Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui S. L., atsakovės UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) atstovei S. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Baltijos polistirenas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas dirbo trečiojo asmens darbovietėje ūkio darbininku-suvirintoju. Darbo metu 2014 m. balandžio 2 d. polistireninių pakuočių gamybos ceche ieškovas keitė sandarinimo tarpinę EPS granulių išpūtimo įrenginiui „VSD 1000“. Sudirbtus žaliavos išmetimo užsklandai, ieškovo kairė ranka prispausta prie žaliavos išmetimo liuko ir sužalota: sužaloti kairysis dilbis, žastas, riešo ir pirštų tiesiamieji raumenys, stipininis nervas, lūžo dilbio kaulai. 2014 m. balandžio 30 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. 2015 m. gegužės 28 d. ieškovui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.Nelaimingo atsitikimo darbe metu atsakovė buvo apdraudusi ieškovo darbdavio – trečiojo asmens – civilinę atsakomybę. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovė 2014 m. liepos 29 d. sprendime nustatė ieškovui padarytos žalos dydį – 16 000 Lt, nutarė atlyginti ieškovui 1/2 žalos dydžio draudimo išmoką (8000 Lt), atskaičiusi 1000 Lt išskaitą, nes dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ir darbdavys, ir darbuotojas, o abiejų asmenų veiksmai turėjo vienodos įtakos žalai atsirasti. Atsakovė ieškovei išmokėjo 7000 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nesutiko su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, 2015 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją ir prašė padidinti draudimo išmoką iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu padidino neturtinės žalos dydį iki 40 000 Lt, ją sumažino per pusę ir papildomai ieškovui išmokėjo 12 000 Lt. Iš viso ieškovui išmokėta 19 000 Lt (5502,78 Eur). Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikė antrą pretenziją, prašė papildomai išmokėti 9207 Eur draudimo išmoką, bet atsakovė 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu nesutiko to padaryti. Ieškovas teigia, kad patyrė 30 000 Eur neturtinės žalos, todėl prašo iš atsakovės priteisti 24 497 Eur (30 000 – 5502,78 = 24 497,22).Ieškovas teigia, kad atsakovė neįvertino ieškovo skausmo ir išgyvenimų dėl sužalojimų. Po 2014 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo ieškovas nuvežtas į gydymo įstaigą, operuotas, jam atlikta stipinkaulio, alkūnkaulio, žastikaulio osteosintezė išorinės fiksacijos aparatu, persodinta oda. Po operacijos ieškovas stacionariai gydytas iki 2014 m. balandžio 18 d. ieškovas nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. vėl gydytas gydymo įstaigoje, jam 2014 m. balandžio 25 d. atlikta pakartotinė operacija – iš dilbio ir žastikaulio atidalyta bei pašalinta negyvybinga raumenų masė. Ieškovas 2014 m. gegužės 22 d. operuotas trečią kartą – pašalintas stipinkaulio galvos fragmentas, papildomai suvaržytas išorinės fiksacijos aparatas. Ieškovas 2014 m. lapkričio 18 d. operuotas ketvirtą kartą, nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. gydytas gydymo įstaigoje, 2015 m. balandžio 17 d. atlikta penkta operacija – sausgyslių transpozicija. Taigi per metus ieškovui atliktos penkios chirurginės operacijos. Ieškovo sveikatos sutrikdymo padariniai tęstiniai, ilgalaikiai, nes gydytojai nurodė, kad ieškovas nebevaldys kairės rankos nuo alkūnės srities, nors iki pensijinio amžiaus jam liko 15 metų. Ieškovas negali valdyti kairės rankos nuo alkūnės, todėl jaučiasi nevisavertis, patiria depresiją.Ieškovas tvirtina, kad atsakovė, nustatydama draudimo išmokos dydį, neatsižvelgė į 1 000 000 Lt (289 620 Eur) draudimo sumą. Atsakovė išmokėjo ieškovui draudimo išmoką, lygią 4 proc. draudimo sumos. Daugiau