Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-364/2006

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-06-20
Bylos Nr.: 3K-3-364/2006
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Teodora Staugaitienė (pirm.), Sigitas Gurevičius, Virgilijus Grabinskas (pran.)
Ieškovas: UAB „Estinos arka“
Atsakovas: AB „Pagirių šiltnamiai“

Kategorijos

44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-364/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 44.5.2.17 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Estinos arka“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Estinos arka“ ieškinį atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos už sunaudotą elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Estinos arka“ prašė priteisti iš atsakovų UAB „Deltima“, AB „Pagirių šiltnamiai“ ir Kredyt Bank S.A. 1 407 034,45 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad 2001 m. spalio 22 d. ieškovas su UAB „Deltima“ sudarė sutartį Nr. 01-10-18, kuria įsipareigojo atlikti trijų katilinių ir sandėlio (duomenys neskelbtini) statybos darbus, o UAB „Deltima“ - priimti atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka; atliekamų darbų kaina - 2 478 455,82 Lt. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai, ir 2002 m gruodžio 1 d. atliko darbų už 2 427 874,79 Lt, tačiau UAB „Deltima“ už atliktus statybos darbus apmokėjo tik 1 050 844,80 Lt ir liko skolinga 1 407 034,45 Lt sumą Minėtą sutartį su UAB „Deltima“ ieškovas pasirašė, žinodamas, kad ši įmonė yra sudariusi 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį su AB „Pagirių šiltnamiai“ dėl pastarosios įmonės šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo. Šia sutartimi UAB „Deltima“ buvo užsitikrinusi būsimų pastatų eksploatavimą ir pajamų gavimą ateityje, todėl ji ieškovui buvo kaip garantija, kad UAB „Deltima“ galės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytą statybos rangos sutartį. 2003 m. kovo 25 d. atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ nutraukė 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį. Ieškovo nuomone, AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Deltima“ buvo sudarę investicijų sutartį, todėl atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“, gaunančiam investicijas savo ūkiui plėtoti ir jo renovacijai, nebuvo pakankamo teisinio pagrindo inicijuoti sutarties nutraukimą. 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties šalys dėl papildomo termino sutarčiai įvykdyti nesitarė, nesistengė, kad sutartis būtų įvykdyta, todėl UAB „Deltima“ keturiolikos mėnesių termino praleidimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Dėl šios sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių, nes jam nebuvo sumokėta už atliktus darbus. Šiuos nuostolius turėtų atlyginti AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Deltima“ solidariai (UAB „Deltima“ 2005 m. kovo 24 d. yra iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas yra pareiškęs 1 407 034,45 Lt reikalavimą).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė ieškininio reikalavimo Kredyt Bank S.A. Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi šis ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio buvo priimtas, ir ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašė priteisti iš ieškovo 9879,78 Lt už sunaudotą elektros energiją. Priešieškinyje nurodyta, kad šalys 2001 m. gruodžio 13d. (galiojo iki 2002 m. birželio 16 d.), 2002 m. liepos 19 d. sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo tiekti 50 KW galios elektros energiją buitinių patalpų šildymo ir suvirinimo darbams atlikti, o ieškovas - atsiskaityti už elektros energiją. Ieškovas neapmokėjo už tiekiamą elektros energiją, todėl skola išieškotina teismo tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovui iš ieškovo 9 879,78 Lt už sunaudotą energiją. Teismas nustatė, kad UAB „Estinos arka“ nebuvo 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. 2001-11/293 šalis ir nėra duomenų, kad UAB „Deltima“ būtų perleidusi savo teises ir(ar) pareigas pagal šią sutartį ieškovui. Atitinkamai atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ nebuvo 2001 m. spalio 22 d. sutarties Nr. 01-10-18 šalis. Taigi ieškovas neturi pagrindo nei iš 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties, nei iš 2001 m. spalio 22d. sutarties Nr. 01-10-18 kildinti atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ deliktinės atsakomybės. Atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ neatliko neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą taikyti jam deliktinę atsakomybę. 