Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams,pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtosios bausmės pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ši paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš R. M. 117, 12 eurų už nukentėjusiojo R. K. gydymą.

Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. M. priteista jai 3000 eurų (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. M. priteista jam 33 (trisdešimt trys) eurai turtinei ir 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą ir nukentėjusiųjų atstovavimą, iš R. M. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad:Jis 2015 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.47 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Nemuno saloje, kuri yra Nemuno upės dešiniajame krante, lygiagrečiai Karaliaus Mindaugo prospektui, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, panaudojo R. V. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jai ne mažiau du kartus kumščiu į veidą ir į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą bei poodines kraujosruvas pilve, ją rankomis smaugė, kad ji nerėktų, pargriovė ją ant žemės, taip atimdamas galimybę priešintis, per prievartą numovė jai kelnes ir kelnaites bei įvedė savo lytinį organą jai į makštį, tokiu būdu išžagino R. V., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.Be to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, žaginant R. V., tyčia sudavė kumščiu ne mažiau tris kartus R. V. užstoti mėginusiam R. K. į veidą, padarydamas jam kairiosios akiduobės šoninės sienelės ir dugno lūžimą, viršutinio žandikaulio ančio šoninės - užpakalinės sienelės lūžimą, kairės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, nosies kaulų lūžimą, poodinę kraujosruvą kairėje akyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.Be to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, iš R. K. rankų atvirai pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-B5722”, 86.89 eurų vertės bei iš R. V. rankų atvirai pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 206“, 51.55 euro vertės, su jame buvusia Tele2 sim kortele, padarydamas R. V. 51.55 euro, o R. K. - 86.87 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina griežčiausia BK 149 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.Apeliaciniame skunde R. M. prašo peržiūrėti bylą ir pritaikyti BK 75 straipsnį bei sumažinti ieškinius nukentėjusiesiems.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas V.Alekna prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė R.Staniulienė apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. R. M. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos pagrįstumo, apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat prašo sumažinti ieškinius nukentėjusiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta.

7.1.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas R. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas R. M. už BK 149 straipsnio 1 dalyje, nustatytos nusikalstamos veikos padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – skyrė terminuoto laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę; už BK 138 straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo 1(vieniems) metams bausmę; už BK 178 straipsnio 2 dalį skyrė laisvės atėmimo 1(vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę. Paskirtąsias pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmes teismas subendrino pagrįstai taikydamas bausmių apėmimo būdą, tačiau pastebėtina, jog nurodė, jog ne tą straipsnį, t.y. nurodė, jog vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nors turėtų būti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, tačiau ši klaida gali būti ištaisyta ir paties teismo, kadangi nekeičia nuosprendžio esmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

