Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, rusė, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista (teistumas išnykęs):

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs)

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., mušdama ir kitaip smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį – tėvą, o būtent:

ji, 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su tėvu O. J. metu, pastarajam sėdint ir bandant skambinti į bendrąjį pagalbos centrą „112“, prispaudusi nukentėjusįjį O. J. savo kūnu, sudavė jam rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo pagal specialisto išvadą Nr. G 3044/2022(01) padarydama poodines kraujosruvas veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko išplėšė iš jo rankų mobiliojo ryšio telefoną, tuo sukeldama jam fizinį skausmą, o nukentėjusiajam O. J. bandant išeiti iš kambario kviesti pagalbą, jį pastūmė ir jis nukrito ant lovos, tuo sukeldama fizinį skausmą, tokiais veiksmais mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį – tėvą – nukentėjusįjį O. J.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais V. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

jis, 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjęs į nukentėjusiojo O. J. kambarį, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju O. J. metu, sugriebęs nukentėjusiajam už kaklo ir paėmęs iš galo su ranka už veido, įkišo rankos pirštus į burną, tokiais savo veiksmais padarydamas plėštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, kas pagal specialisto išvada Nr. G 3044/2022(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais E. L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. J. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta. Paaiškina, kad įvykio vakarą namuose buvo vartojamas alkoholis, ji buvo išgėrusi apie 300 g degtinės. Nukentėjusysis norėjo kviesti policiją, o jis jau yra gavęs baudų už tai, kad melagingai kvietė pareigūnus, todėl ji norėjo tiesiog jį apraminti, bandė prašyti, kad neskambintų, o vėliau tiesiog norėjo atimti telefoną iš nukentėjusiojo, tačiau jis telefono neatidavė. Tarp jos ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės, kurių metu ji galėjo trenkti nukentėjusiajam, bet tai nebuvo tyčia padaryta, tiesiog taip įvyko grumtynių metu. Grumtynių metu ji savo kūnu buvo prispaudusi tėvą ant lovos, taip įvyko tuomet, kai jie kartu nukrito ant lovos. Kadangi, jai bandant paimti iš tėvo telefoną, jis jai paėmė už rankų ir jų nepaleido, tėvas tuo metu taip pat buvo neblaivus, todėl ji pradėjo kviestis pagalbos ir į kambarį atbėgo E. L. Kaltinamoji nurodė, jog labai gailisi dėl to, kas įvyko, su tėvu stengiasi mažiau bendrauti, ji dirba, todėl mažai būna namuose. Jai pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka jį atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. nurodė, kad nagrinėjamo įvyko vakarą, išgirdęs V. J. šauksmą, užėjo į nukentėjusiojo kambarį ir pamatė, kad nukentėjusysis laiko V. J. rankas. Nukentėjusysis tuo metu sėdėjo, jis (kaltinamasis) bandė išlaisvinti V. J., bandė užlaužti nukentėjusiojo rankas. Nukentėjusysis – buvęs sportininkas, turi jėgų, todėl V. J. pati išsilaisvinti negalėjo. Jis (kaltinamasis) sugriebė nukentėjusiojo ranką, ją užlaužė, bei laikė iš nugaros nukentėjusiojo galvą, apkabino ją per kaklą, tuo metu galėjo pats to nenorėdamas padaryti nukentėjusiajam sužalojimą burnos gleivinėje. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, daugiau toks jo elgesys nepasikartos, šiuo metu jo ir nukentėjusiojo santykiai yra normalūs. Kaltinamasis nurodė, kad jam pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai.

