Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja 2011-05-16 elektroniniu paštu kreipėsi į generalinį prokurorą nurodydama, kad 2010-09-09 prokurorė S. M., dalyvaudama Vyriausybės antikorupcinės darbo grupės posėdyje, paskelbė, kad tyrimo Lietuvos Tūkstantmečio projekto, filmo „Žalgiris – geležies diena“ spartinti negali, nes , jos žodžiais tariant, „iki šiolei vyksta teismas“ dėl scenarijaus autorių teisminių ginčų. Pareiškėja paprašė generalinio prokuroro asmeniškai įsitikinti, ar šie prokurorės žodžiai yra teisingi ir patvirtinti tai savo raštu, nes, kaip nurodė scenarijaus autoriai, jokie teisminiai ginčai tarp autorių nevyksta. Šis atsakymas esą svarbus išsiaiškinti prokurorės S. M. nekompetentingumo, kontroliuojant ikiteisminį tyrimą ar teikimą žinomai neteisingos informacijos kitoms valstybinėms institucijoms ir visuomenei (Komisijos byla, b. l. 2, 3, 19, 21) (toliau – ir Prašymas, Prašymai).

Pareiškėja 2011-05-16 elektroniniu paštu generaliniam prokurorui taip pat pateikė dar vieną prašymą kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė savo 2010-04-30 audito Nr. VA-P-50-3-9 ataskaitos dalyje „istorinio filmo sukūrimas” nurodė, kad neva Lietuvos Respublikos kultūros ministerija neužtikrino efektyvaus 600 000 Lt biudžeto asignavimų panaudojimo, tačiau prokurorė S. M. 2010-09-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės antikorupcinės darbo grupės posėdyje nurodė, kad „buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes praktiškai yra nustatyta, kad lėšos skirtos ir panaudotos, nei pasisavintos, nei iššvaistytos, ir nenustatyta, kad būtų kažkokių tai pareigūnų tarnybinių nusižengimų”. Šiame prašyme pareiškėja paprašė pateikti sprendimo (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Tūkstantmečio programos projekto istorinio filmo „Žalgiris – geležies diena”, kopiją (Komisijos byla, b. l. 4, 5, 22, 23) (toliau – ir Prašymas, Prašymai).

GP, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjos Prašymus, 2011-05-24 raštu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. 17.2.-10157 informavo ją, kadangi prašymai susiję su filmu „Žalgiris – geležies diena”, jie nagrinėti kartu. Atkreipė dėmesį, kad išsamiai apie prokuratūroje gautą Valstybės kontrolės atlikto valstybinio veiklos audito „Lietuvos tūkstantmečio programos vykdymas” 2010-04-30 ataskaitą Nr. VA-P-50-3-9 buvo atsakyta 2010-09-16 rašte Nr. 17.2-16468. Papildomai informavo, kad prokuroro 2010-05-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nutarta Valstybės kontrolės audito ataskaitą dalyje dėl VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” organizuotų projektų prijungti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00081-08, šią ataskaitą dalyje dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangos rekonstrukcijos prijungti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00004-09; dėl kitų ataskaitoje išdėstytų faktų, o įskaitant ir dėl atsakingų Kultūros ministerijos, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos asmenų, įgyvendinusių Lietuvos tūkstantmečio programoje numatytą priemonę „Istorinio kino filmo sukūrimas ir pagaminimas”, nutarime konstatuota, jog jų veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 183 str., 184 str., 229 str., požymių. Pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. nustatyta, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui, kuris priimtą nutarimą gali skųsti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Remdamasi teismų praktikoje akcentuojamu valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos principu „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme”, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 177 str. (ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-02-10 įsakymu Nr. I-48 patvirtintomis Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijomis, atsakovė konstatavo, kad prašymas pateikti priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą netenkintinas (Komisijos byla, b. l. 24, 25-26; b. l. 14-15, 17, 36-37, 39).

Ginčo teisnius santykius reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-05-04 nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai), Visuomenės informavimo įstatymas, Prokuratūros įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-02-10 įsakymu Nr. I-48 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo duomenų rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-02-10 įsakymu Nr. I-49 patvirtintas Informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos respublikos generalinio prokuroro 2003-10-07 įsakymu Nr. I-108 (toliau – ir Kompetencijos nuostatai), bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Šio įstatymo 9 str. 2 d. reglamentuojama, kad Komisija nesprendžia ABTĮ 16 str., 18 str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Nuostatų 10 p. Pagal ABTĮ 16 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Prokuratūros įstatymo 16 str. 1-2 d. nustatyta, kad prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

Remiantis BPK 63 str., prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Vadovaujantis šio kodekso 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus (1 d.). Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu (2 d.). Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui (3 d.). Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo (4 d.). Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (5 d.). Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius (177 str. 1 d.). Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį (177 str. 2 d.). BPK 181 str. 1 d. nustatyta, kad įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.

Asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų (toliau – skundai) priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarką, taip pat asmenų priėmimo pas Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jo pavaduotojus, Generalinės prokuratūros kanclerį, teritorinės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) tvarką nustato Tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 4 p., asmuo (pareiškėjas) – fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisių, kuris kreipiasi į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją. Skundas – asmens kreipimasis rašytiniu, elektroniniu būdu ar žodžiu į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją, įgaliotą priimti ir nagrinėti skundus: - prašant priimti sprendimus ar atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (prašymas); - nurodant, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (skundas); - nurodant, kad pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (pranešimas); - prašant pateikti informaciją (prašymas); - išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu (prašymas); - pranešant apie institucijos veiklos trūkumus, prokurorų ar prokuratūros valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne su konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu (pranešimas); - atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos (pareiškimas).

