Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės. ir Donato Vansevičiaus,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, G. S.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Sprendimu Departamentas panaikino Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. I., 2015-07-01 išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2016-07-01 (toliau – ir Leidimas). Atsisakymo išduoti Leidimą teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 bei 14 punktai. Leidimas panaikintas atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus, pripažintus, kaip keliančiais realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Paaiškino, kad 2015-07-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 1 punktu bei 46 str. 1 d. 1 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2016-07-01. Departamentas 2015-12-02 gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 raštą dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutarimo nuorašą. Departamentas 2015-12-30 taip pat gavo Policijos departamento išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjas per 2014-2015 metų laikotarpį padarė 12 administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais.

Prieštaraudamas Sprendimo teisėtumui nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatytų Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-08-31 įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – ir Aprašas) 12 punkte įtvirtintų kriterijų, iš kurių bent vieną konstatavus, pripažįstama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Tuo tarpu Aprašo 13.4 punkte nustatyta, kad užsienietis tik galintis būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, kad, nors teismai paprastai nekvestionuoja Policijos generalinio komisaro teisės nustatyti informacijos vertinimo ir išvados pateikimo tvarkos, tačiau, pareiškėjo teigimu, išvados teikimas ir Apraše numatytų informacijos vertinimo kriterijų formalus taikymas nėra galimas. Pabrėžė, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatenka į Aprašo 12 punkte nustatytą sąrašą pažeidėjų, kurie galėtų būti pripažinti keliantys grėsmę viešajai tvarkai, todėl padarytas administracinio teisės pažeidimas pats savaime negali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Nurodė, kad sąvokos „gali kelti grėsmę“ aiškinimo teisės aktai nepateikia, todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvieno užsieniečio gyvenimo Lietuvoje aplinkybės turėtų būti vertinamos atskirai, taip pat užtikrinant ir proporcingumo reikalavimą.

Pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas neįvertinus aplinkybių, jog pareiškėjas Lietuvoje gyvena 3 metus ir 6 mėnesius, studijuoja verslo vadybos programą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinių studijų centro pirmosios pakopos nuolatinių studijų IV kurse, yra taikus žmogus, palaikantis draugiškus santykius su šalies piliečiais, dėl padarytų pažeidimų gailisi, ateityje žada jų nedaryti, paskirtas baudas sumokėjo, likusią įsiskolinimo sumą sumokės dalimis, pareiškėjas taip pat turi sužadėtinę, su kuria kartu gyvena ir šeimyninius santykius palaiko nuo 2014 m. Departamentas taip pat neįvertino, kad padaryti pažeidimai yra ne baudžiamosios o administracinės teisės pažeidimai, t. y. pavojingumo visuomenei mastas yra mažesnis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas paskirtas baudas yra sumokėjęs, likusią dalį sumokės dalimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 2 punkto, 35 str. 1 d. 11 punkto pagrindais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad priimdami Sprendimą rėmėsi Policijos departamento, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai, pateikta išvada, taip pat kartu vertino ir visas kitas aplinkybes, kaip padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, pareiškėjo elgesį po pažeidimų padarymo. Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas remiantis konkrečiais, o ne menamais duomenimis.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo padaryti pažeidimai yra tik administracinio pobūdžio ir nėra pavojingi. Pabrėžė, jog priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuva. Dėl pareiškėjo dalies sumokėtų baudų nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu baudos nebuvo sumokėtos, todėl Departamentas turėjo pagrindą panaikinti Leidimą gyventi Įstatymo 50 str. 1 d. 2 punkto pagrindu. Be to, Įstatymas nenumato jokių išimčių, kurioms esant Leidimas negalėtų būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu G. S. palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-01-11 sprendimo Nr. (15/4-1)31-21(00020) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2015-07-01 turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2016-07-01. Leidimas gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 6 punkto (leidimas užsieniečiui išduodamas jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas) ir 46 str. 1 d. 1 punkto (leidimas gyventi išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą arba į doktorantūrą) pagrindais. Dėl aplinkybių, susijusių su Leidimo (galiojusio iki 2016-07-01) išdavimu, turėjimu ir mokymusi Vilniaus Gedimino technikos universitete, ginčo byloje nėra.

Departamente buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 raštas Nr. A2.6-15966-957/2015 dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutarimo Nr. A2.6-15966-957/2015 nuorašas. Teismas 2015-11-30 rašte nurodė, kad pareiškėjas per vienerius metus yra padaręs 12 administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais, taip pat pareiškėjas nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų. Teismas pabrėždamas užsieniečio sąmoningą ir įžūlų Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą, tokiais veiksmais keliant grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ir viešajai tvarkai, prašė Departamento spręsti klausimą dėl turimo Leidimo pareiškėjui panaikinimo Įstatymo 50 str. 1 d. 14 punkto pagrindu.

Departamentas dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2015-12-30 išvada, pareiškėjo veiksmus (susiję su pažeidimų darymu) įvertino, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas įvertinęs gautą medžiagą, skundžiamu 2016-01-11 sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Leidimo panaikinimo teisinis pagrindas – 50 str. 1 d. 2 ir 14 punktai.

Įstatymo 50 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 str. 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 35 str. 1 d. 11 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą pagrindas – kai užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Įstatymo 50 str. 1 d. 14 punkte nustatyta, kad leidimas užsieniečiui laikinai gyventi panaikinamas, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nustatyta, jog išvadą, kad pareiškėjas savo veikmais kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai Departamentas priėmė atsižvelgdamas į Vilniaus apylinkės teismo 2015-11-30 rašte Nr. A2.6-15966-957/2015 pateiktus duomenis, teismo 2015-10-29 nutarimo argumentus ir išvadas bei atsižvelgiant į Policijos departamento pateiktą 2015-12-30 išvadą (toliau – ir Išvada). Kreipimosi į Policijos departamentą dėl išvados ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei pateikimo tvarka reglamentuota Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, nuostatomis (71, 77, 78 punktai).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-30 rašte ir Policijos departamentas Išvadoje pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjas vien per 2015 metus padarė 12 administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais. Policijos departamentas, remiantis Aprašo 13.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, priėmė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Įvertinus skundžiamą Departamento Sprendimą, jo priėmimo pagrindą (Vilniaus miesto apylinkės teismo pateikti duomenys, Policijos departamento Išvada), taip pat kitų aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėjo asmenį, visumą, darytina išvada, kad Departamentas įvertinęs padarytų administracinių pažeidimų kiekį (12 pažeidimų vien per 2015 m.), pažeidimų darymo sistemingumą (pvz. (duomenys neskelbtini) str. 5 dalis, 124 str. 3 dalis, 134 str. 1 dalis ir kt.), pareiškėjo vengimą mokėti baudas (Sprendimo priėmimo dienai baudos nebuvo sumokėtos) ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą pareiškėjo veiksmus įvertinti, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Aprašo 13.4 papunktis) ir tuo pagrindu panaikinti išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje pateikta medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas per 2014-2015 metus pažeidimus darė sistemingai, pažeidimų pobūdis pasikartojantis (greičio viršijimas, kelio ženklų nepaisymas, vairavimas neprisisegus diržų ir kt.), tam tikrų pažeidimų pobūdis vertintinas, kaip pavojingas žmonių sveikatai ir gyvybei (nesilaikymas saugaus atstumo, ko pasėkoje buvo apgadintas kitas automobilis, pareiškėjas iš eismo įvykio pasišalino; nereguliuojamoje perėjoje pareiškėjas nepraleido pėsčiųjų, įžengusių į pėsčiųjų perėją; greičio viršijimas ir pan.). Esminės reikšmės, priimant Sprendimą taip pat turėjo pareiškėjo asmenybės įvertinimas. Iš pateiktų duomenų apie padarytus pažeidimus matyti, kad pareiškėjui Lietuvoje praradus teisę vairuoti transporto priemonę, pastarasis sąmoningai savo kilmės valstybėje kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Pareiškėjui pateikus melagingus argumentus, kad išduotas vairuotojo pažymėjimas pamestas Lietuvoje, jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Gavus naują vairuotojo pažymėjimą buvo padaryti sekantys KET pažeidimai. Šių aplinkybių visuma pareiškėją charakterizuoja, kaip linkusį nesilaikyti (ignoruojantį) šalies, kurioje gyvena, teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir neabejotinai realiai keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, saugiam eismui, žmonių sveikatai ir turtui.