Kadangi V. J. ir E. L. pateikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, jie kaltinami nesunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamieji, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 16 d. apklausta įtariamoji V. J. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, prieš tėvą nesmurtavo. Taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvena trise: ji, jos tėvas O. J. ir jos sugyventinis E. L. 2022 m. rugsėjo 12 d. vakare buvo namuose ir išgėrinėjo kartu su tėvu, E. L. ir drauge. Per visą vakarą visi kartu išgėrė apie litrą degtinės. Kai visi ruošėsi miegoti, ji, atsistojusi tarpduryje, pasakė ,,tėvuk, jau viskas, ruošiasi eiti miegoti“, tuomet tėvas pradėjo burbuliuoti, sakė, kad kviečia policiją. Tuomet tėvui būnant savo kambaryje ant lovos ir rankoje laikant telefoną, pasakė ,,atiduok tą telefoną“. Tėvui atsakius „ne, neatiduosiu“, norėjo paimti telefoną, tačiau tėvas sugriebė ją už rankos ir pradėjo ranką sukinėti. Tėvas telefoną laikė dešinėje rankoje, o ji su savo kaire ranka griebė už telefono. Tuomet ji pasikvietė E. L., kad jis ateitų ir padėtų paimti telefoną. Tuo momentu, kai tėvas jai sukinėjo ranką, o ji bandė atimti telefoną, tėvui smūgių į veidą ji nesudavė. Atėjęs E. L. sugriebė tėvui už tos rankos, kuria tėvas laikė jos rankas ir tėvui užsuko ranką. Tuomet ji išsilaisvino ir kita ranka tėvui bandė atlenkti pirštus, norėdama paimti telefoną. Jiems su E. L. paėmus telefoną, jie išėjo iš kambario, kas toliau vyko, nežino. Kartu su E. L. nuėjo į savo kambarį. Išeinant pas tėvą ant lūpos matė kraują, bet nežino, iš kur jis atsidaro. Nematė, kad E. L. tėvui būtų sudavęs. Taip pat nematė, kad tėvas liptų pro balkoną. Kada ir kaip tėvas pasišalino iš buto, nepastebėjo (t. 1, b. l. 115-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 21 d. apklausta įtariamoji V. J. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Kaip galėjo atsirasti kraujosruvos tėvo veide – nežino. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, norėjo iš tėvo atimti telefoną tam, kad jis melagingai nekviestų policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 122-124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamasis E. L. nurodė, kad gyveno pas draugės tėvą O. J. bute. 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.00 val., draugės kambaryje buvo: jis, V. J., O. J. ir V. J. draugė, visi vartojo alkoholį. Po kažkurio laiko O. J. išėjo į savo kambarį, paskui išėjo ir V. J. Tuomet išgirdo, kaip V. J. prašo pagalbos. Nuėjęs pamatė, kad O. J. laikė užlenkęs V. J. ranką. Tuomet atėjo prie O. J. ir atlenkė jo pirštus, norėdamas, kad O. J. paleistų V. J. ranką. Kodėl O. J. ir V. J. buvo susikabinę – nežino. Kai atlaisvino O. J. ranką, su V. J. grįžo atgal į jos kambarį. Taip pat nurodė, kad O. J. užgauti ir juo labiau kišti jam pirštus į burną, tikrai negalėjo. O. J. nebe pirmą kartą bandė kviesti policijos pareigūnus, yra gavęs baudą už melagingą iškvietimą (t. 1, b. l. 157-160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 20 d. apklaustas įtariamasis E. L. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Kaip galėjo atsirasti O. J. nurodytas sužalojimas – nežino (t. 1, b. l. 166-168).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 15 d. apklaustas nukentėjusysis O. J. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo kambaryje, išgirdo konfliktą tarp dukros ir jos sugyventinio, kurie gyvena tame pačiame bute. Išgirdo, kaip dukros sugyventinis garsiai šaukė ant dukros V. J. Tuomet priėjęs prie jų kambario pasakė, kad jie apsiramintų, nes kitu atveju praneš apie tai pagalbos telefonu. Kadangi jie neapsiramino ir toliau šaukė bei ginčijosi tarpusavyje, nuėjo į savo kambarį ir paėmęs telefoną bandė surinkti pagalbos numerį. Tuomet, jam sėdint ant lovos, į jo kambarį įbėgo dukra ir iš jo rankų išplėšė telefoną. Tuomet prispaudusi jį savo kūnu jam sudavė kelis smūgius rankos kumščiu į veidą ir atėmė telefoną. Jis bandė priešintis ir norėjo ištrūkti iš kambario, tačiau dukra jį pastūmė ir jis, nugriuvęs ant lovos, negalėjo atsistoti. Paskui dukrą į kambarį įbėgo E. L., kuris pradėjo jį mušti, sugriebęs už kaklo iš nugaros pusės su ranka paėmė jam už veido ir įkišęs savo rankos pirštus į burną, perplėšė jam lūpą bei žandą. E. L. su V. J. atėmė iš jo telefoną, kad jis negalėtų prisišaukti pagalbos ir bandė jį sulaikyti, kad jis negalėtų išeiti iš savo kambario. Bandant išlipti pro balkoną, V. J. to neleido ir nustūmė jį į kambarį. Vėliau, jis pabandė išeiti iš buto, kadangi norėjo prisišaukti pagalbos, tačiau dukra neleido ir liepė likti namuose. Tuo metu jis buvo blaivus, todėl viską gerai prisimena. Pabandžius išlipti pro balkoną, visą tai pastebėjo kaimynė, kuri ir pranešė pagalbos telefonu. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą ir veido sužalojimus, jam buvo perplėšta lūpa, kurią reikėjo siūti. Dėl sužalojimų kreipėsi į ligoninę, kur medikai diagnozavo veido sumušimus ir žando plėštinę žaizdą (t. 1, b. l. 62-64).

