Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-24 · Byla Nr. ATP-1194-785/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
ATP-1194-785/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1194-785/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03545-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. A. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. A. už tai, kad 2014-04-12, apie 20.10 val., prie(duomenys neskelbtini), Kauno rajone, mokydama vairuoti šeimos narį – sūnų B. A., nesilaikė vairuotojams nustatytų reikalavimų, neužtikrino, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių, dėl ko mokinys, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, prireikus nesustabdė automobilio ir nesuvaldęs automobilio, slysdamas nuvažiavo nuo kelio ir užslydo ant krepšinio aikštelės, kur sugadino dalį aikštelės dangos. Padarius žalą, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai, su automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Šiais veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 230, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2014-10-10 nutarimu E. A. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutines administracines nuobaudas paskyrė - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

E. A., nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimą pakeisti, panaikinant nutarimo dalį, kuria jai atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir turėjo remtis Lietuvos A. T. suformuota teismine praktika dėl proporcingumo skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiant į padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėja nurodė, jog pripažino administracinį teisės pažeidimą ir nurodė eismo įvykio aplinkybes, be to, sužinojusi apie nukentėjusįjį asmenį, susitarė dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos manymu apylinkės teismas turėjo pripažinti, kad yra dvi lengvinančios aplinkybės (LR ATPK 31 str. 1 d. ir 2 d.). Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad vairavimo teisės atėmimas sukels jai pernelyg sunkias pasekmes. Pažymi, jog viena auginu du nepilnamečius vaikus, jos sutuoktinis yra miręs, todėl vienai tenka rūpintis dviem vaikais. Praradus teisę vairuoti transporto priemones, ji negalės pasirūpinti būtiniausiais dalykais, t.y., sergant nuvykti į ligoninę, nuvežti vaikus į mokyklą ir t.t. Pareiškėja taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta jos charakteristika, kuri patvirtina, kad pareiškėja dirba UAB”(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal bendrovės pobūdį, jai atlikti darbo funkcijas itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, todėl praradus šią teisę yra didelė tikimybė, kad pareiškėja praras darbą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja itin teigiamai charakterizuojama ir niekada nebuvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašo įvertinti, kad šis eismo įvykis buvo atsitiktinis, todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog galima jai taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. E. A. teigimu, pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad jos gyvenamasis būstas yra įkeistas bankui, todėl praradus darbą, jos šeima atsidurs sunkioje finansinėje padėtyje, kadangi neišgalės dengti paskolos, todėl iškils reali galimybė prarasti būstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos E. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčo dėl E. A. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 litų iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės vals­­tybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio prie­mo­nės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir vi­suo­tinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Kons­ti­tucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuo­baudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti pro­por­cin­gumo reikalavimą – tarp pada­ryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pa­žei­di­mo pobūdį, aplinkybes, pa­žei­dėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teis­mo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos ap­lin­kybes.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas, at­si­žvelgęs į tai, kad E. A. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir tai, kad ji savo noru susitarė dėl padarytos žalos pašalinimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjai paskyrė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą mi­ni­malaus dydžio administracinę nuobaudą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tin­ka­mai neįvertino visų E. A. atsakomybę apsprendžiančių aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Konstatuotina, kad na­grinėjamu atveju yra kom­pleksas faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taiko­mos administracinio poveikio priemonės, naudai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. A. padaryti teisės pa­žei­dimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis atsitiktinis ir mažareikšmis, eismo įvykio metu apgadinta krepšinio aikštelės danga, pareiškėja savo noru yra susitarusi pašalinti padarytą žalą. Pasitraukimu iš įvykio vietos policijos pareigūnams ištirti eismo įvykį ir padarytus pažeidimus, nesutrukdyta. E. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl KET pažeidimo, sukėlusio aikštelės dangos apgadinimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat lengvinančia atsakomybe aplinkybe laikytina ir tai, jog pareiškėja savo noru ir iniciatyva susitarė dėl žalos atlyginimo ir Noreikiškių seno kaimo bendruomenė nuostolių dėl to nepatirs. Svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja viena išlaiko du vaikus, kurie dar mokosi mokykloje, jos sutuoktinis miręs, pareiškėja dirba UAB ”(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal bendrovės pobūdį, jai atlikti darbo funkcijas itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, dėl negalėjimo atlikti savo darbinių funkcijų yra didelė tikimybė, kad pareiškėja praras darbą ir jos šeima atsidurs sunkioje finansinėje padėtyje Teisė vairuoti transporto priemonę jai taip pat yra ypatingai svarbi dėl vaikų nuvežimo į mokyklą bei į gydymo įstaigas. Taip pat pažymėtina, jog E. A. nebuvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta, nors ir minimalaus ATPK 130 str. 1 d. numatyto dy­džio, nuobauda, nėra adekvati pa­darytam pažeidimui, ji pernelyg apsunkina apeliantės normalų gy­venimą, todėl tai jai nebūtų proporcinga ir sąžininga prie­monė. ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliami tiks­lai šiuo atveju gali būti pa­siekti E. A. paskiriant švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sank­­cijoje numatyta minimali ad­ministracinę nuobaudą. Šioje byloje nustatytos aplinkybės laiky­ti­nos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ten­kinti apeliacinį skundą ir keisti skun­džiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti E. A. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutinę ad­mi­nis­tra­cinę nuobaudą E. A. paskirti trijų tūkstančių litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius