurodomas eismo įvykio nuotraukas, galimai padarytas iš karto po kilusio eismo įvykio, įvertinus pateiktas nuotraukas spręsti dėl eksperto apklausos bei pakartotinės ekspertizės atlikimo tikslingumo.
12. Nustačius, kad galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau nenustatytas tinkamas subjektas, administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina institucijos nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
N. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutartį:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.