7.2. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. M. yra nuteistas dėl tyčinių (padarė po vieną nesunkų, apysunkį ir sunkų) nusikalstamų veikų padarymo. Praeityje teistas net vienuolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, daugiausia padarytų nusikaltimų – nusikaltimai nuosavybei, tačiau yra teistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį dėl to, kad seksualiai prievartavo nepilnametę (3 t., b.l.1-57). Teismas taip pat pažymėjo, jog R. M. baustas administracine tvarka, yra sveikas (3 t., b.l. 58-61). Skundžiamame nuosprendyje teismas akcentavo, kad R. M. po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir toliau pažeidinėja įstatymus, t.y. daro nusikaltimus, dėl to sprendė, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeisti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas darė išvadą, jog šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į asmenybę, jo sveikatą garbę ir orumą, todėl bausmės tikslams pasiekti skyrė pačią griežčiausią sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaip jau minėta, R. M. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai R. M. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014). Analizuojamu atveju, kaip jau minėta, tokio pobūdžio nusikaltimus R. M. padarė nebe pirmą kartą. Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu buvo nubaustas už BK 150 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, ne kartą baustas už vagystes ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes. Tačiau, nepaisant ne kartą anksčiau atliktos laisvės atėmimo bausmės, taip pat puikiai suprasdamas bausmės už padarytas nusikalstamas veikas neišvengiamumą, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Analogiškų nusikalstamų veikų padarymas bei ankstesni jo teistumai, patvirtina, kad R. M. jis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo negatyvaus elgesio, nusikalstamų veikų padarymas rodo jo atkaklų nenorą taisytis, taip pat patvirtina, jog net ir skirta laisvės atėmimo bausme, ją realiai atliekant, nėra pasiekiami BK 41 straipsnio tikslai. Be to, R. M. šias nusikalstamas veikas padarė praėjus vos pusmečiui po jo nuteisimo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, kas rodo jo nepataisomą nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog turi šeimą, kad sunki šeimyninė padėtis, nes žmona nedirbanti ir augina dvi nepilnametes mažametes dukrytes, bei akcentavo, jog labai apgailestauja dėl padarytų veikų, pastebėtina, jog socialinių ryšių buvimas su šeima jo nesustabdė darant nusikalstamas veika, be to, net ir darant prielaidą, jog šeima gali būti vienu iš pozityvų, įtakojančių nuteistojo elgesį, tačiau šeimos interesai negali būti aukščiau visuomenės intereso ir atsakomybei už padarytus nusikaltimus. O tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, yra įvertinta pirmosios instancijos teismo, nes R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino kaltės pripažinimą, kas reiškia, jog į anksčiau minėtąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tikrai atsižvelgė ir į jas įvertino skirdamas bausmę. Todėl šie argumentai nevertintini pakartotinai, be to, pirmosios instancijos teismas, kadangi nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, taikė ir BK 64¹ straipsnį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. R. M. jokių išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pažymėtina, kad CK nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, jis tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

15.1.Šioje byloje nustatyta, jog R. M. įvykio dieną, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sudavė R. V. ne mažiau du kartus kumščiu į veidą ir į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą bei poodines kraujosruvas pilve, ją rankomis smaugė, ir išžagino. Taigi neabejotina, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai išgyvenimai dėl R. M. prievartinių veiksmų, nukreiptų prieš ją. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 3000 Eur. Be to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje tyčia sudavė kumščiu ne mažiau tris kartus R. V. užstoti mėginusiam R. K. į veidą, padarydamas jam kairiosios akiduobės šoninės sienelės ir dugno lūžimą, viršutinio žandikaulio ančio šoninės - užpakalinės sienelės lūžimą, kairės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, nosies kaulų lūžimą, poodinę kraujosruvą kairėje akyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą. Teismas nukentėjusiojo patirtą žalą įvertino 1000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydžius, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes – R. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, jo kaltę, taip pat jo materialinę bei socialinę padėtį. Taip pat teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, sutriko jų gyvenimo ritmas.

15.2.Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, išsamiai įvertino visas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems yra proporcingas R. M. padarytoms nusikalstamos veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei atitinka teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

15.3. Byloje skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas: Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 117,12 Eur už R. K. gydymą, R. K. - 33 Eur. Teismas sprendė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys yra įrodytas pateiktais dokumentais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Baudžiamojoje byloje pateikta LSMU ligoninės Kauno klinikų pažyma detaliai pagrindžia turėtąsias medicinines išlaidas (1 t., b.l. 151). R. K. patyrė turtinę žalą dėl pagrobto telefono. Jis nurodė, jog telefoną „Samsung Galaxy“ 2014 metais įsigijo iš nepažįstamo asmens pagal skelbimą už 300 litų (1 t., b.l. 71), tačiau civiliniame ieškinyje jis nurodė, jog patyrė 58 eurų turtinę žalą, kadangi būtent tokia telefono vertė buvo pagrobimo metu (1 t., b.l. 82). Todėl teismas R. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas 33 eurų turtinės žalos atlyginimą, pagrįstai, kadangi dalį žalos kaltinamasis atlygino. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo turtinės žalos atlyginimo klausimą išspręsti kitaip nei tai darė pirmosios instancijos teismas, todėl apelianto prašymas sumažinti pagal civilinius ieškinius priteistą turtinę žalą taip pat netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo R. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-397/2017, nurodant, jog tarnyba turėjo 55,93 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

18. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo R. M. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.