2001 m. lapkričio 10 d. sutartis nutraukta 2003 m. kovo 25 d., esant akivaizdžioms aplinkybėms, kad UAB „Deltima“ sutarties neįvykdys. Dėl to negalėjo būti pasirašyta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Deltima“ iškelta bankroto byla, kurioje priimtas UAB „Estinos arka“ l 407 034,45Lt reikalavimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą, o ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatavo, kad ieškovo nurodomi atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ veiksmai, pasireiškę 2001 m. rugsėjo 19 d. bei identiškos 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties sąlygų pažeidimu, galėtų būti vertinami tuo atveju, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo būtų pareiškusi UAB „Deltima“ kaip šių sutarčių šalis. Tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra dėl atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ veiksmų, atliktų prieš UAB „Deltima“, kai bendroves siejo sutartiniai santykiai, ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Estinos arka“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalį ir ieškinį patenkinti. Kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CK 6.246-6.249 straipsnių taikymo. Atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ pareikštas ieškinys buvo grindžiamas deliktine atsakomybe, nes pareikštų reikalavimų pagrindinis skolininkas (UAB „Deltima“) neatlygino. Įstatyme nustatyta, kad keli asmenys, padarę žalą, atsako solidariai, įvertinant kiekvieno iš jų kaltę (CK 6.279 straipsnio l, 2 dalys). Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti, kokia apimtimi kiekvieno iš teisinių santykių dalyvių veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Kasatoriaus teigimu, atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį ir neparengus būtinų dokumentų, kad UAB „Deltima“ galėtų įkeisti bankui žemės nuomos teisę, kaip buvo numatyta 2002 m. kovo 28 d. kreditavimo sutartyje, investicinio projekto vykdymas buvo uždelstas. Dėl šios priežasties UAB „Deltima“ negalėjo sumokėti už ieškovo nuo sutarties pasirašymo dienos vykdomus statybos darbus. Statybos objekte ieškovui atlikus darbų beveik už du milijonus litų, ieškovas, siekdamas statybos darbus atlikti sutartyje nustatytais terminais, projektui vykdyti buvo priverstas skolintis lėšų banke - 2002 m. liepos 31 d. sudaryti su Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriumi faktoringo sutartį, įkeičiant savo turtą. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neįžvelgė priežastinio ryšio tarp atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, nes ieškovo atlyginimas už atliktus darbus pagal šalių sudarytas sutartis tiesiogiai priklausė nuo AB „Pagirių šiltnamiai“ sutartinių pareigų vykdymo ir su tuo susijusių jo veiksmų. Žala rangovui UAB „Estinos arka“ atsirado būtent dėl AB „Pagirių šiltnamiai“ inicijuoto 2001 m. lapkričio 11 d. sutarties nutraukimo. Atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ nutraukus sutartį su UAB „Deltima“, ši įmonė neteko galimybes gauti paskolos iš kito banko, nes visas jos turtas - statomi ir pastatyti pastatai - jau buvo įkeistas Kredyt Bank S.A. Atsakovas ne tik nenustatė UAB „Deltima“ papildomo termino sutarčiai įvykdyti, tačiau visiškai nepagrįstai jį sutrumpino - iki 2002 m gruodžio 6 d. (CK 6.200 straipsnis, 6.209 straipsnio 1-3 dalys). Kasatoriaus nuomone, vėlavimas vienu mėnesiu užbaigti investicinį projektą negalėjo būti teismo pripažintas esminiu sutarties pažeidimu. Teismas privalėjo konstatuoti, kad 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ nutraukė nepagrįstai, o nurodyti sutarties nutraukimo motyvai negalėjo būti pripažinti pakankamu pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ nenurodė, kad gali patirti ar patyrė kokių nors konkrečių nuostolių. Kasatoriaus nuomone, atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“, nepagrįstai nutraukdamas sutartį, sužlugdė investicinį projektą, į kurį ieškovas ir kiti subjektai buvo investavę daug savo ir skolintų lėšų, taip privedė UAB „Deltima“ prie bankroto (CK 6.248 straipsnis). Atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ kaltė yra ir ta, kad, nutraukus sutartį ir nepasirašius su UAB „Deltima“ šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, neliko finansavimo šaltinio, iš kurio pagal kreditavimo sutartį turėjo būti suteikta (o vėliau – grąžinta) paskola. Be to, ieškovas neteko galimybės, kad jam už atliktus darbus būtų atlyginta iš UAB „Deltima“ planuojamų gauti už tiekiamą šilumos energiją pajamų. Atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties 8.4.3 punktą, neapdraudė savo atsakomybės dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis nesiekė, jog 2001 m. lapkričio 10 d. sutartis būtų įgyvendinta, o dėl nežinomų priežasčių siekė ją nutraukti. Ieškovo nuomone, 2001 m. lapkričio 10 d. sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo tvarka, išsprendžiant dėl sutarties kilusios žalos atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė. Be to, Vilniaus apygardos teismas privalėjo išnagrinėti ir nustatyti priežastis, dėl kurių UAB „Deltima“ buvo iškelta bankroto byla, priežastinį ryšį tarp bankroto bylos iškėlimo fakto, atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ veiksmų bei šio veiksmo ryšį su ieškovo UAB „Estinos arka“ patirta žala. Bylą nagrinėję teismai turėjo konstatuoti atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ solidariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/1999).

