Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. ir paskyrė jam 1 000 Lt dydžio baudą.

Toliau apelianto skundas motyvuojamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, jog 2013-11-08 vakare su giminaičiu G. K. jis atvažiavo prie Jūros upės tikėdamasis nusipirkti nėgių. G. K. buvo kalbėjęs su L. G. dėl galimybės įsigyti jam reikalingų automobilio detalių. Jiems bevaikštant keliu, priėjo V. M., kuris nurodė, jog žvejoja nėges, o L. G. paprašius parduoti keletą kilogramų, pasišalino. Visi trys grįžo į automobilį ir ketino važiuoti namo, tuomet V. M. prisistatė pareigūnu ir juos sulaikė. Iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnas T. D. palydėjo juos iki Tauragės apskrities VPK. Ten su G. K. Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnui parašė pasiaiškinimus ir išvažiavo namo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. taip pat pažymi, kad iš jo nebuvo paimta nei draudžiamų žūklės įrankių, nei žuvų. Mano, kad aplinkos apsaugos inspektorius V. M. suklydo surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą dėl neteisėtos žvejybos, nes žuvų jis negaudė. Nė vienas iš pareigūnų nenurodė, jog būtent jis žvejojo, jie matė tik tris asmenis, apie kuriuos yra nurodoma byloje. Apeliantas mano, kad nepaaiškinamas yra pareigūno V. M. elgesys nebandant sulaikyti pažeidėjų su pažeidimo įrankiais, tam tikro maišo neradimas, o vėliau neaišku iš kur gautų nėgių pristatymas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pažeidėjai buvo stebimi apie valandą laiko, tačiau jų sulaikyti nebuvo bandoma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

M. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad 2013-11-08 22 val. kartu su G. K. ir L. G. neteisėtai vykdė žvejybą žuvų neršto metu Jūros upėje prie Tauragės mieste esančio žuvų „praėjimo“ tako draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais – viena statoma gaudykle, neteisėtai sugavo 99 vnt. upinių nėgių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p., 11.2. p. reikalavimus.

ATPK 87 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimą.

ATPK 87 str. 3 d. numatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad M. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje kartu su G. K. ir L. G. neteisėtai vykdė žvejybą žuvų neršto metu Jūros upėje draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais – viena statoma gaudykle, neteisėtai sugavo 99 vnt. upinių nėgių. Jo kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantas M. R. užsiėmė neteisėta žvejyba draudžiamu įrankiu, t. y. statoma gaudykle.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi liudytojų Ž. V., A. E. ir V. M. parodymais, Ž. V. ir A. E. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 26–27), fotonuotraukomis (b. l. 24–25), Neteisėtos žvejybos tinkline gaudykle Tauragės mieste Jūros upėje schema (b. l. 22), 2011-11-11 Sprendimu dėl mažaverčio ir netinkamo realizuoti turto pripažinimo atliekomis (b. l. 23), Žvejybos įrankių išėmimo aktu (b. l. 21) ir kita rašytine bylos medžiaga. Remdamasis visais byloje esančiais duomenimis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pareigūnai įvykio vietą stebėjo apie valandą laiko, visą tą laiką jie matė tris vyrus, tarp kurių buvo M. R..

Visus administracinėn atsakomybėn patraukto apelianto argumentus apie tai, kad jokių žuvų jis negaudė, tik kartu su L. G. ir G. K. vaikščiojo prie upės, apylinkės teismas pagrįstai paneigė, motyvuodamas tuo, jog žvejyba statoma gaudykle vyksta pasyviai, t. y. nuleidus šį neteisėtos žvejybos įrankį į vandenį ir jį pritvirtinus, laukiama, kol į jį prisirinks žuvų – tuo ir paaiškinama, kad M. R. ir kartu su juo buvę asmenys ne visą laiką buvo šalia šio žūklės įrankio.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. buvo apklaustas, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo (b. l. 43). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausti L. G. ir G. K. (b. l. 44–45), kurie davė M. R. palankius, t. y. jį teisinančius, parodymus, tačiau apylinkės teismas jais nesivadovavo ir argumentuotai nurodė tokio sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritarė apylinkės teismo padarytoms išvadoms, todėl jų nebeatkartoja. Be to, iš bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad L. G. ir G. K. taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo jų parodymais.

Apygardos teismas sprendžia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai yra nubaustas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog kartu su L. G. ir G. K. vaikščiojo keliu prie upės norėdami nusipirkti nėgių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad pareigūnai Ž. V., A. E. ir V. M. byloje davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie tai, kad jie vykdė reidą ir buvo pasaloje, matė, kaip trys asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, M. R., L. G. ir G. K., Jūros upėje gaudykle gaudė nėges. Iš byloje esančios fotonuotraukos Nr. 1 matyti virvė, prie kurios pririšta gaudyklė. Iš fotonuotraukos Nr. 2 matyti iš Jūros upės išimta gaudyklė su neteisėtai pagauta žuvimi. Šios nuotraukos darytos 2013-11-08 prie Tauragės mieste esančio žuvų „praėjimo“ tako. Šie duomenys neleidžia teismui abejoti, kad M. R. kartu su L. G. ir G. K. vykdė neteisėtą žvejybą žuvų neršto metu Jūros upėje prie Tauragės mieste esančio žuvų „praėjimo“ tako draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais – viena statoma gaudykle.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-06 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.