Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo akto ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, įvertinęs Patikrinimo akto turinį bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos jokios teisės ir pareigos.

Teismas pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą nepašalinami nurodyti pažeidimai, gali būti priimamas sprendimas sustabdyti leidimo – higienos paso galiojimą, dėl kurio kilus ginčui turi būti vertinamas ir šis patikrinimo. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas neturi savarankiškos įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad ginčas dėl tokio akto negalimas. Aplinkybė, jog patikrinimo akte nurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad aktas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, atitinkamai taip pat atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą dėl NVSC 2024 m. kovo 25 d. Sprendimo panaikinimo.

III.

Patikrinimo aktas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo materialinėms teisėms bei pareigoms ir todėl atitinka administracinio sprendimo apibrėžimą, kadangi akte aiškiai išreikšta NVSC vienkartinė privaloma valia dėl teisės taikymo (t. y., Tarnybai sukuriama pareiga iki 2024 m. gegužės 12 d. pašalinti išvadoje nurodytą HN 33:2011 pažeidimą) bei sukeliamos teisinės pasekmės (iki nurodytos datos nepašalinus akte nurodytų trūkumų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo – higienos paso galiojimą). Teikdama skundą administraciniam teismui Tarnyba siekė įrodyti, kad NVSC aktas negalėjo būti surašomas, nes konstatuoti teisės aktų pažeidimai negali būti pritaikomi Tarnybos veiklai, todėl egzistuoja ir pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiamas NVSC Patikrinimo aktas yra tarpinio pobūdžio sprendimas, kuris nesukuria pareiškėjui teisių ir pasekmių, o reikalavimas panaikinti Sprendimą, teismo manymu, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad Patikrinimo aktas negali būti laikomas tarpinio pobūdžio dokumentu, nes turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, neįvykdžius akte suformuluoto nurodymo pareiškėjui kils neigiamos pasekmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NVSC, pagal asmens skundą Šiaulių kalėjime atlikęs operatyviąją valstybinę sveikatos apsaugos kontrolę, konkrečioje įstaigos patalpoje nustatė HN 33:2011 7 punkto 1 lentelės 1 punkto pažeidimą (viršytas ekvivalentinis garso slėgio lygis dienos ir nakties metu). Patikrinimo aktu nurodyta pašalinti minėtą pažeidimą iki 2024 m. gegužės 12 d., pažymėta, kad per nustatytą terminą pažeidimo nepašalinus, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu ir manydamas, kad atsakovas netinkamai pritaikė teisės aktus, pateikė skundą NVSC, kuris Sprendimu skundą atmetė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad NVSC pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 12 punkte reglamentuota, kad skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

Administracinė procedūra – pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 2 str. 2 d.). Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (VAĮ 2 str. 3 d.). Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją (VAĮ 13 str. 1 d.). Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui (VAĮ 14 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akto turinį, pažymi, kad jis yra specifinis aktas, jame ne tik nurodytos atliktam patikrinimui aktualios aplinkybės, tačiau ir konstatuotas konkretus pažeidimas, nurodyta jį pašalinti ir apie tai informuoti, taip pat paaiškintos konkrečios neigiamos pasekmės, pažeidimo nepašalinus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad skundžiamas Patikrinimo aktas nesukelia teisinių padarinių. Iš esmės analogiško vertinimo dėl Patikrinimo akto buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-591-822/2022. Be to, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skundė ir Sprendimą, kurio panaikinimas, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas išvestiniu reikalavimu. Sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir gali būti laikomas atskiros procedūros rezultatu.

Kartu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ne vieną administracinę bylą, kurios ginčo objektas – NVSC patikrinimo aktas (žr., pvz., 2019 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-525/2019; 2019 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2422-822/2019; 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2947 624/2018; 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1611-629/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-822/2022, 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-81-463/2023).

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, dėl ko skundžiama nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.