Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eB2-1161-613/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-30
Bylos Nr.: eB2-1161-613/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00407-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Giedrė Seselskytė (pirm.)
Ieškovas: akcinės bendrovės Šiaulių banko
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Stragutės mėsa“
Pareiškėjas: UAB "Viresita"
Kreditorius: "Roklista", "Šiauių bankas", Tauragės tiekimas, UAB „Dainiai“, "Letpaka", BĮ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, „Kontvainiai“, "AKTKC", "Eigirdžių agrofirma", „BIRŽŲ BEKONAS“, "Serpantino " paslaugos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Alytaus sk., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, "Baltgina", "Gražionių bekonas", Grida MT, „Vilniaus metrologijos centras“, "Kauno technologijos universitetas"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eB2-1161-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00407-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.3.5.2; 3.4.3.7.3; 3.4.3.12 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ bankroto administratoriaus skundą dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stragutės mėsa“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stragutės mėsa“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Viresita“. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis yra įsiteisėjusi. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau patikslintas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi.

Šalies argumentai

2. Bankrutavusios UAB „Stragutės mėsa“ bankroto administratorius pateikė skundą dėl bankrutavusios įmonės 2020 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Šiaulių banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Stragutės mėsa“ iškėlimo. Nurodė, kad BUAB „Stragutės mėsa“ 2020 m. spalio 27 d. antrajame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas administravimo išlaidų sąmatos nustatymo klausimas. Kreditoriams buvo pateikti du alternatyvūs administravimo išlaidų sąmatos projektai, kuriais siekiama nustatyti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, būtinas bankroto procedūroms atlikti, ir 53,98 procento visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal AB Šiaulių banko pateiktą nutarimo projektą – nustatyti 16 000,00 Eur (įskaitant PVM) administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidoms skirti iki 13 000,00 Eur (įskaitant PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Administratorius neginčija nutarimu nustatytos dalies dėl administravimo išlaidų, būtinų bankroto procedūroms apmokėti. Skundo dalykas – administratoriaus atlyginimo dydis. Mano, kad, teikdamas nutarimo projektą kreditoriams tvirtinti, nenukrypo ir neviršijo minimalių teisės aktais nustatytų dydžių. Kreditorė AB Šiaulių bankas pateikė nutarimo projektą, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai sumažino administratoriaus atlyginimui tenkančią įmonės pajamų dalį. Prašo panaikinti 2020 m. spalio 27 d. vykusiame BUAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo ir nustatyti administratoriui atlyginimą pagal administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktą nutarimo projektą. Teikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus, administratorius nurodė, kad kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepime į skundą remiasi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikta bankroto administravimo išlaidų analize. Minėtame dokumente apibendrinti statistiniai duomenys ir pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nerekomenduojama vadovautis pastarojo (2016–2019 m.) laikotarpio duomenimis, nes jie sumažintų administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą, todėl siūlytina palikti šiuo metu galiojančius rekomendacinius minimalius administratoriaus atlyginimo dydžius ir priemokų už įplaukas dydžius.

3. Kreditorė AB Šiaulių bankas su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodė, kad skundo argumentai, susiję su bankroto proceso trukme, bankroto administratoriaus užimtumu bankroto procese, nepagrįsti, kadangi pats bankroto administratorius lėtai atlieka bankroto procese būtinus veiksmus arba juos atlieka tik kreditoriui paraginus raštu. Pažymėjo, kad bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl nepatiriama nei laiko, nei finansinio pobūdžio sąnaudų, susijusių su darbuotojų išlaikymu ir įmonės veikla. Be to, įmonė neturi daug turto, turtas yra išnuomotas pagal terminuotą nuomos sutartį, todėl administratoriui nereikia realiai vykdyti įmonės turto priežiūros ir (ar) jo saugoti, nes šias funkcijas atlieka turto nuomininkas. Administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui nutarimo projektą dėl savo atlyginimo, taip pat dėl sąmatos dydžio, jų įtikinamai nepagrindė, nepateikė reikšmingų įrodymų dėl sumų reikalingumo ir būsimo panaudojimo. Savo skundą administratorius taip pat grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie dideles darbų apimtis, tačiau nepagrindžia prašomo atlyginimo dydžio. Įmonė neturi daug turto, beveik visas turtas yra įkeistas bankui. Viso įmonei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimas vyksta kaip komplekso, turto neskaidant į dalis. Įmonė turi 15 skolininkų (debitorių), bendra skolos suma sudaro 1 629,35 Eur, todėl skolų išieškojimas nepareikalaus nei laiko, nei žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Sandorių, kurie būtų ginčytini, nenustatyta. Įmonė jokios veiklos nevykdo, darbuotojų neturi. Atsižvelgdamas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliktą bankroto administravimo išlaidų analizę, bankas pasiūlė administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratoriui (16 000,00 Eur), atitinkantį vidutinę administravimo išlaidų sąmatą didelėms įmonėms. Nukrypti nuo vidutinio bankroto administravimo sąmatos ir atlyginimo administratoriui dydžio nėra pagrindo, kadangi bankrutuojančios įmonės bankroto procesas nėra kažkuo ypatingas ar sudėtingas. Mano, kad 2020 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimas yra optimalaus dydžio, užtikrina tinkamą įmonės bankroto procedūrų atlikimą, teisingą atlyginimą administratoriui už jo atliekamus administravimo veiksmus ir kartu nepažeidžia kreditorių interesų, taigi, atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą. Nurodė, kad bendrovėje dirbančių asmenų nėra, bendrovė veiklos nevykdo. Turtas, priklausantis bendrovei, yra išnuomotas pagal terminuotą nuomos sutartį, dėl to turto priežiūros pareiga kyla nuomotojui ir administratoriui nereikia vykdyti turto priežiūros. Bendrovei priklausantis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimas vyksta kaip komplekso. Administratorius ginčytinų sandorių nenustatė, išieškoma debetinių skolų suma nėra didelė, todėl ir neturėtų būti patiriamos didelės laiko sąnaudos administruojant bendrovės bankroto procesą. Pažymėjo, kad administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bankroto byloje atliktų / atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį ir leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

5. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą. Nurodė, kad, atsižvelgiant į kreditorės AB Šiaulių banko motyvus, 2020 m. spalio 27 d. vykusiame UAB „Stragutės mėsa“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas nustatyti 16 000,00 Eur administratoriaus atlyginimą užtikrina tinkamą bankroto procedūrų atlikimą, teisingą atlyginimą administratoriui ir nepažeidžia jo ir kreditorių interesų pusiausvyros.