Pareiškėjo teigimu, jis nepatenka į Aprašo 12 punkte nurodytų pažeidėjų sąrašą, tuo tarpu pagal Aprašo 13.4 punktą, pareiškėjo veiksmai (aplinkybių visuma) yra tik vertinimo dalykas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nurodo pareiškėjas, nors jis nepatenkantis į Aprašo 12 punkte nurodytą pažeidėjų sąrašą, tačiau įvertinus pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą, pakartotinumą, padarytų pažeidimų pobūdį, darytina išvadą, kad pareiškėjo padarytais administraciniais teisės pažeidimas buvo sukelta grėsmė ne tik viešajai tvarkai, bet ir eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad pareiškėjas padarė ATPK pažeidimus (kito automobilio apgadinimas, pabėgimas iš įvykio vietos, greičio viršijimas, pėsčiųjų nepraleidimas per perėją ir kt.), už kurių padarymą taikomos vienos iš griežčiausių ATPK numatytų sankcijų, nes tokio pobūdžio pažeidimai sukelia didelę ir tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui. Todėl, šiuo atveju, netgi vertinant pusiausvyrą tarp pareiškėjui, sistemingai ir sąmoningai dariusio eilę administracinių pažeidimų, nemokėjusio baudų, Sprendimu sukeliančių neigiamų pasekmių (išvykimas iš Lietuvos) ir grėsmės eismo dalyvių gyvybei, saugumui, sveikatai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju (nustatytų faktinių aplinkybių apimtyje), pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą neatsveria prevencijos, kuria siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas turėjo pagrindą pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, įvertinti Aprašo 13.4 punkto kontekste.

Minėta, kad Departamentas Sprendimą priėmė kartu įvertindamas ir padarytų pažeidimų mąstą, pobūdį, pakartotinumą, paskirtų baudų auklėjamos įtakos turėjimą/neturėjimą pareiškėjui, prievolės mokėti baudas nesilaikymą ir kt. aplinkybes, kas reikštų, kad, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, tokiu atveju turėtų būti vertinamas ne tik pats administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas.

Pareiškėjo teigimu, priimant Sprendimą turėjo būti vertinamas grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas. Minėta, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis (kito automobilio apgadinimas, pabėgimas iš įvykio vietos, greičio viršijimas, pėsčiųjų nepraleidimas per perėją ir kt., viso per 2015 metus 12 pažeidimų) vertintinas, kaip galintis sukelti didelę ir tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui, todėl kartu įvertinus ir pažeidimų sistemingumą (net ir po nuobaudos skyrimo pareiškėjas tą patį pažeidimą yra padaręs dar keletą kartų), darytina išvada, kad, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės akivaizdumą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sprendimas jam sukelia rimtas pasekmes, kaip tai, kad pareiškėjas studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete paskutiniame kurse. Šiuo aspektu sutiktina su Departamento nuostata, kad šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo interesai nėra svarbesni už interesą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, todėl aplinkybės dėl mokslo Sprendimo išvadų nepanaikina. Nustatytų aplinkybių apimtyje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2016-05-06 pažyma apie pareiškėjo ketinimą studijuoti magistrantūroje, teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turi sužadėtinę, su kuria palaiko faktinius šeimyninius santykius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Departamentas priimdamas Sprendimą vertino aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikoje susiklosčiusiais pareiškėjo socialiniais ryšiais (šeimyniniai ryšiai nenustatyti), ir tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotiems vertinimo kriterijams, sprendžiant leidimo išdavimo, pakeitimo, panaikinimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas jam paskirtų baudų nebuvo sumokėjęs, todėl Departamentas turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 50 str. 1 d. 2 punktą ir 35 str. 1 d. 11 punktą. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pinigines prievolės jau yra įvykdęs, pareiškėjo padėties nekeičia, nes lieka galioti kitas Leidimo panaikinimo teisinis pagrindas – Įstatymo 50 str. 1 d. 14 punktas (leidimas užsieniečiui panaikinamas, jei nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai).

Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines ginčo aplinkybes, darytina išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Departamentas nenustatė sąlygų, leidžiančių konstatuoti, kad nėra pagrindo pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.

Departamentui kilusio ginčo aplinkybes išnagrinėjus tinkamai taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo tvarką, sutiktina su Departamento priimta išvada panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai skundžiamas Departamento 2016-01-11 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-21(00020) laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo H. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.