Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) K. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34-588/2024 pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovams K. D., V. D. ir A. P. dėl įpareigojimo įleisti į patalpas kadastriniams matavimams atlikti ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.19. Atsakovų V. D. ir K. D. užimtos gyvenamojo namo dalys nėra jų asmeninė nuosavybė, o yra bendra dalinė nuosavybė, todėl tiek ieškovas, tiek kiti gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę atsakovų užimtomis patalpomis naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys (patikslintas ieškinys) tenkintas, atsakovai įpareigoti įleisti ieškovą bei jo pasitelktą matininką į gyvenamojo namo patalpas, kadastriniams matavimams atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D., K. D., S. Š., S. D. Š., A. P. ir K. M. yra 121,97 kv. m. vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, naudojimosi tvarka pastatu nėra įregistruota. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, suformuoto 2001 m. rugpjūčio 7 d., matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas sudaro 119,24 kv. m.

14. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padidintas 2,73 kv. m rekonstruojant (daikto registravimas) pagal 2004 m. kovo 10 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

15. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, bendraturčių valdomos gyvenamo namo dalys paskaičiuotos nuo 119,24 kv. m. (12 punktas).

16. Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla parengta 2003 m. rugsėjo 15 d. Iš vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog iš viso yra 3 butai, bendras plotas 121,97 kv. m.

17. Advokatė Agnė Gulbinaitė gyvenamojo namo bendraturčiams registruotu paštu 2022 m. balandžio 20 d. išsiuntė raštą dėl įleidimo į gyvenamojo namo patalpas 2022 m. gegužės 4 d. 12 val. su tikslu atnaujinti senai atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Nurodė, jog veiksmų atlikimas būtinas, kad būtų galima atsidalinti savo turimas gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant nekilnojamojo turto objektą. 2022 m. balandžio 20 d. raštu gyvenamojo namo bendrasavininkai buvo informuoti, jog 2022 m. gegužės 4 d. kadastriniai matavimai bus atliekami dalyvaujant matininkui ir antstoliui, kuris fiksuos faktines aplinkybes.

18. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog skelbimas apie 2022 m. gegužės 4 d., 12.00 val., planuojamus vykdyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus buvo iškabintas ant gyvenamojo namo durų ir bendrojo naudojimo patalpose.

19. Iš antstolės Vidos Daugirdienės 2022 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/22/F- 1370 matyti, jog 2022 m. gegužės 4 d., 12.00 val., prie gyvenamojo namo atvyko pradinės ieškovės atstovas K. M., bendrasavininkė D. Š. bei matininkė A. D.. Antstolė konstatvo, jog bendraturčiai A. P., A. P., V. D. matavimuose nedalyvavo ir matininkės neįsileido dėl ko pirmasis pastato aukštas negalėjo būti išmatuotas. Patalpas kadastriniams matavimams atlikti atidarė tik S. Š. ir D. Š.. Iš matininkės A. D. 2022 m. spalio 3 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog neišmatavus visų gyvenamojo namo patalpų, nėra galimybės atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos ir turėti tikslius duomenis.

20. VĮ Registrų centro Komercinių paslaugų skyriaus 2023 m. kovo 1 d. atsakyme į prašymą nurodyta, kad: „Kadastriniai matavimai turi būti atliekami pilnai visam gyvenamajam namui, tikslinant visas gyvenamojo namo patalpas. Matininkas privalo patekti į visas patalpas, kadangi savo parašu atsako už šiai dienai atnaujinamus kadastro duomenis. Jei nėra galimybės patekti į visas gyvenamojo namo patalpas, vadinasi nėra galimybės paruošti atnaujintos kadastro duomenų bylos. Gyvenamasis namas yra vienas kadastro objektas ir duomenys byloje turėtų būti tikslinami visi“. Architektės I. K. S. 2023 m. vasario 28 d. atsakyme į prašymą nurodyta, kad: „yra būtina, privaloma atnaujinti pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kad būtų galima parengti patalpų (pastato dalių) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą (butą), projektą, neatnaujinus, neidentifikavus kiek ir kokio ploto patalpų yra atidalinimo schemos parengti neįmanoma“.

