Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant protokolą surašiusios institucijos Šiaulių apskrities VPK atstovams: Genei Porutienei, Vasilijui Mazurui,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. S. skundą dėl Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės G. Porutienės 2014 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 40N-14335694-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 125 straipsnį, nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-25 V. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas pagal ATPK 125 str., dėl to, kad jis 2014 m. birželio 25 d. 10.32 val. Kaune, ties R. Kalantos g.-Ateities pl., vairavo automobilį Ford Tourneo Connect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui bei skambant garsinei signalizacijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje apklaustas V. S. skundą palaikė ir parodė, kad 2014-06-05 d. jis važiavo Kauno m. link geležinkelio pervažos, ten buvo susidariusi automobilių spūstis. Visi automobiliai lėtai judėjo. Maždaug per tris automobilius nuo geležinkelio pervažos, pamatė ir išgirdo, kad veikia pervažos signalizacija ir, kad mirksi raudonas šviesoforas, bet automobiliai stabteli prie pervažos ir pravažiuoja. Kai jis privažiavo prie geležinkelio pervažos, prie jos stovėjo geležinkelio darbuotojas - budėtojas su oranžine liemene. V. S. stabtelėjo ir į jį pasižiūrėjo, jis V. S. rankos mostu parodė, kad reikia važiuoti. Ant geležinkelio bėgių matėsi daugiau geležinkelio darbuotojų, bet jie buvo su kitokiom liemenėm, nei budėtojas. Kai V. S. pravažiavo geležinkelio pervažą, už 70-100 metrų sankryžoje stovėjo policijos ekipažas, jie jį sustabdė ir pasakė, kad V. S. pravažiavo veikiant garsinei pervažos signalizacijai. V. S. bandė jiems sakyti, kad yra reguliuotojas, kuris jam parodė, kad galima važiuoti. Iš pradžių jie sakė, kad reguliuotojo nėra, tada jis ranka parodė, kad jis ten stovi, jie sutiko, kad jis yra, pasakė, kad jis neturi teisės reguliuoti. Atitvaras jam nusileido už nugaros, V. S. jo neapvažinėjo. Važiavo degant draudžiamam signalui, bet jam tai leido reguliuotojas-budėtojas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2014-06-05 d. buvo reidas, jis dirbo pervažoje, pervažininko pareigose. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta. Tuo metu pervažoje nieko nebuvo daroma, ji veikė automatiškai. Būna, kad automatika kartais sugenda, tada jis praneša, kad yra gedimas. Jeigu yra gedimas, jis rankomis rodo automobiliams ar pravažiuoti, ar nepravažiuoti per pervažą. Niekada ir 2014-06-05 d., degant raudonam šviesoforo signalui, ranka nerodė, kad vairuotojas gali pravažiuoti per pervažą. Tą dieną jis niekam neleido važiuoti per raudoną šviesoforo signalą. Veikiant garsiniam raudonam signalui pasitaiko, kad automobiliai vis tiek važiuoja.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. P. V. parodė, kad įvykio dieną dirbo Kauno geležinkelių infostruktūroje, AB ”Lietuvos geležinkeliai”, vyriausiuoju inžinieriumi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta. 2014-06-05 d. pervaža nebuvo sugedusi ir visi signalai degė pagal reikalą. Pervažininkas tuo atveju neturėjo teisės vairuotojams parodyti, kad jie važiuotų per raudoną ir garsinį signalą, tuo atveju jeigu pervaža yra nesugedusi ir visi įrenginiai veikia, tai tuo atveju jis neturi teisės, tą dieną pervaža nebuvo sugedusi. 2014-06-05 d. buvo vykdoma akcija, tai buvo trijų dienų akcija, negali pasakyti kurią dieną ji tiksliai prasidėjo. Akcija „Saugus elgesys geležinkelyje“, būtent geležinkelio pervažose buvo vykdoma akcija, ją vykdė Lietuvos geležinkeliai, kartu su kelių policija ir geležinkelio inspekcija. Šitos akcijos metu geležinkelio inspekcija ir policija susirenka prie pervažos ir stebi, kaip vyksta eismas per geležinkelio pervažą. Tuomet, kadangi geležinkelio inspekcija ne visose pervažose dalyvauja per Lietuvą, buvo tik kelių policija ir jie, geležinkeliečiai. Jie stebėjo, kaip elgiasi vairuotojai, pėstieji, dviratininkai ir visi kiti transporto priemones vairuojantys. Tuo momentu, jiems stebint pervažą, jie su policijos pareigūnais pamatė, kad skambant garso signalui ir degant raudonam šviesoforui, dar užkardai neužsidarius, kadangi ji užsidaro už 13-15 sekundžių, nuo skambučio ir šviesoforo, per draudžiamą signalą asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn - vairuotojas važiavo per geležinkelio pervažą. Policijos pareigūnai jį sustabdė pravažiavus pervažą. Liudytojas G. P. V. asmeniškai matė V. S. važiuojantį automobilį veikiant garso signalui. Tuo metu vyko eismas, jokio eismo sutrikimo nebuvo. Jis nematė jokio pervažininko veiksmo.

Be pareiškėjo, liudytojų parodymų, teismas taip pat ištyrė ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus:

Iš V. S. paaiškinimo, duoto surašant 2014-06-05 administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, kad V. S. parodė, jog geležinkelio pervažoje buvo atliekami remonto darbai, todėl jis neteisingai suprato draudžiantį signalą.