2. Dėl procesinės teisės normų taikymo. Teismui priėmus sprendimą šioje byloje, ieškovas sužinojo, kad UAB „Deltima“ Vilniaus apygardos teismui buvo pateikusi ieškinį dėl 5 560 562,58 Lt žalos, kilusios dėl nepagrįsto investicinės sutarties nutraukimo, priteisimo iš atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“. Ta pačia teismo sudėtimi bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma, kad bankrutuojančiai UAB „Deltima“ yra pateiktas ieškovo kreditorinis reikalavimas 1 407 034,45 Lt sumai. Dėl šios priežasties teismas privalėjo įtraukti UAB „Deltima“ į bylą trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos UAB „Deltima“ teisėms ir pareigoms (CPK 45, 46 straipsniai). Kasatoriaus nuomone, teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti; teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pagirių šiltnamiai“ prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti iš kasatoriaus 1475 Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškovas neįrodė atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ deliktinės atsakomybės (CPK 178 straipsnis). Atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų prieš UAB „Deltima“ kreditorius. 2001 m. lapkričio 10 d. sutartimi atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ įsipareigojo tik pirkti iš UAB „Deltima“ elektros energiją, o ne nekilnojamuosius daiktus ir technologinius įrenginius - katilines. UAB „Deltima“ statomos katilinės visą laiką buvo ir yra UAB „Deltima“ nuosavybė. Šiuo atveju UAB „Deltima“ 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį vykdė netinkamai ir dar iki termino pabaigos tapo akivaizdu, kad sutartis nebus įvykdyta (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.219 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Ieškovui nebuvo nustatytas papildomas terminas darbams atlikti; tik buvo nustatytas UAB „Deltima“ terminas atsakymui į užklausimą pateikti. Pažymėtina, kad paskutiniai atliktų darbų priėmimo aktai tarp kasatoriaus ir UAB „Deltima“ buvo surašyti 2002 m. lapkričio 27 d., taigi po nurodytos datos kasatorius jokių darbų neatliko, nors darbai dar nebuvo atlikti, katilinės nebuvo baigtos statyti ir įrengti. Atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ teigimu, lemiamą reikšmę projektui įgyvendinti turėjo finansavimas, kuris nuo atsakovo nepriklausė. 2003 m. kovo 3 d. bankas nutraukė sutartį su UAB „Deltima“, todėl 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties nutraukimas neturėjo lemiamos reikšmės projektui vykdyti. Pažymėtina, kad elektros energijos tiekimo sutartis turėjo būti pasirašyta su UAB „Deltima“ tik praėjus dvidešimčiai dienų po to, kai bus atlikti visi rekonstrukcijos ir statybos darbai. 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties 8.4.3 a punkte nustatyto įsipareigojimo apdrausti vykdymas neturėjo įtakos UAB „Deltima“ galimybėms tinkamai vykdyti 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį. 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties pagrindu dar 2002 m. sausio 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės subnuomos. Kadangi valstybinės žemės nuomos teisę atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ buvo įkeitęs AB bankui „Hansabankas“, tai jis 2002 m. sausio 25 d. kreipėsi į banką dėl leidimo sunuomoti valstybinę žemę. Nors leidimą AB bankas „Hansabankas“ davė tik 2002 m. gegužės 21 d., nelaukiant, kol įkaito turėtojas duos leidimą sunuomoti valstybinę žemę ir kol UAB „Deltima“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarys valstybinės žemės subnuomos sutartį, UAB „Deltima“ buvo sudarytos visos sąlygos pradėti vykdyti darbus. Pažymėtina, kad kasatorius jau yra pareiškęs tai pačiai sumai kreditorinį reikalavimą UAB „Deltima“ bankroto byloje ir siekia pakartotinai ją prisiteisti dar ir iš atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“. Subsidiarioji atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma, nes ji nėra numatyta nei įstatyme, nei sutartyje (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai sprendimai neturi įtakos UAB „Deltima“ teisėms ir pareigoms; bendrovė nereiškė reikalavimo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Deltima“ kreipėsi Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, o tik po to – atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ (teismo sprendimo vykdymas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