6. Kreditorė AB „Vilniaus metrologijos centras“ su skundu nesutinka. Nurodė analogiškus anksčiau išsakytus paminėtų kreditorių nesutikimo su skundu motyvus ir argumentus, kuriais remiantis prašo skundą atmesti ir palikti galioti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

7. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto procesas buvo pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos nagrinėtinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.

8. Nustatyta, kad bankroto administratorius 2020 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimui pateikė nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu projektą – patvirtinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą pagal ĮBĮ ir Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 nuostatas, t. y. administravimo išlaidoms skirti 13 000,00 Eur ir patvirtinti administratoriaus atlyginimo dydį 40 MMA (607 Eur x 40) ir priemokas už įplaukas, numatytas Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415. Kreditorė AB Šiaulių bankas pateikė pasiūlymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR; administratoriaus atlyginimą nustatyti 16 000,00 Eur (įskaitant PVM); administravimo išlaidoms skirti iki 13 000,00 Eur (įskaitant PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus; bankroto administravimo išlaidų sąmata keičiama ĮBĮ nustatyta tvarka. Antruoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu 53,98 proc. balsų dauguma priimtas nutarimas pagal kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlymą, kurį administratorius ginčija.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Esminių procedūrinių pažeidimų teismas taip pat nenustatė, nes, kaip matyti iš 2020 m. spalio 27 d. protokolo, kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 72,42 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; susirinkime buvo sprendžiami klausimai pagal iš anksto suderintą darbotvarkę. Todėl toliau spręstina dėl administratoriaus ginčijamo įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina tai, kad administratorius neginčija antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalies dėl 13 000,00 Eur administravimo išlaidų skyrimo, dėl to dėl šios nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo teismas nepasisakys.

11. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti (5 punktas). Ši nuostata detalizuota ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administravimo išlaidas sudaro ne tik su bendrovės administravimu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas, spręsdamas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, yra įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018). Pagal Nutarimo 4 punktą minimalus administratoriaus atlyginimas nustatomas pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atrankos taisyklės), nustatytą įmonę apibūdinančio kriterijaus – įmonės dydžio – reikšmę, pagal tai, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintame pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytą įmonę apibūdinantį kriterijų – veiklos rūšį ar bankroto proceso vykdymo ypatumus.

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad BUAB „Stragutės mėsa“ laikytina didele įmone. Pagal bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą esant didelei įmonei, kuri neturi įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, minimalus bankroto administratoriaus atlyginimas nustatytas 40 MMA. Pažymėtina, jog galimybė prie patvirtintų išlaidų dydžių pridėti dar ir PVM ar kitų mokesčių išlaidas nutarime nenumatyta, o tai reiškia, kad pridėtinės vertės mokestis yra įskaitytas į rekomenduojamus dydžius, išreikštus minimaliosiomis mėnesio algomis (nagrinėjamu atveju – 607,00 Eur MMA).

14. Teismų praktikoje akcentuojama, jog administratoriaus atlyginimas turi būti protingas, nepažeidžiantis kreditorių interesų, t. y. turi būti siekiama administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra nurodęs – kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

15. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo patvirtintas 16 000,00 Eur (arba apie 26,36 MMA) atlyginimas bankroto administratoriui visam bankroto procesui yra gerokai mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimo dydis. Pažymėtina, jog 45,70 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių pritarė administratoriaus pasiūlytam projektui dėl administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, t. y. 40 MMA ir priemokos už įplaukas, numatytos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415. Teismo vertinimu, pagrįstas administratoriaus argumentas, kad pagrindų mažinti administratoriaus atlyginimui tenkančią įmonės pajamų dalį nenustatyta. Taip pat pagrįstas administratoriaus argumentas dėl kreditorės AB Šiaulių banko pasiūlyto administratoriaus atlyginimo dydžio (16 000,00 Eur), kreditorės nuomone, atitinkančio vidutinę administravimo išlaidų sąmatą didelėms įmonėms, kurį grindžia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliktą bankroto administravimo išlaidų analize, kad nerekomenduojama vadovautis pastarojo (2016–2019 m.) laikotarpio duomenimis, nes jie sumažintų administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą, todėl siūlytina palikti šiuo metu galiojančius rekomendacinius minimalius administratoriaus atlyginimo dydžius ir priemokų už įplaukas dydžius.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti administratoriaus skundą ir panaikinti 2020 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir patvirtinti administratoriaus atlyginimą – 40 MMA ir priemokos už įplaukas, numatytos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415. Teismo vertinimu, administratoriaus prašomas nustatyti administratoriaus atlyginimo dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepažeidžia administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyros.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 2020 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

nutaria:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“ skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ dalį dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo.

Patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stragutės mėsa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“ administratorės atlyginimą – 40 MMA ir priemokos už įplaukas, numatytos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415.

Įpareigoti bankroto administratorę su šia nutartimi supažindinti visus įmonės kreditorius.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Giedrė Seselskytė