- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- eI3-766-1066/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08486-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „RS CARGO“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltic Air Logistics Terminal“
- Advokatai
- Gediminas Valantiejus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RS CARGO“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „RS CARGO“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama (įvertinus patikslinto skundo reikalavimus): 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 21RE- (AG-529/03-2023) (toliau – Komisijos Sprendimas) ir priimti naują sprendimą: panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1AE-365 (toliau – ir Departamento Sprendimas) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 14 d. sprendimą dėl UAB „RS Cargo“ 2023 m. balandžio 4 d. prašymo (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę priimti naują sprendimą dėl UAB „RS Cargo“ 2023 m. balandžio 4 d. prašymo pakeisti bei papildyti 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. LTACRLTVM0000-2019-IVT45881 UAB „RS Cargo“ išduotą leidimą naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu leidžiant naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja patikslintame skunde atsakove nurodė ir Vilniaus teritorinę muitinę. Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi skundas priimtas nekeičiant Vilniaus teritorinės muitinės procesinės padėties. Taigi Vilniaus teritorinė muitinė laikytina atsakove šioje byloje.
2. Nesutikdama su Komisijos Sprendimu, pareiškėja skunde nurodo, kad:
2.1. Departamento sprendimas, kurį Komisija be pagrindo ir nemotyvuotai pripažino teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjos manymu, neatitinka muitinės sprendimams, priimamiems ikiteismine tvarka nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus, taikomų reikalavimų ir kriterijų, susijusių su sprendimų turiniu ir atitiktimi taikomoms materialinės teisės normoms.
Šalies argumentai
Komisija visiškai ignoravo esminius Bendrovės skundo argumentus, apskritai dėl jų nepasisakydama., todėl pareiškėja kreipėsi į teismą.
2.1.1. Šioje situacijoje ginčas kilo klausimo, susijusio su muitinės leidimų išdavimu, t. y. dėl Bendrovės 2023 m. balandžio 4 d. prašymo iš dalies pakeisti bei papildyti 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. LTACRLTVM0000-2019-IVT45881 pareiškėjai išduotą leidimą naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, leidžiant naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovė prašė papildyti jai išduoto leidimo naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu (supaprastinta tvarka deklaruoti prekes tranzito muitinės tranzito muitinės procedūrai jų nepateikiant muitinei) sąlygas, nurodydama papildomas ir naujas prekių pateikimo vietas (laikinojo saugojimo sandėlius), tačiau Vilniaus teritorinė muitinė atsisakė leisti tai padaryti dėl to, jog tariamai turėtų būti gaunamas ir naujos prekių pateikimo vietos (laikinojo saugojimo sandėlių) turėtojo sutikimas tokio sprendimo priėmimui.
Pareiškėja, su tuo nesutikdama, mano, kad toks motyvas neturi jokio teisinio pagrindo dėl to, jog (tai pripažino ir pats atsakovas), kad teisės aktai nenumato reikalavimo pateikti trečiųjų asmenų sutikimą dėl galimybės taikyti supaprastinimus. Taigi, anot pareiškėjos, akivaizdu, kad jokio teisinio įpareigojimo nei Departamentui, nei Vilniaus teritorinei muitinei, sprendžiant pareiškėjos inicijuotą prašymą reikalauti trečiųjų asmenų sutikimų nebuvo (ir nėra); bet kokie neproporcingi reikalavimai tokį sutikimą turėti bei pateikti yra atsakovo veikimas už jam suteiktų administracinių įgalinimų ribų (ultra vires).
Pabrėžia, kad nacionaliniuose teisės aktuose procedūra, kuomet įgaliotasis siuntėjas nori pradėti naudotis kitomis (papildomomis) patalpomis nei nurodyta jau išduotame leidime, deklaruojant prekes tranzito muitinės procedūrai, yra reglamentuota Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-385, kuriuo patvirtintos Leidimo (sutikimo) pateikti prekes muitinei priimtinoje vietoje suteikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), kuriose nėra minimas jokių papildomų trečiųjų tikrinimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju įvyko teisės taikymo klaida. Juolab, kad pats atsakovas pripažino, kad reikalavimas pareiškėjui turėti trečiojo asmens sutikimą neturi jokio teisinio pagrindo, tačiau kartu padarė visiškai priešingą išvadą, kad jis vis tik yra reikalingas.