2001 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Deltima“ ir AB „Pagirių šiltnamiai“ pasirašė ketinimų protokolą, o 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį dėl AB „Pagirių šiltnamiai“ šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo. Sutartimi UAB „Deltima“ įsipareigojo investuoti lėšas į AB „Pagirių šiltnamiai“ šilumos ūkį, atlikti šio ūkio techninį atnaujinimą ir modernizavimą bei tiekti AB „Pagirių šiltnamiai“ šilumos energiją iš savo lėšomis pastatytų trijų katilinių, kurios yra UAB „Deltima“ nuosavybė. 2001 m. spalio 22 d. UAB „Deltima“ ir UAB „Estinos arka“ sudarė rangos sutartį, kuria rangovas UAB „Estinos arka“ įsipareigojo atlikti trijų katilinių adresu AB „Pagirių šiltnamiai“ architektūrinės-statybinės dalies darbus. 2001 m. lapkričio 10 d. sutartis buvo nutraukta 2003 m. kovo 25 d., nes buvo akivaizdžios aplinkybės, kad UAB „Deltima“ sutarties įsipareigojimų neįvykdys. Teismai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog AB „Pagirių šiltnamiai“ savo veiksmais padarė žalą ieškovui UAB „Estinos arka“; byloje nenustatytos deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Deltima“ iškelta bankroto byla, kurioje yra priimtas ieškovo UAB „Estinos arka“ kreditorinis reikalavimas 1 407 034,45 Lt sumai.

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuris nustato, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų. Dėl to kolegija pasisako tik dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl ieškinio reikalavimų atmetimo, t. y. nenustačius atsakovų AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Deltima“ solidariosios atsakomybės ieškovui UAB „Estinos arka“ pagrindo. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, tenkinant atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl įsiskolinimo už tiektą elektros energiją, kasaciniu skundu neginčijamos.