Iš policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-06-05 jis ir vyr. patrulis P. S. dirbo kartu su „Lietuvos geležinkelių" atstovais, pagal atskirą veiksmų planą užtikrinant eismo saugumą kurios tikslas nustatyti ir užkardyti KET pažeidimus geležinkelio pervažose. Taip pat buvo dalijami informaciniai bukletai apie saugų eismą per geležinkelio pervažas. Nuo 9 val. iki 11 val. stovėjo ties geležinkelio pervaža, esančia Kaune, Ateities pl. - R. Kalantos g. Apie 10.32 val. pamatė, kaip užsidegė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas, bei įsijungė garsinė signalizacija. Link jų važiavęs automobilis „Ford Tourneo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prieš šviesoforą, tačiau, pastovėjęs kelias sekundes, vėl pajudėjo, įvažiavo į pervažą ir iš jos išvažiavo jau leidžiantis kelio užtvarui. Minėtą transporto priemonę jis sustabdė. Ją vairavo V. S. Vairuotojas paaiškino, kad jo manymu geležinkelio pervažoje vyksta kažkokie remonto darbai ir jam pasirodė, kad prie pervažos budintis darbuotojas jam leido važiuoti. Kadangi pažeidimas buvo akivaizdus, nes, pradėjus leistis užtvarui, automobilis buvo dar pervažoje (8 b. l.).

Iš AB “Lietuvos Geležinkeliai” rašto matyti, kad 2014-06-05 Kauno mieste Kalantos g.-Ateities plento sankirtoje, esančioje „Amalių” geležinkelio pervažoje dirbo budėtojas A. K. (25 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamu Institucijos 2014-06-25 nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 125 str., padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 mėnesiams. Skundu V. S. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.

Atsakomybė pagal ATPK 125 str. kyla už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. V. S. tvirtina, kad į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui bei esant garsiniam signalui, todėl, kad pakluso reguliuotojo (budėtojo) signalui, kuris, pasak pareiškėjo, rankos mostu nurodė jam į važiuoti į pervažą. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K., dirbantis budėtoju AB “Lietuvos geležinkeliai”, ir įvykio dieną reguliavęs sankryžą, parodė, kad įvykio dieną, 2014-06-05 d., pervažoje nieko nebuvo daroma, ji automatiškai veikė, tą dieną jis niekam neleido važiuoti per raudoną šviesoforo signalą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. P. V., parodydamas, kad įvykio dieną dirbo Kauno geležinkelių infostruktūroje, AB ”Lietuvos geležinkeliai”, vyriausiuoju inžinieriumi. 2014-06-05 d. pervaža nebuvo sugedusi ir visi signalai veikė tikslingai; 2014-06-05 d. geležinkelio pervažose buvo vykdoma akcija „Saugus elgesys geležinkelyje“. Asmeniškai matė, kaip skambant garso signalui ir degant raudonam šviesoforui, dar užkardai neužsidarius, V. S. važiavo per geležinkelio pervažą, tuo metu jokio eismo sutrikimo nebuvo. Pats pareiškėjas patvirtino, kad įvažiuodamas į pervažą matė jau užsidegusį draudžiamą šviesoforo signalą, girdėjo garsinį signalą, tačiau žiūrėjo į pervažoje stovėjusį budėtoją ir vykdė jo nurodymus. Nors V. S. ir nurodo, kad tokie jo veiksmai buvo sąlygoti budėtojo-reguliuotojo signalo, teigiant, kad pastarasis rankos mostu parodęs jam važiuoti per geležinkelio pervažą, tačiau teisme apklausti du liudytojai (tarp jų ir pats budėtojas) paneigė pareiškėjo versiją, kurią teismas laiko kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojų šališkumu ir jų parodymų patikimumu. Liudytojų parodymai, duoti teismo posėdyje prisiekus, yra detalizuoti, nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. V. S., prieš įvažiuodamas į padidinto pavojaus zoną – geležinkelio pervažą, buvo nepakankamai atidus ir nesiėmė visų atsargumo priemonių tam, kad įsitikintų, jog per geležinkelio pervažą važiuoti saugu, ir todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 p. reikalavimus. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, esmė yra įrodyta, todėl kvalifikuota tinkamai.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat kelia jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, neskirti administracinės nuobaudos, nurodydamas, kad paskirta bauda yra didelė pinigų suma, o teisė vairuoti transporto priemones būtina darbe.

ATPK 125 str. sankcijoje numatyta bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 6 mėnesių. Institucijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą V. S. už ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai galisi padaręs minėtą pažeidimą, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir V. S. paskyrė minimalią ATPK 125 str. sankcijoje numatytą nuobaudą – 500 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje jos nenustatytos.

V. S. padarė šiurkštų KET pažeidimą – pravažiavo per reguliuojamą geležinkelio pervažą šviečiant raudonam šviesoforo signalui, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pabrėžtina, kad jokių ypatingų, išimtinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai ir sudarytų pagrindą jam taikyti ATPK 30¹ str., byloje nesurinkta. Skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirta baudos suma yra didelė, o teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. V. S. žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga darbe, tačiau tai jo nuo KET pažeidimo nesulaikė. Todėl V. S. pagal ATPK 125 str. paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas administracinėn atsakomybėn patrauktam V. S. nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės G. Porutienės 2014 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 40N-14335694-14 paliktinas galioti, o V. S. pateiktas skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

V. S. skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistės G. Porutienės 2014 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 40N-14335694-14, kuriuo V. S. pagal ATPK 125 str. nubaustas 500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.