2.1.2. Dėl Departamento sprendimo argumentų, jog muitinė vieno suinteresuoto asmens prašymu neturi teisės primesti papildomų pareigų ir atsakomybės kitam asmeniui, kaip antai ekonominės veiklos vykdytojui, paaiškina, kad pareiškėjos prašymo pakeisti išduoto leidimo sąlygas tenkinimas jokios reikšmės užtikrinant muitų teisės aktų taikymą neturi ir jokių papildomų, naujų pareigų ekonominės veiklos vykdytojui UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ nesukuria. Atsižvelgiant į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 nuostatas, reglamentuojančias įgaliotojo siuntėjo statusą turinčio asmens (šiuo atveju – Bendrovės) teises ir pareigas, įforminant prekėms Sąjungos tranzito procedūrą arba užbaigiant tą procedūrą, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, leidžiama įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei, bet kurioje prekių buvimo vietoje. Be to, vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 314 straipsnio 1 ir 3 dalimi, įgaliotojo siuntėjo ketinamų įforminti Sąjungos tranzito procedūrų priežiūrą bet kuriuo atveju atlieka išvykimo muitinės įstaiga, kuriai pateikiama atitinkama deklaracija, nepaisant to, kokioje buvimo vietoje muitinei pateikiamos ir deklaruojamos prekės (t. y. deklaravus prekes pasinaudojus įgaliotojo siuntėjo statusu muitinės įstaigų teisė, pareiga ir galimybė niekaip nėra apribojama ir niekaip neišnyksta).
Taip pat papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 4 dalimi bei 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 191 straipsniu ir jo 1 dalimi, įgaliotojam siuntėjui procedūra yra naudojamasi gavus atitinkamą muitinės leidimą, tuo tarpu, kai bendrasis leidimas atstovaujamam asmeniui buvo išduotas Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. LTACRLTVM0000-2019-IVT45881. Mano, kad muitinės leidimo naudotis prekių pateikimo vieta UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje išdavimas įgaliotajam siuntėjui (Bendrovei) nekliudo muitinei vykdyti Sąjungos tranzito procedūros priežiūrą ir atlikti jos tikrinimą be neproporcingų administracinių pastangų. Bendrovei naudojantis prekių pateikimo vieta UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, toliau būtų užtikrinamos visos tinkamos ir proporcingos Sąjungos tranzito procedūros priežiūros galimybės, įskaitant galimybę kontroliuoti saugojamų prekių, kurioms įforminamos tranzito muitinės procedūros, buvimą muitinės priežiūroje, jų kiekį, svorį ir kitus su jomis susijusius duomenis, įtraukiamus į prekių saugojimo vietose laikomų prekių, kurioms įforminamos tolesnės tranzito muitinės procedūros, apskaitą.
Pažymi, kad atsisakius tenkinti pareiškėjos 2023 m. balandžio 4 d. prašymą Vilniaus teritorinei muitinei teisė deklaruoti šias prekes tranzito muitinės procedūrai supaprastinta tvarka iš esmės paliekama tik UAB „Baltic Air Logistics Terminal“, nors muitų (muitinės) teisės aktai nustato ir kitų įgaliotųjų siuntėjų (inter alia pareiškėjos) galimybę naudotis šiais supaprastinimais, kuri nagrinėjamu atveju atsakovo visiškai nepagrįstai kvestionuojama.
Šiuo atveju taip pat yra akivaizdu, kad pareiškėja tokių veiksmų, susijusių su muitinės sandėlio nuosavybės savininko teisėmis, niekaip objektyviai ir negali atlikti ir jokių naujų pareigų šio sandėlio savininkui negali sukurti, kadangi šiuo atveju buvo prašoma tik leisti naudotis įgaliotojo naudotojo statusu, pateikiant deklaruojamas Sąjungos tranzito procedūrai prekes laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. VV0088, adresu: (duomenys neskelbtini), ir tai deklaruojant muitinės įstaigoms, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės ir Departamento buvo prašoma tik leisti atlikti prekių deklaravimo veiksmus, nurodant konkretų prekių pateikimo muitinei adresą. Bendrovei neturint įgaliotojo siuntėjo statuso, susijusio su pageidaujama prekių pateikimo muitinei vieta (UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėliu Nr. VV0088, adresu: (duomenys neskelbtini)), neleidžiama jų pačiai pareiškėjai supaprastinta tvarka deklaruoti šių prekių Sąjungos tranzito procedūrai, nors tai (prekių deklaravimas konkrečiu prekių pateikimo adresu) niekaip nėra susiję su kokiais nors faktiniais valdymo, naudojimo ar disponavimo veiksmais laikinojo saugojimo sandėlyje ar su šiuo sandėliu, kaip materialiu UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ turtu bei jo papildomomis ar naujomis teisėmis ir pareigomis.
Pabrėžia, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Departamentas nenustatė jokių pareiškėjos prašomos papildyti prekių pateikimo vietos (UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. VV0088, adresu: (duomenys neskelbtini)) neatitikimo anksčiau paminėtame Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose taisyklėse išdėstytiems reikalavimams faktų, aplinkybių bei jų nepagrindė jokiomis konkrečiomis nuorodomis. Taigi, esant tokiai situacijai, tai laikytina esminiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 punktų pažeidimu.