Iš nukentėjusiojo O. J. 2022 m. rugsėjo 15 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.02 val., jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo dukra V. J. ir jos sugyventinis E. L. prieš jį naudojo jėgą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-8).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., 20.45 val., J. M. pranešė, jog jos kaimynas užsidarė balkone, bando išlipti į lauką, kadangi jį muša jo dukra ir dukros sugyventinis (t. 1, b. l. 20-30).

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – 5 aukštų gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 31-33, 34-37).

Iš 2022 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti „Body cam“ vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 40-48).

Iš 2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 49-52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados Nr. G 3044/2022 (01) nustatyta, kad: O. J. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir plėštinė žaizda kairiojo žando gleivinėje, padaryta minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu, iki apžiūros VšĮ VUL Žalgirio klinikose 2022 m. rugsėjo 12 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytus sužalojimus, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Dėl tikslesnio trauminių poveikių skaičiaus pasisakyti nėra galimybės, nes pateiktuose medicinos išrašuose nėra nurodytas tiksli nustatytų sužalojimų lokalizacija ir skaičius. Nustatyti išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajam kietu buku daiktu į veido sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei veido sritimi atsitrenkant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio nustatyto sužalojimo aprašymo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio (daikto) formą, dydžius, ar žalojusių įrankių (daiktų) skaičių. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo kūno pozos sužalojimų jam padarymo metu (t. 1, b. l. 69-73).

