- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eA-67-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01554-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija, atsakovas) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti 2022 m. kovo 3 d. prašymą ir pateikti atsakymą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Pareiškėja inicijavo ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir projektas) rengimą, siekdama atidalinti savo ginčo sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Topokada“ parengė projektą ir 2022 m. kovo 3 d. pateikė suderinimui Administracijai, kuri 2022 m. balandžio 6 d. Sprendimu informavo, kad atsisako derinti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl to, kad buvo gautas ginčo sklypo bendraturtės prašymas, kuriuo informuojama, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas. Administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, nustatančia, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, bei atsisakė derinti pateiktą ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą iki kol bus baigti teisminiai ginčai, nes teismo sprendimai gali turėti įtakos ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.
2.2. Pareiškėja, vadovaudamasi Žemės įstatymo 40 straipsnio ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, nurodo, kad tuo atveju, kai nėra visų asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
2.3. Atsakovas nepagrįstai Sprendime vadovavosi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, kadangi ši norma reglamentuoja ir nustato reikalavimus žemės sandoriams. Projekto tikrinimas institucijose nėra prilyginamas žemės sandoriui (priimamas atitinkamas individualus administracinis aktas). Reikalavimas, nurodytas Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje, taikomas tik tada, kai sudarant žemės sandorį (notarinį sandorį) dėl žemės sklypo sujungimo, padalijamo, atidalijamo ar perdalijimo, paaiškėja, kad žemės sklypas yra areštuotas arba yra teisminio ginčo objektu.
2.4. Pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 63 punkto nuostatomis dėl termino projekto suderinimui ar atsisakymui suderinti, taip pat Taisyklių 64 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog pagal teisės aktų nuostatas pateiktas ginčo sklypo pertvarkymo projektas atsakovo yra suderintas, nes nuo projekto atsakovui pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 5 darbo dienos. Projektas pateiktas derinimui 2022 m. kovo 4 d., tačiau iš Sprendimo matyti, jog atsakovas projekto netikrino, taigi atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos patikrinti projektą.
2.5. Administracija, suderinusi projektą, turėjo jį pateikti tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, spręsti dėl projekto tvirtinimo / netvirtinimo (Taisyklių 65 p.), tačiau to nepadariusi, netinkamai atliko savo pareigas. Parengtas projektas galės būti patvirtintas tik tada, kai bus gauti ginčo sklypo bendraturčių sutikimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą turi būti vykdomas ginčo sklypo atidalijimas. Šiuo atveju NŽT struktūrinis padalinys turi surašyti išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą. Taigi išvada pagal savo esmę yra tarpinis dokumentas teritorijų planavimo procese, kuri negali sukelti teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams, nes nepatvirtintas projektas (teritorijų planavimo dokumentas) teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams negali sukelti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pagal Taisyklių 58 punktą, parengtas projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria projekto sprendiniams, arba grąžina projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projekto sprendiniams priežastis.
3.2. UAB „Topokada“ parengė projektą, kurio rengimo tikslas – pertvarkyti ginčo sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, ir 2022 m. kovo 3 d. pateikė suderinimui Administracijai.
3.3. Vadovaujantis Taisyklių 58 punktu, pareiškėja Administracijos Sprendimu buvo informuota, kad Administracija atsisako derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodytos atsisakymo priežastys, t. y. kad Administracijoje gautas ginčo sklypo bendraturtės prašymas su informacija, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas.
3.4. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, Administracija pagrįstai atsisakė derinti pateiktą ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pareiškėją informavo, kad projektas bus nagrinėjamas, kuomet bus baigti teisminiai ginčai.
3.5. Atsakovas nesutiko, kad, vadovaujantis Taisyklių 63 ir 64 punktų nuostatomis, projektas yra laikomas suderintu, kadangi Sprendimu pareiškėja buvo informuota, jog atsakovas atsisako derinti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir nurodė atsisakymo priežastis. Be to, Taisyklių 63 punktas reglamentuoja derinančiųjų subjektų (institucijų, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat išvardintų Taisyklių 62 p.) veiksmus, o projekto rengimo organizatoriui šis punktas nėra taikomas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo sklypas. Pareiškėja inicijavo ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti savo dalį ginčo sklypo iš bendrosios nuosavybės. UAB „Topokada“ parengė projektą ir 2022 m kovo 3 d. pateikė suderinimui Administracijai. Administracija 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM) informavo pareiškėją, kad atsisako derinti ginčo sklypo projektą dėl to, kad 2022 m. kovo 10 d. buvo gautas ginčo sklypo bendraturtės prašymas, kuriame informuojama, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas.
6. Teismas, įvertinęs Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatas, konstatavo, kad teisės aktai nustato imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypus, kurie yra areštuoti arba yra teisminio ginčo objektais.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1443-925/2022, kurioje ginčo objektu yra ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas. Pareiškėja minėtoje civilinėje byloje yra viena iš atsakovų. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypas taip pat yra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo objektu.
8. Teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamas ginčas patenka į Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto reguliavimo sritį, įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu. Teismas pažymėjo, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamam teisminiam ginčui, teisės aktai nenustato galimybės atidalinti ginčo sklypą rengiant projektą, todėl sprendė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei Taisyklių 10 punktu, nėra teisinio pagrindo pradėti rengti projektą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, kad atsisako derinti ginčo sklypo projektą ir nurodė atsisakymo priežastis, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad projektas turi būti laikomas suderintu ir kad atsakovas turėjo pateikti tikrinti projektą NŽT struktūriniam padaliniui. Teismas atkreipė dėmesį, jog Taisyklių 63 punkto nuostatos projekto organizatoriui nėra taikomos.
10. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatė Administracijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, ir konstatavo, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas netenkino išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
11. Pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi, bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis, papildomai nurodant:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėja, išdėsčiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, nurodo, kad su jais nesutinka, nes Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja ir nustato reikalavimus žemės sandoriams, o nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas atsisako atlikti administracinę procedūrą (patikrinti projektą) remdamas tuo, kad pareiškėjas galbūt norės sudaryti žemės sandorį. Sudaryti notarinį sandorį asmeniui yra ne pareiga o teisė, jis gali pasirinkti teisę realizuoti parengto projekto sprendinius ar ne, bet šiuo atveju draudimas, numatytas Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje, bus taikomas sudarant notarinį sandorį. Administracinė procedūra, pagal kurią atliekamas projekto tikrinimas, nėra prilyginama žemės sandoriui.
12.2. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, numatančia, jog visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.
12.3. Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi neaktualia teismų praktika, kuri yra skirtinga pagal faktines aplinkybes ir negali būti taikoma pareiškėjos atveju, kadangi nagrinėjami atveju buvo išduoti projekto rengimo reikalavimai ir parengtas sprendimas, administracinė procedūra pradėta, nei sprendimas, nei reikalavimai nėra panaikinti, bei administracinė procedūra nebuvo sustabdyta.
12.4. Pareiškėja, vadovaudamasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 5, 7 dalimis, Taisyklių 21, 66, 68 punktų nuostatomis, pažymi, jog šiais teisės aktais reglamentuota administracinė procedūra nustato veiksmų seką: Administracija, gavus projektą, privalo projektą tikrinimui perduoti NŽT struktūriniam padaliniui, o šis, įvertinęs projektą, priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, ir Administracija, atsižvelgdama į išvadą (teigiama / neigiama,) priima sprendimą (tvirtinti / netvirtinti).
12.5. Administracijai Sprendime nurodžius, kad projektas bus nagrinėjamas, kuomet bus baigti teisminiai ginčai, akivaizdu, kad projektas nebuvo perduotas tikrinimui NŽT, taigi atsakovas neatliko privalomų veiksmų, kurie yra numatyti Taisyklių 66 punkte. Atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti administracinę procedūrą (netikrinti projekto).
12.6. NŽT išvada dėl tikslingumo tvirtinti projektą pagal savo esmę yra tarpinis dokumentas teritorijų planavimo procese, kuris jokių teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams negali sukelti, nes nepatvirtintas projektas (teritorijų planavimo dokumentas) jokių teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams negali sukelti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamas ginčas patenka į Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto reguliavimo sritį, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė derinti projektą ir neturėjo teisinio pagrindo pateikti tikrinti projektą NŽT struktūriniam padaliniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM) teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantė E. M. su teismo išvadomis nesutinka. Dėl apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjos apeliacinis skundas.
18. Apeliantė E. M. teigia, kad Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja ir nustato reikalavimus tik žemės sandoriams ir jis ginčo teisiniams santykiams netaikomas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį. Nors Žemės įstatymo 30 straipsnis (čia toliau remiamasi skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2022 m. balandžio 6 d.) galiojusiomis teisės aktų redakcijomis) pavadintas „Reikalavimai žemės sandoriams“, bet jo reguliavimo sritis yra platesnė. Pvz., Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, kaip parengiamas žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema, taigi, straipsnis reguliuoja ir žemės sandorių parengiamuosius darbus. Šios straipsnio 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Teismo nuomone, šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kuri taikoma ne tik sandorio notarinio tvirtinimo metu, bet ir parengiamosioms žemės sandorio administracinėms procedūroms.
19. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis nustato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1514/2012; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3423-602/2017 ir kt.).
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja inicijavo jai dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti savo dalį žemės sklypo iš bendrosios nuosavybės. UAB „Topokada“ parengė atitinkamą projektą ir pateikė suderinimui Administracijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo objektas. Šio fakto apeliantė nepaneigė. Akivaizdu, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1443-925/2022 gali turėti įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nurodytą šios nutarties 18 punkte, nėra pagrindo, nepasibaigus teisminiams ginčams, vykdyti administracines procedūras su tikslu atidalinti dalį ginčo sklypo iš bendrosios nuosavybės.
21. Apeliantė E. M. teigia, kad atsakovas neatliko privalomų veiksmų, kurie yra numatyti Taisyklių 66 punkte, ir pagrindo sustabdyti administracinę procedūrą (netikrinti projekto) atsakovas neturėjo. Su šiais apeliantės argumentais teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punkte numatyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Teismo nuomone, šiose normose panaudota formuluotė „gali būti“ reiškia, kad atsakovas neprivalo projekto teikti tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, o atsakovas turi administracinę diskreciją, atsižvelgdamas į nagrinėjamo atvejo situaciją. Šioje byloje nėra požymių, kad atsakovas diskreciją taiko pažeisdamas teisę ar neprotingai. Taigi atsakovas pagrįstai nusprendė atsisakyti derinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir pareiškėją informavo, kad projektas bus nagrinėjamas, kuomet bus baigti teisminiai ginčai.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
23. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.