Skolininkų ir kreditorių daugeto, t. y. solidariosios skolininkų prievolės teisinio instituto bendrieji klausimai reglamentuojami CK šeštosios knygos II skyriaus pirmojo skirsnio normose. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį skolininkų solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų (pvz. CK 6.279 straipsnis, kuriame nustatyta reglamentacija aktuali nagrinėjamoje byloje) ar šalių susitarimu nustatytais atvejais (pvz. sudarius sutartį – CK 6.154 straipsnis; konkliudentiniais veiksmais – CK 1.71, 6.173 straipsniai), taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovo UAB „Estinos arka“ ir atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl akivaizdu, kad sutartiniu pagrindu atsakovui negali atsirasti solidarioji atsakomybė ieškovui (CK 6.154, 6.189 straipsniai). Šios aplinkybės, kad šių šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl iš susitarimo atsirandanti atsakomybė negalima, neneigia ir ieškovas (kasatorius). Atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ solidariąją atsakomybę jis kildina iš delikto, tai yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant konstatuoti atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ atsakomybę ieškovui dėl žalos padarymo būtina nustatyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatinėjo šias civilinei atsakomybei atsirasti būtinąsias sąlygas, tačiau jų nekonstatavo, o šias sąlygas būtina nustatyti konstatuojant atsakomybę ir pagal CK 6.279 straipsnį (CPK 353 straipsnis). Pripažinti, kad vertindami įrodymus ir nustatinėdami civilinei atsakomybei atsirasti reikšmingas aplinkybes teismai būtų pažeidę įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.189 straipsnį konkreti sutartis sutarties šalims turi įstatymo galią ir sutarties sąlygos jos šalims yra privalomos. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Estinos arka“ nebuvo AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Deltima“ 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties šalis. Ši sutartis buvo nutraukta 2003 m. kovo 25 d. ir jos nutraukimo teisėtumo sutarties šalys šioje byloje neginčijo. Nėra priimto teismo sprendimo ir kitoje byloje, kurioje būtų konstatuotas 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties neteisėto nutraukimo faktas, o pagal sutarties 8.4.3 punktą atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai vienašališko sutarties nutraukimo atveju konstatuojama sutarties šalies kaltė kaip sutarties nutraukimo pagrindas (CK 6.217 straipsnis), t. y. tik neteisėto sutarties nutraukimo atveju šaliai, atlikusiai neteisėtus veiksmus, buvusius neįvykdymo ar netinkamo sutarties įvykdymo pagrindu, atsiranda civilinė atsakomybė. Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, nekonstatuota veiksmų, lemiančių atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ civilinę atsakomybę, tai pat neteisėtų ir nesąžiningų AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Deltima“ susitarimų dėl 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties vykdymo ir sukeliančių ieškovui turtinių praradimų. Sprendžiant dėl atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ prievolės ieškovui, svarbu pažymėti ir tai, kad nei UAB „Deltima“ ir UAB „Estinos arka“ 2001 m. spalio 22 d. sutarties, nei UAB „Deltima“ ir AB „Pagirių šiltnamiai“ 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties pagrindu atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ nesukurta turtinių teisių ir turtinės naudos, dėl kurios atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ atsirastų turtinė prievolė ieškovui. 2001 m. lapkričio 10 d. sutartimi (2.1 punktas) buvo susitarta, kad UAB „Deltima“ investicijų į AB „Pagirių šiltnamiai“ šilumos ūkį sukurti objektai bus UAB „Deltima“ nuosavybė. Vykdant 2001 m. spalio 22 d. sutartį sukurti objektai, t. y. pastatas-sandėlis ir pastatas-katilinė, nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teise priklausantys atsakovui UAB „Deltima“, bet ne atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ (T. 4, b. l. 5-14). Kolegija konstatuoja, kad iš esmės kasacinio skundo argumentai, kuriais akcentuojamas netinkamas 2001 m. lapkričio 10 d. sutarties vykdymas ir jos nutraukimas, galėtų būti reikšmingi sprendžiant sutarties šalių UAB „Delsima“ ir AB „Pagirių šiltnamiai“ tarpusavio teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo klausimus.

Kasatorius nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/1999. Tačiau į išaiškinimus, pateiktus nurodytoje nutartyje, nagrinėjant šią bylą nėra pagrindo atsižvelgti, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Kasatoriaus nurodomoje byloje konstatuotas pagrindas solidariajai atsakomybei atsirasti, nes nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad šalis, nors ir nebuvusi paskolos sutarties šalimi, iš paskolos sutarties turėjo finansinės naudos, jai pagal kitų šalių sudarytą paskolos sutartį buvo pervesti pinigai, todėl atsiranda skolininkų daugetas. Nagrinėjamoje byloje, minėta, nustatyta, kad AB „Pagirių šiltnamiai“ negavo turtinės naudos dėl 2001 m. spalio 22 d. ir 2001 m. lapkričio 10 d. sutarčių vykdymo.

Teismų procesiniais sprendimais teisės ar pareigos UAB „Deltima“ nenustatytos. Bendrovė buvo informuota ir dalyvavo šios bylos nagrinėjimo procese – pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, įvairius įrodymus (T. 3, b. l. 86-105, 153). Dėl to konstatuoti kasatoriaus nurodomą procesinės teisės pažeidimą nėra pagrindo.

Nurodytais argumentais kolegija iš esmės sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl ieškovo reikalavimų atmetimo, ir konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų, teismų priimtų procesinių sprendimų panaikinimą ar pakeitimą lemiančių pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo UAB „Estinos arka“ atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ 900 (devynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora StaugaitienėSigitas GurevičiusVirgilijus Grabinskas