2.1.3. Taip pat tvirtina, kad visiškai nepagrįstai atsisakoma patenkinti pareiškėjos prašymą, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Pasak pareiškėjos, teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad muitų teisės normos yra specialiosios teise s normos, skirtos turtiniams mokestiniams santykiams ir su jais susijusiais muitinės formalumams reglamentuoti skirtos teisės normos, todėl CK nuostatų atžvilgiu jos turi pirmumo taikymo prasmę (CK 1.1 str. 2 d.). Tokiu atveju, reikalavimas prekių pateikimo vietos savininko (turėtojo) sutikimą išduodant leidimą pareiškėjai naudotis Sąjungos tranzito procedūros supaprastinimais negalėjo būti kildinamas iš CK normų, kas sudaro Vilniaus teritorinės muitinės Sprendimo neteisėtumo ir panaikinimo pagrindą, tačiau nei Departamentas, nei Komisija į tai neatsižvelgė.
2.1.4. Dėl skundžiamo Komisijos Sprendimo argumentų, susijusių su Konkurencijos įstatymo taikymu ginčo teisiniams santykiams, nepagrįstumo nurodo, kad tiek Departamento sprendimas, o taip pat ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas neturi konkretaus teisinio pagrindo bei grindžiami muitinės įstaigoms suteikta diskrecijos teise taikant, visų pirma, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 191 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl muitinės leidimų naudotis supaprastinimais suteikimo tvarkos. Tačiau mano, kad muitinės įstaigų, kaip viešojo administravimo subjektų, diskrecijos teisė priimti konkrečius sprendimus, nėra neribota ir jos įgyvendinimas turėtų būti pagrįstas konkrečiais objektyviais kriterijais. Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog Komisija nėra institucija, įgaliota tirti pareiškimus dėl konkurencijos teisės pažeidimų ir kad tai atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tačiau šiuo atveju pareiškėja tokio tyrimo atlikti neprašiusi. Pareiškėjos manymu, šioje situacijoje buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimai, o atsakovas, grįsdamas savo priimtą sprendimą, tariamai muitinės įstaigoms suteikta diskrecijos teise, taip pat naudodamasis šia teise, minėtą aplinkybę nepagrįstai ignoravo (kaip ir Komisija). Taigi neduodant Bendrovei (kaip įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui bei atstovui muitinėje) sutikimo pateikti prekes muitinei ir jas deklaruoti Sąjungos tranzito procedūrai pasinaudojant įgaliotojo siuntėjo statusu laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. VV0088, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau leidžiant tai atlikti ir pasinaudoti šiais supaprastinimais tik pačiam laikinojo saugojimo sandėlio savininkui, būtent ir yra sukuriamos skirtingos veiklos sąlygos asmenims, kurių statusas ir ekonominės veiklos galimybės pagal muitų teisės aktus teikiant atstovavimo muitinėje paslaugas turėtų būti identiškos.
2.1.5. Dėl Komisijos sprendimo argumentų, susijusių su atsisakymu nagrinėti klausimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 14 d. sprendimo teisėtumo paaiškina, kad pareiškėja nesikreipė į Komisiją su tiesioginiu skundu dėl teritorinio administravimo subjekto – Vilniaus teritorinės muitinės – Sprendimo panaikinimo. Kaip reikalauja specialaus įstatymo normos, pareiškėja pirmiausia, skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Sprendimo panaikinimo pateikė ne Komisijai, o Departamentui, kuris pilnai ir visa apimtimi jį išnagrinėjo. Tačiau šiuo atveju Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 14 d. Sprendimo teisėtumas negalėjo būti vertinamas nevertinant Departamento 2023 m. liepos 11 d. sprendimo, o ir bylą nutraukus, šioje situacijoje, pasak pareiškėjos, lieka neaišku, ką apskritai nagrinėjo Komisija. Komisija padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, nutraukdama bylą dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su tuo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Pasak atsakovo, ginčas kilo Vilniaus teritorinei muitinei atsisakius leisti Bendrovei naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iš esmės tokio paties pobūdžio prašymą, kaip ir šiuo atveju – Vilniaus teritorinei muitinei pateikė dar 2020 m. vasario 17 d. Ir tada Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ informacijos, ar ji sutinka, kad pareiškėja, naudodamasi savo įgaliotojo siuntėjo statusu, siųstų prekes iš UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ priklausančio laikinojo saugojimo sandėlio. UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ informavo Vilniaus teritorinę muitinę, jog nesutinka, kad UAB „RS Cargo“ siųstų prekes iš jai priklausančio laikinojo sandėlio, ir tuo pačiu nurodė, jog bet koks UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ turto, adreso, vardo naudojimas be jos sutikimo ir valios, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, pažeistų jos interesus. Įvertinusi tai, Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu, pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymo netenkino. Pareiškėja tokį priimtą sprendimą apskundė Departamentui, kuris 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą patvirtino. Pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka jo neskundus, pastarasis įsigaliojo.
