Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, pavežėjas, neteistas, 2022 m. balandžio 12 d. priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, 2025 m. vasario 5 d. apie 06.45 val., adresu Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini) namo, priėjo prie savo žmonos J. T. ir dešinės rankos delnu trenkė pastarajai į veidą, nuo ko J. T. nukrito ant šaligatvio, ir tuo nukentėjusiajai J. T. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 10 d. įtariamuoju apklaustas V. T. parodė, kad su savo žmona J. T. yra pažįstami apie 22 metus, o santuokoje gyvena kartu 16 metų. Su žmona kartu augina dvi mergaites (duomenys neskelbtini) metų. Prieš kokį pusmetį laiko tarp jo ir žmonos J. T. prasidėjo nesutarimai šeimoje. Nuo 2025 m. sausio pradžios žmona J. T. gyvena atskirai su vaikais, pas savo mamą. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir minėtas butas priklauso jam su žmona. Jis su savo žmona bendrauja ir materialiai padeda savo vaikams. 2025 m. vasario 5 d. apie 6.00 val. jis su taksi automobiliu atvažiavo prie žmonos J. T. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tada norėjo su žmona pasikalbėti, bet ji nenorėjo su juo bendrauti ir pasakė, kad kvies policiją. Tada jis išvažiavo ir po kokių 45 minučių vėl važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Prie šiukšlių konteinerių, pastebėjo stovintį žmonos automobilį, tada jis taksisto paprašė sustoti. Jis išlipęs iš automobilio priėjo prie savo žmonos J. T., bet ji, jį pastebėjusi, pradėjo šaukti ir jis nesusivaldęs su delnu trenkė jai per veidą. J. T. po smūgio paslydo ir nukrito ant šaligatvio. Smūgis jo buvo vidutinio stiprumo, iš 10 balų, vertina 4 balais. J. T. nuo žemės iš karto pasikėlė ir pradėjo ant jo šaukti, kad kviečia policiją. Jis tada įsėdo į taksį automobilį ir išvažiavo. Kai jis sudavė žmonai per veidą, kitų asmenų šalia nebuvo. Šiuo metu jis labai gailisi ką padarė ir savo žmonos J. T. jis jau atsiprašė, tą padarė paskambinęs telefonu. Prižada, kad šiuo metu su J. T. bendraus tik telefonu ir prie jos nesiartins ir daugiau fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji J. T. parodė, kad jos vyras V. T., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kartu negyvena nuo 2025 m. sausio 9 d., yra susituokę nuo 2008 m., smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo ir anksčiau. Prieš metus, du, smurto artimoje aplinkoje atvejai vyrui pradėjus dirbti taksistu, suintensyvėjo. Šiuo metu, kaip ir minėjo, tarp jų vyksta skyrybų procesas, V. T. yra paskirta galiojanti kardomoji priemonė, kurios galiojimo metu vyras negali artintis prie jos ir vaikų, negali kartu gyventi. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, ikiteisminio tyrimo numerio nežino. 2025 m. vasario 6 d., apie 06.00 val., vyras atėjo nurodytu adresu ir daužė duris, kažką rėkė, tačiau tiksliai nesuprato, ką. Pasakė jam, kad kvies policiją, vyras nutilo, pamanė, kad išėjo. 2025 m. vasario 5 d., apie 06.40 val., nusileido į kiemą, įsėdo į automobilį su mama Č. J. gim. (duomenys neskelbtini), ir dukromis V. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Įsėdusios į automobilį, nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), išmesti šiukšlių. Sustojo prie šiukšlių konteinerio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) namų, tuo metu iš kažkur atsirado jos vyras, išlipo iš automobilio, automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, tačiau įsidėmėjo jos mama Č. J., ji nurodė, kad automobilis buvo galimai „TOYOTA PRIUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs iš automobilio, vyras arba priėjo, arba pribėgo prie jos, tiksliai atsakyti negali, kadangi buvo nusisukusi. Prisiartinęs prie jos, V. T. dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veido sritį, ko pasėkoje pargriuvo ant šaligatvio ir pajautė fizinį skausmą. Nukritusi atsistojo, pradėjo rėkti, kad kvies policiją, ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, paaiškino situaciją, jai pasakė laukti policijos. Atsakė, kad policijos laukti negali, kadangi neturi laiko, taip pat pasiteiravo, ar galės parašyti pareiškimą. Jai nurodė, kad norint parašyti pareiškimą, turi atvykti adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26, į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir AVPK). Tuo metu kai vyras jai trenkė, iš automobilio išlipo jos dukra M. T., kuri paėmė telefoną ir norėjo filmuoti, tačiau spėjo nufilmuoti tik V. T. vartojantį necenzūrinius žodžius ir elgiantis neadekvačiai. Taip pat iš automobilio išlipo kita jos dukra V. T. ir pradėjo rėkti „tėti, tėti“. Jai atsistojus, einant link savo automobilio vairuotojo pusės, vyras pradėjo ją pravardžiuoti, vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip „Narkamanka, šalava jibanaja“. Po viso šito vyras atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Jam išvažiavus, įsėdo į savo automobilį ir kartu su dukromis bei mama nuvažiavo savais reikalais. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 17 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji J. T. parodė, kad dėl įvykio 2025 m. vasario 5 d., kai jos vyras V. T., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kai jai trenkė su delnu per veidą, pretenzijų jam neturi. V. T. jos atsiprašė, prižadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, gailisi, ką padarė, todėl ji jam ir atleido. Vyro smūgį dešimties balų sistemoje vertina 4 balais, o ant žemės nukrito, kadangi buvo su aukštakulniais bateliais. Pagal gautą užduotį atlikti kūno tyrimą dėl sužalojimo, ji nesikreipė ir nesikreips, kadangi ant veido nebuvo jokio sužalojimo, juto tik fizinį skausmą. Ji į medikus ir į gydymo įstaigas dėl minėto įvykio nesikreipė ir nesikreips. Dėl įvykio nedarbingumo taip pat neėmė. Įvykio metu jai materialinė žala padaryta nebuvo, todėl byloje civilinio ieškinio ji nereiškia. Sutinka, kad minėtas tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, t. y. , kad V. T. būtų nubaustas švelnia bausme ir jai nedalyvaujant teisme. Daugiau neturi ką pasakyti.