Iš 2022 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. buvo susisiekta su liudytoja J. M. nuotolinei apklausai. Liudytoja nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., vakaro metu, eidama pro namą pamatė, kaip vyras bando iš buto balkono laiptais lipti žemyn. Vyro paklausus, kas atsitiko, vyras nurodė, kad prieš jį smurtauja. Vyras sakė, kad yra sumuštas ir paprašė, kad ji iškviestų policiją bei medikus. Pamena, kad vyras pasakė savo pavardę – J. Ji pradėjo klausinėti, kas prieš jį smurtauja, vyras atsakė, kad žentas su dukra. Taip pat nurodė, kad ji ir anksčiau yra mačiusi šią šeimą, girdėjusi, kad iš jų buto sklinda triukšmas, rėkimas, suprato, kad bute yra dažnai smurtaujama šio vyro atžvilgiu. Vyras užsiminė, kad jam buvo suduota į veido sritį, tačiau pačio įvykio nedetalizavo ir išsamiau nepapasakojo. Kadangi buvo tamsu lauke, taip pat ji buvo žemiau nukentėjusiojo, tad ji nematė ar buvo sužalojimų ant vyro veido. (t. 1, b. l. 78-80).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek kaltinamoji V. J., tiek kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jiems pareikštų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi. V. J. paaiškino, kad namuose buvo vartojamas alkoholis, tėvas taip pat vartojo alkoholį, dėl jai nesuprantamų priežasčių, tėvas nusprendė skambinti policijai, o ji bandė iš tėvo atimti telefoną, jie susigrūmė, susigrūmimo metu ji galėjo tėvui ranka pataikyti į veidą, o jiems nugriūnant ant sofos-lovos galėjo taip pat tėvui sukelti fizinį skausmą. Kaltinamasis E. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susigrūmus nukentėjusiajam su kaltinamąja V. J., jis (kaltinamasis), norėjo padėti V. J., priėjo prie nukentėjusiojo iš už nugaros, užlaužė nukentėjusiojo ranką ir laikė už veido, taip siekdamas nuraminti nukentėjusįjį, tuo metu galėjo nutikti taip, kad jis ranka paėmęs už veido nukentėjusiajam sužalojo jo lūpą ir padarė kaltinime nurodytą sužalojimą. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę dėl pareikšto kaltinimo patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo O. J. parodymai, apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku fizinį smurtą prieš jį naudojo V. J. ir E. L., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 3044/2022 (01) konstatuotos aplinkybės apie O. J. nustatytus sužalojimus, policijos pareigūnu „Body kamerų“ vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, jog atvykusiems policijos pareigūnams O. J. taip pat nurodė apie patirtą smurtą ir apie jį jo atžvilgiu naudojusius asmenis, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti iškart po įvykio su O. J. bendravusios ir pagalbą iškvietusios liudytojos J. M. parodymai apie tai, kad ji matė, jog įvykio vakarą O. J. stengėsi per balkoną pasišalinti iš savo namų, o paklausus jo, kodėl taip daro, jis nurodė, jog prieš jį smurtavo jo dukra ir ženktas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. ir E. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo, kuris yra kaltinamosios V. J. tėvas, fizinį smurtą, taip sukeldami jam tiek fizinį skausmą, tiek padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokie V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, E. L. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skiriant bausmę V. J. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas, sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata šeimos nariui. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – per vienerių 2022 metų laikotarpį nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 103), nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, dirbanti ir gaunanti legalias pajamas. Nors praeityje V. J. buvo nuteista už nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui ir praėjus beveik ketveriems metams nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo, kas teismui leidžia spręsti, jog kaltinamoji visgi sugeba pasidaryti išvadas dėl savo neigiamo elgesio, suvokia tokio elgesio pasekmes ir nėra joms abejinga. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę jos dydį nustatant nesiekiantį sankcijos vidurkio, t. y. kaltinamajai paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė V. J. mažintina vienu trečdaliu.

Skiriant bausmę E. L., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nežymiai sutrikdyta sveikata kitam asmeniui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybe yra tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 142-144), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, šiuo metu nedirbantis.

Nors praeityje E. L. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su fizinio smurto prieš kitus asmenis panaudojimu, padarymą, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui ir praėjus beveik ketveriems metams nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo, kas teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis visgi sugeba pasidaryti išvadas dėl savo neigiamo elgesio, suvokia tokio elgesio pasekmes ir tokio elgesio pasikartojimas, įvertinus bylos aplinkybes, nelaikytinas sistemišku ar nuolatiniu. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę jos dydį nustatant nesiekiantį sankcijos vidurkio, t. y. kaltinamajam paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė E. L. mažintina vienu trečdaliu.

V. J. ir E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 1, b. l. 125-128, 169-172), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,66 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 86-89). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t. 1, b. l. 88), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamieji jiems pareikštą ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino pilnai. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, žalą solidariai priteisiant iš kaltinamųjų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir CD laikmena su BPC garso įrašu, prisegtos prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 297 straipsniu, 304–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 6 dalimi, V. J. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šiuos draudimus ir įpareigojimus:

- pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

- tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 6 dalimi, E. L. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šiuos draudimus ir įpareigojimus:

- pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. J. ir E. L. 54,66 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 66 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54,66 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir CD laikmeną su BPC garso įrašu, prisegt as prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. J. ir E. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.