3.2. Pažymi, kad Bendrovė pakartotinai kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su tokiu pačiu prašymu ir pateikė UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ 2023 m. kovo 31 d. raštą, kuriuo informuoja, jog nesutinka, kad UAB „RS Cargo“, naudodamasi savo įgaliotojo siuntėjo statusu, siųstų prekes iš UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ priklausančio laikinojo saugojimo sandėlio. Skundžiamu Sprendimu Vilniaus teritorinė muitinė netenkino pareiškėjos 2023 m. balandžio 4 d. prašymo. Šį Vilniaus teritorinės muitinės Sprendimą pareiškėja apskundė Departamentui. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Departamentas skundžiamu sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją.
3.3. Taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad išduodant asmeniui leidimą naudotis atitinkamais supaprastinimais, teisės aktai įpareigoja teritorinę muitinę spręsti, ar ji galės užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą, o išdavusi tokį leidimą teritorinė muitinė nėra saistoma įsipareigojimo keisti leidimo bei supaprastinimų taikymo sąlygas (prekių pateikimo (buvimo) vietos) nevertinant konkretaus atvejo aplinkybių iš naujo. Departamento nuomone, vertinant nagrinėjamo konkretaus atvejo aplinkybes pareiškėjos teisė reikalauti plataus muitinės formalumų taikymo nėra absoliuti ir pagrindo teigti, jog muitinė neprivalėjo atsižvelgti į kito asmens, t. y. ekonominės veiklos vykdytojo UAB „Baltic Air Logistics Terminal“, poziciją pareiškėjos iškeltu klausimu, nėra. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai atsižvelgė į UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ prieštaravimą, jog pareiškėja naudotųsi įgaliotojo siuntėjo statusu laikino saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje.
Pažymi, jog muitinė vieno suinteresuoto asmens prašymu neturi teisės primesti papildomų pareigų ir atsakomybės kitam asmeniui, kaip antai ekonominės veiklos vykdytojui – UAB „Baltic Air Logistics Terminal“. Be to, UAB „Baltical Air Logistics Terminal“ dėl pareiškėjos išreikšto pageidavimo aiškiai nurodė, jog bet koks panašaus sutikimo suteikimas gali apriboti galimybes ateityje keisti sandėlio veiklą, laisvai disponuoti savo turtu, tinkamai išnaudoti jai priklausančius resursus bei gali sukurti papildomas prievoles. Tokiu būdu, verslo subjektui, vykdančiam veiklą, kuriai taikomi muitų teisės aktų reikalavimai, nesutinkant prisiimti atitinkamus įsipareigojimus ir teisines pasekmes tiek pareiškėjos, tiek muitinės atžvilgiu, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai atsisakė iš dalies pakeisti Leidimą, leidžiant naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
3.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėja, kad nei Departamentui, nei Vilniaus teritorinei muitinei, sprendžiant pareiškėjos inicijuotą prašymą reikalautis trečiųjų asmenų sutikimo nebuvo (nėra) ir neva bet kokie neproporcingi reikalavimai tokį sutikimą turėti bei pateikti yra atsakovo veikimas už jam suteiktų įgalinimų ribų. Departamentas atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 4 punkte nurodoma, jog asmuo, pageidaujantis gauti Leidimą (sutikimą) pateikia teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra jo buveinė, direktoriui laisvos formos Prašymą ir dokumentus (informaciją), vienas iš kurių - numatomos priimtinos vietos dokumentų, įrodančių jo teisę naudotis teritorija ir (arba) patalpa, kopijas (4.1 papunktis). Be to, Departamentas šiame kontekste akcentuoja, kad ginče yra gautas UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ prieštaravimas, o minėtų bendrovių tarpusavio santykiai yra grindžiami komercinio pobūdžio tikslais. Nesant tarpusavio susitarimo, pareiškėjai tenka naudotis UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ paslaugomis, susijusiomis su muitinio tranzito procedūros įforminimu, todėl pareiškėja ir kreipėsi į muitinę prašydama, jog muitinė prekių pateikimo vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytų nepaisant UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ prieštaravimo. Tokiu būdu, komercinių santykių subjektams nesusitarus tarpusavyje dėl abipusiai palankių sprendimų, pareiškėja inicijavo ginčą su muitinės institucijomis.
3.5. Be kita ko, Departamentas taip pat pažymi, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl neva pažeidžiamų konkurencijos taisyklių yra nutolę nuo ginčo esmės, todėl neaktualūs.
4. Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, pritardama atsakovo pozicijai, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Atsakydama į pagrindinį pareiškėjos skundo pagrindinis argumentą, kad laikinojo prekių saugojimo sandėlio savininko nesutikimas šiuo atveju vertintinas, kaip neturintis jokios reikšmės, sprendžiant pareiškėjos prašymą, Muitinė pažymi, kad nepaisant to, kaip skunde teigia pareiškėja, kad ES teisės aktai nenumato reikalavimo pateikti trečiųjų asmenų sutikimą dėl galimybės taikyti supaprastinimus, toks muitinės reikalavimas nėra savitikslis ir nepagrįstas. Departamento generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos Sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių 19.7-19.8 papunkčiuose numatyta, jog teritorinė muitinė, gavusi asmens prašymą išduoti leidimą, turi įvertinti, ar bus įmanoma įvykdyti Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 191 str. 2 dalies reikalavimus bei įvertinti pareiškėjo veiklai, kuri būtų vykdoma gavus leidimą, prižiūrėti reikalingų muitinės priežiūros priemonių pobūdį ir įsitikinti, kad atsižvelgiant į prašomą išduoti leidimą, jos atitinka to paties Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 187 str. 2 dalies arba 191 str. 2 dalies reikalavimus. Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 191 str. 2 dalyje numatyta, jog leidimai suteikiami tik su sąlyga, kad muitinė mano galėsianti vykdyti Sąjungos tranzito procedūros priežiūrą ir atlikti tikrinimą be administracinių pastangų, kurios būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams. Tokiu būdu, išduodant asmeniui leidimą naudotis atitinkamais supaprastinimais, teisės aktai įpareigoja teritorinę muitinę spręsti, ar ji galės užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą, o išdavusi tokį leidimą nebus saistoma įsipareigojimo keisti leidimo bei supaprastinimų taikymo sąlygas, nevertinant konkretaus atvejo aplinkybių iš naujo. Taigi muitinė, išduodama ar keisdama leidimą dėl vykdomų Sąjungos tranzito procedūrų supaprastinimo, privalėjo atsižvelgti į kito asmens, t. y. ekonominės veiklos vykdytojo UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ prieštaravimą.
4.2. Šiuo atveju Muitinė nesutinka su pareiškėja ir tvirtina, kad priešingai nei teigia Bendrovė, pareiškėjos minimų Taisyklių 4 punkte nurodoma, jog asmuo, pageidaujantis gauti Leidimą (sutikimą) pateikia teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra jo buveinė, direktoriui laisvos formos Prašymą ir dokumentus (informaciją), vienas iš kurių - numatomos priimtinos vietos dokumentų, įrodančių jo teisę naudotis teritorija ir (arba) patalpa, kopijas (4.1 papunktis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė 2023 m. kovo 31 d. raštą, kuriame nurodoma, kad UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ pakartotinai informuoja, jog nesutinka, kad UAB „RS Cargo“ , naudodamasi savo įgaliotojo siuntėjo statusu, siųstų prekes iš UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ priklausančio Laikinojo saugojimo sandėlio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad sandėlis nuosavybės teise priklauso UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ ir yra naudojamas išimtinai bendrovės komercinei veiklai vystyti. Vien tai, kad UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ suteiktas leidimas laikinai saugoti prekes nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje, nėra pagrindas naudoti sandėlį atitinkamą veiklą vykdantiems asmenims. UAB „RS Cargo“ suteiktas įgaliotojo siuntėjo statusas taip pat nesuteikia išimtinių teisių naudoti bendrovės turtą. Taip pat nurodė, jog bet koks panašaus sutikimo suteikimas gali apriboti UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ galimybę ateityje keisti sandėlio veiklą, laisvai disponuoti savo turtu, tinkamai išnaudoti bendrovei priklausančius resursus bei gali sukurti papildomas prievoles.
Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 15 str. 1 dalimi, bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis, atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą; remiantis 147 str. 3 dalies nuostatomis, laikinojo sandėlio leidimo turėtojas užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu. Muitinė neturi teisinio pagrindo įpareigoti sandėlio leidimo turėtoją UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ teikti papildomas paslaugas pareiškėjui, turinčiam įgaliotojo siuntėjo statusą. Tai turėtų būti siekiama atlikti jų tarpusavio sutarimu.
Be to, pritardama Departamento Sprendime išdėstytai nuomonei, dar kartą pabrėžia, jog muitinė vieno suinteresuoto asmens prašymu neturi teisės primesti papildomų pareigų ir atsakomybės kitam asmeniui, jam prieštaraujant.