Skundo nagrinėjimas – tiriant skundą atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų visuma. Kartotinis skundas – antras ar paskesnis asmens kreipimasis į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją tuo pačiu klausimu ar dėl to paties dalyko, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą. Skundai, gauti paštu, elektroniniu būdu ar priėmimo metu, registre registruojami gavimo dieną. Ant skundų dedamas registracijos spaudas, jame įrašoma gavimo data ir registracijos numeris. Skundai registruojami: Generalinėje prokuratūroje – Kanceliarijoje, apygardos prokuratūroje – kanceliarijoje, apylinkės prokuratūroje – raštinėje (13 p.). Skundo užregistravimas pareiškėjo prašymu patvirtinamas įteikiant asmeniui (siunčiant paštu ar elektroniniu būdu) registracijos kortelę, kurioje nurodoma skundo registravimo data, registracijos numeris, Kanceliarijos darbuotojo, priėmusio skundą, vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris. Registracijos kortelės įteikimą vykdo: Generalinėje prokuratūroje – Kanceliarija, apygardos prokuratūroje – kanceliarija, apylinkės prokuratūroje – raštinė (14 p.). Prokuratūroje priimami rašytiniai skundai (taip pat gauti elektroniniu būdu), kurie tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine (lietuvių) kalba ir yra asmens pasirašyti, kuriuose nurodytas asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, kodas ir tikslus adresas, kuriuo pageidaujamas gauti atsakymas (esant galimybei ir telefono numeris ryšiui palaikyti). Jei asmens skundą paduoda asmens atstovas, prokuratūrai jis pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens skundą. Atstovaujantysis skunde nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, taip pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir prideda atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Jei atstovavimą patvirtinantis dokumentas išduotas užsienyje, šis dokumentas turi būti legalizuotas vadovaujantis Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažymos (Apostille) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (15 p.). Generalinėje prokuratūroje registruotus skundus paskirsto Kanceliarijos darbuotojas, teritorinėje prokuratūroje – atsakingas asmuo teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nustatyta tvarka (24 p.). pagal Tvarkos aprašo 25 p., Generaliniam prokurorui perduodami skundai: gauti iš Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko ir diplomatinių atstovybių vadovų; gauti dėl valdžios, valdymo, teisėsaugos, teisėtvarkos, kitų valstybės institucijų pareigūnų korupcijos ar nusikalstamų veikų, turinčių visuomeninę reikšmę; gauti dėl generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės prokuratūros kanclerio atsakymų į ankstesnius skundus; adresuoti asmeniškai generaliniam prokurorui; pagal atskirą generalinio prokuroro nurodymą arba Kanceliarijos darbuotojo iniciatyva. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo registravimo prokuratūroje dienos, jei įstatymuose ir šiame apraše nenustatyta kitaip (33 p.).

Kompetencijos nuostatų 23.4 p. reglamentuojama, kad Generalinis prokuroras (generalinio prokuroro pavaduotojas pagal nustatytus įgaliojimus) nagrinėja pats arba paveda prokurorui, valstybės tarnautojui ar teritorinei prokuratūrai nagrinėti bet kokį asmens skundą.

Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 74 p. nustatyta, kad viešoji informacija yra informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Šio įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises., o 18 str. bei 19 str. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija. Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. Apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: 1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; 3) kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu; 4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai; 5) propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Spaudos leidinių, garso, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio, pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Informacijos iš Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų teikimo viešosios informacijos rengėjams formą, būdus ir tvarką, taip pat informaciją teikiančių prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises reglamentuoja Aprašas. Pagal aprašo 4 p., teikiant informaciją viešosios informacijos rengėjams siekiama: informuoti visuomenę apie Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų veiklą; didinti prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos skaidrumą ir baudžiamojo proceso ypatybių supratimą visuomenėje; skatinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir prisidėti prie nusikalstamumo prevencijos. Informacija apie prokuratūros veiklą teikiama laikantis šių principų: išsamumo – viešosios informacijos rengėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina ir jo prašymo turinį atitinkanti informacija; tikslumo – viešosios informacijos rengėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; tolygumo – informacija apie veiklą prokuratūros iniciatyva teikiama vienu metu visiems viešosios informacijos rengėjams; etiškumo – informacija teikiama vengiant neatsakingų pareiškimų ar palyginimų, nenaudojant jokios konfidencialios informacijos, gautos vykdant profesinę veiklą, asmeninei ar kitų asmenų naudai (5 p.). remiantis Aprašo 6 p., Generalinėje prokuratūroje informaciją viešosios informacijos rengėjams teikia: generalinis prokuroras (jo pavaduotojas); Generalinės prokuratūros kancleris; Generalinės prokuratūros padalinių vadovai; Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius. Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus ir teritorinės prokuratūros padalinio (atstovo), atsakingo už ryšius su visuomene, teisės: gauti dokumentus, informaciją apie komandiruotes, susitikimus, tarptautinius renginius, konkursus, pasirašomas sutartis, statistinę informaciją, skundų, pareiškimų, prašymų nagrinėjimo rezultatus, kitą informaciją, kai tai nesusiję su konkrečiais ikiteisminiais tyrimais; esant prokuroro leidimui gauti visuomenę ar viešosios informacijos rengėjus dominančius paaiškinimus dėl proceso veiksmų, ikiteisminio tyrimo ir kitų tyrimų medžiagą, kitus proceso sprendimus laikantis Visuomenės informavimo įstatyme numatytų terminų; gauti paaiškinimą, jeigu atsisakoma 9.2 punkte numatytą informaciją teikti laikantis Visuomenės informavimo įstatyme numatytų terminų (9 p.).