21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-417-999/2025 pagal ieškovo ieškinį dėl teisės įteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimo ir dėl teisės vykdyti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, t. y. kad teismas pripažintų teisę ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektuotojo M. P. parengtą vandentiekio ir nuotekų tinklų įteisinimo projektą be bendraturčių sutikimo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

22. Apeliaciniu skundu apeliantai teigia, jog ieškinyje nebuvo aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, t. y. ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą, tačiau byla buvo neteisingai išspręsta, pažeidus CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

23. Pažymėtina, jog reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pateiktame ieškinyje ieškovas suformulavo savarankiškus reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovus per nurodytą terminą įleisti ieškovą bei jo pasitelktą matininką į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas patalpas, kadastriniams matavimams atlikti, o atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per nurodytą terminą, nustatyti, kad atsakovai turi mokėti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną; taip pat atsakovams vėluojant įvykdyti teismo sprendimą ilgiau kaip 30 dienų, leisti ieškovui atidengti (atlaisvinti) įėjimus į nurodytas patalpas. Taip pat ieškovas išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia nurodytus reikalavimus, pateikęs įrodymus, kurie, ieškovo manymu, pagrindžia jo pareikštus reikalavimus.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2024 m. sausio 9 d. pateiktu patikslintu ieškiniu, pateiktų įrodymų turiniu, sprendžia, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, taip pat ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovo reiškiamais reikalavimais dėl įpareigojimo įleisti į patalpas kadastriniams matavimams atlikti. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinio dalykas (reikalavimai atsakovams) bei jo faktinis pagrindas yra nesuformuoti ar suformuluoti netinkamai, ir/ar dėl to nėra galimybės nustatyti ginčo.

26. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinys atitiko CPK 135 straipsnyje nustatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus ir apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normą yra nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog iš pareikštų reikalavimų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokio materialinio rezultato reikalaujama ir kokios teisminės gynybos prašoma. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nei trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnis), nei pagrindas atsisakyti priimti tokius reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba pagrindas nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) neturėtų būti taikomi, nes tokiu atveju nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas).

28. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 31 punktas).

29. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

30. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. NTKĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai)) nustatyta tvarka.

31. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (NTKĮ 3 straipsnio 2 dalis). Kadastro valdytoja yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras (Nuostatų 6 punktas).

32. Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinio savininkui ar naudotojui pageidaujant (Nuostatų 18.3 punktas).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai nesudaro galimybės ieškovui (su matininku) patekti į jų valdomas ir naudojamas gyvenamojo namo patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus. Apeliantai įsitikinę, kad jie nesutikdami įleisti į savo gyvenamąsias patalpas ieškovo kadastriniams matavimams atlikti, elgėsi teisėtai ir teigia, jog ieškovas nepagrindė savo siekiamo tikslo, t. y. kokiu tikslu jam reikalinga atlikti kadastrinius matavimus. Apeliantai savo nesutikimą argumentuoja, tuo, jog nuo 2003 m. rugsėjo 15 d. pastato bendras naudingas plotas nėra pakitęs ir liko nepakitęs iki šiol, dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos ginčo tarp namo gyventojų nėra ir naudojimosi tvarkai naujų kadastrinių matavimų privalomumo, nėra, be to, nėra jokių ribojimų atidalinimo projektą rengti pagal esamos kadastrinės bylos duomenis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes jie iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, suformuoto 2001 m. rugpjūčio 7 d., matyti, jog gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas sudarė 119,24 kv. m., tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo, suformuoto 2024 m. spalio 22 d., duomenimis minėto gyvenamojo namo plotas sudaro 121,97 kv. m., t. y. nurodyto gyvenamojo namo plotas padidintas 2,73 kv. m. rekonstruojant (daikto registravimas) pagal 2004 m. kovo 10 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro išraše aiškiai nurodyta, kad bendraturčių valdomos gyvenamo namo dalys paskaičiuotos nuo 119,24 kv. m., tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti atlikti atitinkami bendraturčių valdomų gyvenamojo namo dalių perskaičiavimai, nuosavybės teisės dalis paskaičiuojant nuo 121,97 kv. m. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog pabaigus gyvenamojo namo rekonstrukciją, turėjo būti atnaujinti ir gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, tačiau tas nebuvo padaryta ir tai sąlygoja būtinybę atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tarp šalių ginčui dėl gyvenamojo namo ploto ir/ar jo padidėjimo po rekonstrukcijos, yra pagrindas pripažinti, jog būtina atlikti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kad būtų pašalintos visos abejonės bei netikslumai pirmiausia dėl gyvenamojo namo ploto.

35. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2003 m. rugsėjo 15 d. kadastrinių matavimų byloje nėra inventorizuota palėpės patalpa, nors bylos šalys patvirtino, kad tokia patalpa yra įrengta. Taigi ieškovas viena iš priežasčių atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus nurodė ir tai, jog yra įrengta, bet neinventorizuota palėpė. Teisėjų kolegija pažymi, jog palėpė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl siekiant ją įregistruoti būtina atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti šiuos gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

36. Teisėjų kolegija nustatė, jog iš pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos, kuri parengta 2003 m. rugsėjo 15 d., vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog iš viso yra 3 butai, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, jog faktiškai minėtame pastate šiai dienai yra 4 butai – ieškovo K. M. butas, atsakovų V. D. ir K. D. butas, atsakovės A. P. butas ir S. D. Š. ir S. Š. butas. Tokios aplinkybės nei ieškovas, nei apeliantai neneigė. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog esant pasikeitusiai situacijai ne tik dėl įrengtos, bet neinventorizuotos patalpos, bet ir dėl butų skaičiaus, tai taip pat yra viena iš priežasčių atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad siekia atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, nes nori turėti tikslius duomenis, kad galėtų spręsti klausimą dėl oficialios naudojimosi tvarkos visu gyvenamuoju namu nustatymo ir/ar dėl visų jo turimų gyvenamojo namo dalių atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą ir suteikiant jam atskirą unikalų numerį. Taigi įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog ieškovas nepagrindė savo siekiamo tikslo. Priešingai, ieškovas nurodė tiek savo siekiamą tikslą, tiek priežastis dėl kurių prieš daugiau nei 20 metų atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai šiai dienai nėra aktualūs. Ieškovas nuosekliai nurodė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovus per nurodytą terminą įleisti ieškovą bei jo pasitelktą matininką į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas patalpas, kadastriniams matavimams atlikti yra susijęs su ieškovo ketinimu kreiptis dėl atidalinimo savo namo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės arba oficialios naudojimosi tvarkos visu gyvenamuoju namu nustatymo.

38. Apeliantai teigia, jog ginčo tarp namo gyventojų dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nėra ir naudojimosi tvarkai naujų kadastrinių matavimų privalomumo nėra, be to, reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo teismui kartu su ieškiniu nebuvo pateikta. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog notariškai patvirtintos ir įregistruotos viešame registre naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos tarp šalių nėra, o vienu iš tikslų ieškovas nurodė, jog norėtų įregistruoti oficialiai naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Šiai dienai Nekilnojamojo turto registre nesant inventorizuotai palėpei, ieškovas negali prašyti nustatyti oficialios naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, nes tam tikro daikto nėra įregistruoto Nekilnojamojo turto registre. Todėl tik atlikus kadastrinius matavimus ieškovas galės teisės normose nustatyta tvarka kadastrinius duomenis registruoti nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai ieškovas, neturėdamas atnaujintos gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos, negalėjo reikšti reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo teismui pateiktame ieškinyje.

40. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo, nepriklausomai nuo to, ar kiti bendraturčiai sutinka su atidalijimu, ar ne. Prieš prašant atidalyti turtą, to prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir, priklausomai nuo tokio pasirinkimo, pagrįsti geriausią jo suformavimo būdą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog architektė I. K. S. 2023 m. vasario 28 d. atsakyme į prašymą nurodė, kad neatnaujinus kadastrinių matavimų, neidentifikavus kiek ir kokio ploto patalpų yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini), neįmanoma parengti patalpų (pastato dalių) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos. Taigi neatnaujinus kadastrinių matavimų, negali būti parengtas atidalinimo projektas (schema), o esant neparengtam gyvenamojo namo atidalinimo projektui, ieškovas negalėjo formuluoti ieškinio reikalavimo dėl jo gyvenamojo namo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi apeliantų apeliacinio skundo argumentas, jog nėra jokių ribojimų atidalinimo projektą rengti pagal esamos kadastrinės bylos duomenis prieštarauja architektės, kaip specialistės, išvadai. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nepateikta jokių įtikinamų argumentų šiuo ginčo aspektu. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

42. Apeliantai teigia, jog ieškovas pareiškė reikalavimą, kuris nesukūrė jokių teisinių padarinių ir/ar rezultatų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas sukurs teisines pasekmes ieškovui, nes atnaujintų gyvenamojo namo kadastrinių matavimų pagrindu galės būti rengiamas ieškovo turimų gyvenamojo namo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas arba notarinė sutartis dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Taigi išankstinis atsakovų pareiškimas, jog jie elgiasi teisėtai, prieštarauja civilinės teisės principams.

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra nustatyta kokia bendrasavininko teisė yra pažeista. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas turi teisę atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir tokia teisė ieškovui, kaip turto bendraturčiui, negali būti ribojama. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pažeista ieškovo, kaip gyvenamojo namo bendraturčio, teisė naudotis bendrąja daline nuosavybe ir atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Be to, tokia teisė ieškovui numatyta minėtų Nuostatų 18.3 punkte, t. y. statinių kadastriniai matavimai atliekami statinio savininkui ar naudotojui pageidaujant.

45. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovų nesutikimas leisti atlikti ieškovui kadastrinius matavimus objektyviai užkerta ieškovui kelią įgyvendinti savo teisę tiek atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės – atlikus kadastrinius matavimus parengti atidalijimo projektą, tiek spręsti klausimą dėl oficialios naudojimosi tvarkos visu gyvenamuoju namu nustatymo.

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra atlikti labai senai – 2003 m. rugsėjo 15 d., t. y. daugiau nei prieš 20 metų ir faktinė situacija po kadastrinių matavimų šiai dienai yra pasikeitusi, todėl ieškovui siekiant atidalinimo savo namo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės arba oficialios naudojimosi tvarkos visu gyvenamuoju namu nustatymo yra būtina turėti tikslius gyvenamojo namo kadastro duomenis, o nurodytiems tikslams įgyvendinti būtina atlikti kadastrinius matavimus.

47. Bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas, įrodytas ir protingai motyvuotas. Apeliantai nenurodė pagrįstų ir protingų argumentų, kodėl ieškovo prašomi atlikti veiksmai pažeistų jų teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad gyvenamojo namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, apeliantai neįrodė, kad ieškovo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas yra priešingas teisei, pažeidžia ar varžo jų teises ar įstatymų saugomus interesus, daro jiems žalą arba prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai.

48. Atsakovams neįvykdžius pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo yra pagrįstas (CPK 178 straipsnis), sprendžiama, kad ieškovas turėjo įstatymų suteiktą teisę atlikti prašomus veiksmus ir jo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas atsakovų interesų nepažeidžia.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

50. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

52. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 800 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš apeliantų lygiomis dalimis.

53. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

54. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui K.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.