4.3. Muitinė sutinka su Komisijos vertinimu, jog pareiškėjos argumentai susidariusioje situacijoje taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatas, laikytini nepagrįstais. Teisės aktai nei Muitinei, nei Departamentui nepriskiria kompetencijos būti atsakingiems už Konkurencijos įstatymo taikymą bei sąžiningų konkurencinių sąlygų užtikrinimą. Taip pat, Muitinės manymu, Komisija teisingai konstatavo, jog Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundą, išsamiai, argumentuotai, motyvuotai bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 str. įtvirtintomis nuostatomis, pateikė pareiškėjui 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1AE-365. Jame pareiškėjai išdėstytos visos su ginču susijusios aplinkybės, nurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiamasi Sprendime, teisinis reglamentavimas, išdėstomi argumentuoti motyvai bei priimto sprendimo pagrindimas.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ atsiliepime į pareiškėjos skundą, pritardamas tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens argumentams, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
5.1. Nesutinka su Bendrovės teigimu, kad jokie teisės aktai nenumato reikalavimo turėti ar neturėti kokį nors specifinį prekių pateikimo vietos savininko (turėtojo) sutikimą išduodant leidimą naudotis Sąjungos tranzito procedūros supaprastinimais, todėl UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ nesutikimas turėjo būti vertinamas kaip neturintis jokios teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjos prašymą.
5.2. Mano, kad tokio įpareigojimo nenumatymas teisės aktuose automatiškai nesuteikia teisės naudotis kitų asmenų turtu, adresu, atitinkamiems subjektams riboti kitų asmenų teises ar įpareigoti kitus asmenis veikti jų naudai. Priešingai, kadangi suteikus aptariamą leidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui kiltų atitinkamų įstatyme numatytų pareigų, būtų naudojamasi jo turtu, taip papildomai apribojant jo nuosavybės teisę, bet kokie tokio pobūdžio ribojimai turi būti apibrėžti įstatymu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu tai yra daroma įstatymu. Todėl, nesant teisės akto suteikiančio pareiškėjai teisę pateikti prekes muitinei ir jas deklaruoti Sąjungos tranzito procedūrai pasinaudojant įgaliotojo siuntėjo statusu kito asmens laikinojo saugojimo sandėlyje be jo sutikimo, pareiškėjas neturi teisėto pagrindo reikalauti priešingai.
5.3. UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ turi teisę nuspręsti sutikti prisiimti įsipareigojimus ir leisti pareiškėjai teikti pareiškėjos prekes muitinei iš savo sandėlio ar ne. UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ akcentavo ir savo atsakymuose, kad bet koks panašaus sutikimo suteikimas gali apriboti UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ ateityje keisti sandėlio veiklą, laisvai disponuoti savo turtu, tinkamai išnaudoti bendrovei priklausančius resursus bei laisvai vykdyti bet kokią teisėtą ūkinę veiklą.
Pabrėžia, kad UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ nesutinka prisiimti jokių įsipareigojimų ir iš to kylančių teisinių pasekmių pareiškėjos ar muitinės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
6.3. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. pateikė prašymą Muitinei ir Muitinė kreipėsi į UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ sutikimo dėl pareiškėjos prašomos veiklos bei gavo atsakymą, jog ji nesutinka, kad UAB „RS Cargo“, naudodamasi savo įgaliotojo siuntėjo statusu, siųstų prekes iš UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ priklausančio laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088. Sandėlio savininkas nurodė, jog bet koks UAB „Baltic Air Logistics Terminai“ turto, adreso, vardo naudojimas be jos sutikimo ir valios, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, pažeistų jos interesus.
6.6. Šį Muitinės Sprendimą įstatymų nustatyta tvarka pareiškėja apskundė Departamentui, kuris skundžiamu 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Departamento Sprendime nurodoma, kad Muitinė pagrįstai atsižvelgė UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ prieštaravimą, jog pareiškėja naudotųsi įgaliotojo siuntėjo statusu laikino saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje ir pagrįstai atsisakė iš dalies pakeisti leidimą, leidžiant naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu laikino saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
6.7. Pareiškėja padavė skundą Komisijai, kuri 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 21RE-606 (AG-529/2023) nutraukė bylą dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Muitinės priimtą Sprendimą bei įpareigoti Muitinę prašymą nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje dėl Departamento Sprendimo panaikinimo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar Muitinė teisėtai ir pagrįstai atsisakė leisti Bendrovei naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos teigimu, Muitinė nepagrįstai atsisakė leisti tai daryti dėl to, jog turėtų būti gaunamas ir naujos prekių pateikimo vietos (laikinojo saugojimo sandėlių) turėtojo sutikimas ir tuo pačiu mano, kad teisės aktai nenumato tokio reikalavimo pateikti trečiųjų asmenų sutikimą dėl galimybės taikyti supaprastinimus, todėl bet kokie atsakovo reikalavimai tokį sutikimą turėti bei pateikti yra atsakovo veikimas už jam suteiktų administracinių įgalinimų ribų (ultra vires).
8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
9. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).