Iš 2025 m. vasario 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. vasario 5 d., apie 06.45 val., Vilniuje, tarp pastatų adresu (duomenys neskelbtini), man einant šaligatviu, priėjęs mano vyras V. T., gim. (duomenys neskelbtini), be perspėjimo, dešinės rankos delnu trenkė man į veido sritį, nuo smūgio nukritau ant šaligatvio ir pajutau didelį fizinį skausmą. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2025 m. vasario 5 d. įvyki vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, teritorija aplink šiukšliadėžes, tarp (duomenys neskelbtini) namų. Įvykio vieta yra teritorija aplink šiukšliadėžes, tarp adresu (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) namų. Atvykus nurodytu adresu, matyti tris, tamsios spalvos konteinerius, skirtus mišrioms komunalinėms atliekoms, stiklui bei popieriui, plastikui ir metalui mesti. Priešais konteinerius yra kelių eismo ženklas, geltona dėžė su smėliu. Konteinerių kairėje pusėje yra šaligatvis. Šaligatvis yra klotas trinkelėmis, šalia yra važiuojamoji, asfaltuota kelio dalis. Konteinerių dešinėje pusėje matomas šaligatvis bei kelias, kuriais galima nueiti iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, galėjusių užfiksuoti įvykį. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta ar nepaimta.

Iš 2025 m. vasario 5 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios J. T. kūnas, užfiksuota, kad apžiūrimas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kūnas bei veido sritis. Ant kūno iš J. T. žodžių, sužalojimų nėra. Ant J. T. dešiniosios rankos, delno srityje matomi trys nubrozdinimai. Apžiūrėjus ant J. T. veido srities nesimato smurto žymių.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas, bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios J. T., apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2025 m. vasario 5 d. apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo, priėjo prie savo žmonos J. T. ir dešinės rankos delnu trenkė pastarajai į veidą, nuo ko J. T. nukrito ant šaligatvio, ir tuo nukentėjusiajai J. T. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad yra sutuoktiniai, santuokoje gyvena kartu 16 metų, kartu augina du vaikus, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra be kita ko asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena, sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, tačiau prašė sumažinti įmoką į nukentėjusiųjų fondą, kadangi išlaiko du nepilnamečius vaikus. Nukentėjusioji J. T. informuota 2025 m. kovo 7 d. raštu apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. T. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. T. – darbingo amžiaus, vedęs, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą, dirbantis pavežėju. Praeityje neteistas, tačiau 2022 m. balandžio 12 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutarimas patvirtintas, todėl asmuo laikomas neteistu. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimą šeimos narį. Administracine tvarka per pastaruosius 3 metus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, paskirtos baudos apmokėtos. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam V. T. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas prokuroro pasiūlymui pritaria, nes siekiant pasiekti realius kaltinamojo elgesio bei mąstymo (gyvenimo būdo) pokyčius, reikalingas ilgalaikis specialistų darbas bei pilnas probacijos programų išklausymas. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė, kurios esmė ir yra terminuotas baudžiamojo įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas. Teismo vertinimu tokia bausmė atitinka kaltinamojo V. T. asmenybę (jaunas, neteistas, dirbantis ir t.t.) ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nesilaikant nustatytų sąlygų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatytina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 1.). Pažymėtina, jog kaltinamasis V. T. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei vadovaujantis BK 72¹ straipsniu įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. T. bei nesiartinti prie jos arčiau nei 500 m atstumu.

Pagal BK 48 straipsnio 6 dalį, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas mano, kad prokurorės prašymas skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra pagrįstas, nes kaltinamasis dirba, uždirba. Įvertinus veikos trukmę, motyvus, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę (be kita ko į tai, kad jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), J. T. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimais ir draudimais bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu įpareigoti V. T. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bei įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką V. T. gyventi skyrium nuo J. T. bei nesiartinti prie jos arčiau nei 500 m atstumu.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. T., kad paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

Išaiškinti V. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai:

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti V. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.