draudžiamųjų įvykių nebuvo. Dėl to, ieškovo nuomone, jam išmokėtos draudimo išmokos dydis neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas.Ieškovas teigia, kad atsakovė neteisingai sumažino atlygintinos žalos dydį 50 proc. draudžiamojo įvykio atsiradimą siejant tik su teisėtais veiksmais padaryta žala, draudimo sutartis netektų prasmės, nes draudimo apsauga pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį, apima ne tik teisėtais, bet taip pat ir neteisėtais tiek darbdavio, tiek darbuotojo veiksmais padarytą žalą. Reikalavimas užtikrinti darbų saugą absoliutus, todėl darbdavys privalo apsaugoti darbuotojo interesus net ir tada, kai žalos atsiranda pažeidžiant įrenginių ir mechanizmų eksploatavimo taisykles, darbuotojų saugos darbe reikalavimus. Aplinkybė, kad ieškovas pažeidė saugaus darbo reikalavimus, negali būti pagrindas mažinti žalos dydžio.Pagal CK 6.104 straipsnio 3 dalį, draudikas neatleidžiamas nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žalos gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės. Kaltė negali būti pagrindas padarytai žalai sumažinti.Ieškovo kairioji ranka sužalota dirbant su padidinto pavojaus šaltiniu – EPS granulių išpūtino įrenginiu. Atlygintinos žalos dydžiui neturi reikšmės nei nukentėjusiojo, nei trečiojo asmens kaltė, nes žalos padarė padidinto pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Vertindama ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, atsakovė atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, t. y. be kita ko, pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).Vertindama neturtinės žalos dydį, atsakovė atsižvelgė taip pat ir į panašaus pobūdžio bylose teismų priteistus neturtinės žalos dydžius ir nustatė, kad ieškovas patyrė 40 000 Lt neturtinės žalos.Civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra nuostolių draudimo, bet ne sumų draudimo sutartis (Draudimo įstatymo 89 straipsnio 4 dalis). Pagal nuostolių draudimo sutartį išmokėta draudimo išmoka nepriklauso nuo draudimo sumos – draudimo išmoka tik negali viršyti draudimo sumos. Įvykis, kurio metu žalos padaroma dėl jo paties kaltės, nesant darbdavio civilinės atsakomybės, nebūtų laikomas draudžiamuoju.Ieškovas supažindintas su trečiojo asmens vidaus taisyklėmis. Jis privalėjo būti atidus, dėmesingas, remontuodamas pavojingus įrenginius, bet elgėsi neatsargiai. Toks ieškovo elgesys buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių, todėl atsakovė mano, kad pagrįstai sumažino draudimo išmoką. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui išmokėti draudimo išmoką reikšti (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Atsakovės sprendimas, kuriuo nutarta sumažinti draudimo išmoką atsižvelgiant į ieškovo veiksmus, priimtas 2014 m. liepos 29 d., ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. liepos 29 d., ieškinys teisme pareikštas 2015 m. lapkričio 18 d.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo draudimo išmokos, išmokėtos darbuotojui kompensuojant dėl sužalojimo darbe patirtą neturtinę žalą, dydžio klausimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo trečiojo asmens darbovietėje ūkio darbininku-suvirintoju. Darbo metu 2014 m. balandžio 2 d. ieškovas keitė sandarinimo tarpinę EPS granulių išpūtimo įrenginiui „VSD 1000“, šis suveikė ir sužalojo ieškovo kairę ranką. Darbo saugos reikalavimus pažeidė ir darbdavys (trečiasis asmuo), ir darbuotojas (ieškovas). Atsakovė buvo apdraudusi trečiojo asmens civilinę atsakomybę. Ji nustatė 40 000 Lt ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, dėl darbuotojo ir darbdavio kaltės sumažino neturtinės žalos dydį per pusę, išskaitė 1000 Lt išskaitą ir išmokėjo ieškovui 19 000 Lt (5502,78 Eur) draudimo išmoką. Ieškovas papildomai reikalauja, kad atsakovė išmokėtų 24 497 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinys teisme gautas 2015 m. lapkričio 19 d. Atsakovė paskutinį raštą – atsakymą į ieškovo pretenziją pateikė 2015 m. rugsėjo 9 d. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja iš darbdavio civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko draudimo išmokos, kuri kompensuotų dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalotos sveikatos patirtą neturtinę žalą. Ieškovo darbdavio (trečiojo asmens) civilinės atsakomybės pagrindas nustatytas CK 6.283 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus nukentėjusio asmens nuostolius ir neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina ieškovo sužalojimą, jo pobūdį ir padarinius (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dėl sunkiai sužalotos rankos neteko 55 proc. darbingumo (T. 1, b. l. 18). Ieškovo kairė ranka prispausta prie žaliavos išmetimo liuko ir sužalota: sužaloti kairysis dilbis, žastas, riešo ir pirštų tiesiamieji raumenys, stipininis nervas, lūžo dilbio kaulai. Tai sunkūs sužalojimai, dėl kurių ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą. Po 2014 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo ieškovas nuvežtas į gydymo įstaigą, operuotas, jam atlikta stipinkaulio, alkūnkaulio, žastikaulio osteosintezė išorinės fiksacijos aparatu, persodinta oda. Po operacijos ieškovas stacionariai gydytas iki 2014 m. balandžio 18 d. Ieškovas nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. vėl gydytas gydymo įstaigoje, jam 2014 m. balandžio 25 d. atlikta pakartotinė operacija – iš dilbio ir žastikaulio atidalyta bei pašalinta negyvybinga raumenų masė. Ieškovas 2014 m. gegužės 22 d. operuotas trečią kartą – pašalintas stipinkaulio galvos fragmentas, papildomai suvaržytas išorinės fiksacijos aparatas. Ieškovas 2014 m. lapkričio 18 d. operuotas ketvirtą kartą, nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. gydytas gydymo įstaigoje, 2015 m. balandžio 17 d. atlikta penkta operacija – sausgyslių transpozicija. Per metus ieškovui atliktos penkios chirurginės operacijos. Ieškovas gydymo įstaigoje gydytas iš viso 51 dieną. Ieškovo sužalota ranka prarado funkcionalumą. Sužalota ranka ne pagrindinė, nes ieškovas dešiniarankis. Jis negali su ja atlikti elementarių veiksmų. Tai jam apsunkina kasdienį gyvenimą, sunkiau pasirūpinti savimi. Ieškovas nebegali sužalotos rankos panaudoti darbo funkcijoms atlikti taip, kaip tai darydavo iki sužalojimo. Ieškovo sveikatos sutrikdymo padariniai tęstiniai, ilgalaikiai – jis nebevaldys kairės rankos nuo alkūnės srities. Iki pensijinio amžiaus jam liko 15 metų. Ieškovas negali valdyti kairės rankos nuo alkūnės, todėl jaučiasi nevisavertis, patiria depresiją. Šiuo metu ieškovas dirba toje pačioje darbovietėje, bet nurodė, kad nebegalės dirbti suvirintojo darbo. Ieškovo vaikai suaugę, vienas iš jų studentas. Ieškovo sutuoktinė nedirba, todėl jis vienas išlaiko šeimą. Vertinant išvardytas aplinkybes, ieškovo sužalojimo kontekste reikšminga kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Pažymėtina, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju (nuo 40 proc. iki 80 proc. darbingumo netekimas, pavojingas gyvybei sužalojimas, visiškas ar dalinis regos, klausos, kalbos, vaisingumo netekimas, judėjimo ribotumas, smegenų veiklos sutrikimas ir pan.) neturtinei žalai kompensuoti teismų priteistinos kompensacijos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 70 000 Lt. Susiejęs ieškovo sužalojimo, jo pobūdžio ir padarinių turinį su aptartomis teismų nustatomų už sunkų sveikatos sužalojimą kompensacijų dydžiais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis atitinka 11 584,80 Eur (40 000 Lt).

Ieškovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos dydis turi būti proporcingas draudimo sutartyje nustatytai draudimo sumai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nagrinėjamos bylos atveju atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką pagrindas yra trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis, t. y .nuostolių, bet ne sumų draudimo sutartis. Atsakovė teisingai nurodė, kad nuostolių draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma sutarties šalys nustato maksimalų draudimo išmokos (išmokų) dydį, kurį viršijus draudikas nekompensuoja nukentėjusio asmens patirtos žalos. Nuostolių draudimo sutarčių tikslas – nukentėjusiam asmeniui kompensuoti visus nuostolius ir įgyvendinti visiško nuostolių kompensavimo principą (CK 6.251 straipsnis).

Dėl mišrios kaltės taikymo ir žalos dydžio

CK įtvirtinto mišrios kaltės instituto esmė ta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas taip pat ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

2014 m. balandžio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuotos tokios nelaimingo atsitikimo, dėl kurio sužalotas ieškovas, priežastys: 1) ieškovas pažeidė trečiojo asmens vadovo 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant įrenginių remonto darbus 36 punktą – iki galo neišjungęs įrenginio, keitė polistireno granulių pirminio išpūtimo įrenginio elastinę sandarinimo tarpinę; 2) ieškovas pažeidė trečiojo asmens vadovo 2006 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. DS-22 patvirtintos Pirminio granulių išpūtimo įrenginių „VSD1000“ ir „SE20VC“ naudojimo ir aptarnavimo instrukcijos 12 punktą, nes neįsitikino, kad remontuojamas įrenginys iki galo išjungtas iš elektros tinklo; 3) trečiasis asmuo pažeidė trečiojo asmens vadovo 2009 m. birželio 15 d. patvirtintų technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 3.4 punktą, nes nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (T. 1, b. l. 15). Vertinant nurodytus pažeidimus priežastinio ryšio su padaryta žala aspektu, reikšminga tai, kad darbdavio padarytas pažeidimas yra pirmoji, o ieškovo (darbuotojo) pažeidimas – antroji priežastis, lėmusi žalos atsiradimą. Šią išvadą teismas daro dviejų priežasčių. Pirma, darbdavio padarytas pažeidimas – tai kolektyvinių darbo saugos priemonių pažeidimas, ieškovo padarytas pažeidimas – tai individualių darbo saugos priemonių pažeidimas. Kolektyvinėmis darbo saugos priemonėmis darbdavys turi eliminuoti bet kokią žmogiškosios klaidos riziką. Dėl to kolektyvinių darbo saugos priemonių pažeidimas yra svaresnis, lyginant su individualių darbo saugos priemonių pažeidimu. Antra, vertinant aptariamus pažeidimus laiko aspektu, reikšminga tai, kad jeigu darbdavys būtų tinkamai įgyvendinęs kolektyvines darbo saugos priemones ir nepadaręs šio pažeidimo, tai antrasis pažeidimas – individualių darbo saugos priemonių pažeidimas, kurį padarė ieškovas, būtų iš viso neatsiradęs. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad ieškovui padaryta žalos tiek dėl trečiojo asmens (didelio neatsargumo), tiek dėl paties ieškovo kaltės (dideli neatsargumo). Dėl sužalojimo trečiojo asmens kaltės yra 60 proc., ieškovo – 40 proc. Dėl to trečiasis asmuo turėtų atlyginti ieškovui 60 proc. visos neturtinės žalos, t. y. 6950,88 Eur (11 584,80 Eur x 60 proc. : 100 proc. = 6950,88 Eur) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Trečiojo asmens ir atsakovės draudimo sutartyje nustatyta 289,62 Eur (1000 Lt) išskaita (T. 1, b. l. 67). Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui 6661,26 Eur neturtinės žalos (6950,88 – 289,62 = 6661,26). Atsakovė atlygino ieškovui 5502,78 Eur. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 1158,48 Eur draudimo išmoka (6661,26 – 5502,78 = 1158,48).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Baltijos polistirenas“.

Priteisti ieškovui A. J. (a. k. 536504051637) iš UAB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) (juridinio asmens kodas 110057869) 1158,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.