10. Kaip matyti iš skundžiamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos 2023 m. birželio 23 d. prašyme išdėstytos pozicijos, jog UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ nesutikimas Muitinės turėjo būti vertinamas kaip apskritai neturintis jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl leidimo naudotis prekių pateikimo vieta UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje išdavimo Bendrovei kaip įgaliotajam siuntėjui, nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, toks Muitinės reikalavimas nėra savitikslis ir nepagrįstas. Departamento Sprendime taipogi išaiškinta, kad sudarytos Sutarties 4 punkte šalys (t. y. Muitinė ir Bendrovė) numatė, kad Sąjungos ir (arba) bendroji tranzito procedūra prekėms, nurodytoms Sutarties 2 punkte, asmens išsiunčiamoms naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, įforminama tik Sutarties 3 punkte nurodytose vietose, tačiau, be kita ko, Sutarties pagal 6.1 papunktį asmuo turintis taipogi teisę kreiptis į muitinę dėl Sutarties 3 punkte nurodytų vietų pakeitimo. Tokiu atveju, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1B-536, muitinei, patenkinus pateiktą prašymą, asmeniui išduodamas patikslintas leidimas, o išdavus patikslintą leidimą, atnaujinama Taisyklių 37.1 papunktyje nurodyta sutartis, atsižvelgiant į pasikeitusias atitinkamo supaprastinimo taikymo sąlygas. Departamento priimtas Sprendimas iš esmės pagrindžiamas argumentu, jog Muitinė, gavusi tokį asmens prašymą išduoti leidimą, turi įvertinti, ar bus įmanoma įvykdyti 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 191 straipsnio reikalavimus bei įvertinti pareiškėjo veiklai, kuri būtų vykdoma gavus leidimą, prižiūrėti reikalingų muitinės priežiūros priemonių pobūdį ir įsitikinti, ar jos atitinka, atsižvelgiant į prašomą išduoti leidimą, Sąjungos muitinės deleguotojo akto 187 straipsnio 2 dalies arba 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tačiau teismas pastebi, kad Departamento Sprendimas (o taip pat ir Muitinės Sprendimas) negali būti laikomi pakankamai motyvuotais ir argumentuotais Viešojo administravimo įstatymo prasme. Visų pirma, nors Departamento Sprendime nurodoma, kad sprendžiant dėl leidimo išdavimo (ar papildymo), būtina įvertinti, ar bus įmanoma įvykdyti tiek paminėto 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento, tiek Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, tačiau jame nėra detaliau paaiškinama (nėra analizuojama), ar Muitinė, iš tiesų, negalės užtikrinti (vykdyti) Sąjungos tranzito procedūros priežiūros bei atlikti tikrinimą be administracinių pastangų, kurios, kaip teigiama Departamento Sprendime, būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams. Pastebėtina, kad tuo tarpu, Bendrovė patikina, jog šioje situacijoje muitinės leidimo naudotis prekių pateikimo vieta UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje išdavimas įgaliotajam siuntėjui (t. y. Bendrovei) nekliudo muitinei vykdyti Sąjungos tranzito procedūros priežiūrą ir atlikti jos tikrinimą be neproporcingų administracinių pastangų, o Bendrovei naudojantis prekių pateikimo vieta UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV0088 teritorijoje, toliau būtų užtikrinamos visos tinkamos ir proporcingos Sąjungos tranzito procedūros priežiūros galimybės.
11.1. Šiuo atveju atsakovas Sprendime neatliko detalios analizės anksčiau paminėtų konkretaus pareiškėjos atvejo aplinkybių, susijusių su tuo, ar muitinė galės užtikrinti (vykdyti) Sąjungos tranzito procedūros priežiūros bei atlikti tikrinimą be neproporcingų administracinių pastangų.
11.2. Sprendime pateikta nuoroda į UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ nesutikimą ir nuorodos į Civilinio kodekso nuostatas, tačiau nepasisakyta, kodėl toks nesutikimas yra aktualus šiai situacijai. Departamento sprendime remiamasi tuo, kad patenkinus pareiškėjos prašymą kiltų papildomų įsipareigojimų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Air Logistics Terminal“. Visgi tokia išvada paremta iš esmės tik pačios UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ teiginiais, kad jai gali atsirasti papildomi turto disponavimo apribojimai, kurie nėra paremti konkrečiomis aplinkybėmis. Departamento sprendime pasakyta, kad laikinojo sandėlio leidimo turėtojas turi pareigą užtikrinti prekių judėjimą muitinės priežiūroje (Europos Bendrijos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalis), tačiau nepasisakyta, kodėl daroma išvada, kad šiuo atveju tai sukels papildomas pareigas UAB „Baltic Air Logistics Terminal“, kuri, nepaisant Bendrovės prašymo partenkinimo ar atmetimo, užsiima šia veikla, ir kokios konkrečiai pareigos atsiras. Be to, nėra ginčo, kad Bendrovė analogiškas procedūras, kurias planuotų atlikti, šiuo metu atlieka per UAB „Baltic Air Logistics Terminal“. Nors sąžiningos konkurencijos užtikrinimas nėra tiesioginė muitinės funkcija, muitinė, priimdama administracinius sprendimus, ji negali ignoruoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalie reguliavimo, pagal kurį viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.
Atsakovai atsiliepimuose teismui nurodo, kad pagal Taisyklių 4 punktą asmuo, pageidaujantis gauti Leidimą (sutikimą) pateikia teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra jo buveinė, direktoriui laisvos formos Prašymą ir dokumentus (informaciją), vienas iš kurių - numatomos priimtinos vietos dokumentų, įrodančių jo teisę naudotis teritorija ir (arba) patalpa, kopijas (4.1 papunktis), tačiau skundžiamuose sprendimuose nėra pasisakyta, kodėl pareiškėjos pateikta sutartis su UAB „Baltic Air Logistics Terminal“ dėl prekių sandėliavimo neatitinka šių reikalavimų.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai pateikė argumentus susijusius su tuo, kodėl pareiškėjos pateikta sutartis neatitinka Taisyklių 4.1 papunkčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023). Taigi Departamentui nedetalizavus, kodėl ginčijamu Sprendimu atsisakius tenkinti pareiškėjos 2023 m. balandžio 4 d. prašymą Muitinei, teisė deklaruoti šias prekes tranzito muitinės procedūrai supaprastinta tvarka paliekama tik UAB „Baltic Air Logistics Terminal“, darytina išvada, kad vėliau pateikti argumentai . Kaip jau minėta, toks vertinimas turi būti atliktas sprendimo priėmimo metu, motyvus išdėstant pačiame Sprendime. Atsakovų atsiliepime pateikti, tačiau Sprendime nenurodyti argumentai negali būti vertinami, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011).
11.3. Atsižvelgiant į tai, tiek Muitinės priimtas Sprendimas, tiek Departamento Sprendimas laikytini nemotyvuotais ir nepagrįstais, todėl neatitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Dėl šios priežasties jie naikintini ir Muitinė įpareigotina pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.
12. Komisijos Sprendimo teisėtumo pasakytina, kad šiuo atveju pareiškėja yra teisi, teigdama, kad Komisija apskritai nenagrinėjo pareiškėjos pateikto skundo dėl Sprendimo ir Departamento Sprendimo panaikinimo. Komisija apsiribojo tik Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pateikimu ir padaryta išvada, jog ji neturinti kompetencijos vertinti aplinkybių, susijusių su leidimu išdavimu, pakeitimu ir papildymu. Teismo vertinimu, Komisija privalėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Vertintina, kaip neteisinga padaryta Komisijos išvada, kad esant išnagrinėtam Muitinės Sprendimui Departamente, byla turėtų būti nutraukiama. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į Komisiją dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo po to, kai Departamentas kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, patikrinusi Muitinės Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino Sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju būtent Muitinės priimtas Sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, kurį pareiškėja apskundė Departamentui, o Departamento Sprendimą pasirinktinai – ikiteisminei ginčą nagrinėjančiai institucijai – Komisijai, kaip pati Komisija nurodo savo sprendime Muitinės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi teismas nesutinka su Komisijos vertinimu dėl muitinės sprendimų teisėtumo, Komisijos Sprendimas panaikinamas.
12. Pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjos skundo reikalavimai buvo patenkinti visiškai, nes panaikinti skundžiami sprendimai ir tuo pačiu atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
12.2. Pareiškėja teismo prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas: 998,25 Eur už skundo ir patikslinto skundo parengimą bei procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą, taip pat 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
12.3. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Gediminas Valantiejus. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikti patvirtinimai (lėšų pervedimo mokėjimai). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas ir patikslintas skundas surašyti 2023 m. spalio mėn. (2023 m. IV ketvirtyje), tai nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2 000,1 Eur. Prašoma priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už parengtą skundą ir atstovavimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugos dydžio, taip pat pareiškėjui priteistinas sumokėtas žyminis mokestis. Tokiu atveju prašymas tenkintinas visiškai ir pareiškėjai priteistina iš viso: 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (22,50 Eur žyminio mokesčio ir 998,25 Eur už skundo parengimą / atstovavimą). Priteistina suma yra protinga, pagrįsta ir sąžininga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RS CARGO“ skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 21RE- (AG-529/03-2023), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1AE-365 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 14 d. sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „RS CARGO“ 2023 m. balandžio 4 d. prašymo ir Vilniaus teritorinę muitinę įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „RS CARGO“ 2023 m. balandžio 4 d. prašymą.
Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „RS CARGO“ priteisti iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 020,75 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų, 75 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.