Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. (P. D.) įgaliotojo atstovo advokato Olego Drobitko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus (toliau – Institucija) 2019-02-13 nutarimu Nr. 37256-ANR_N-89-2019 P. D., Ukrainos pilietis, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnį 185 Eur bauda už tai, kad jis, turėdamas Lenkijos valstybės daugkartinę (D) tipo vizą Nr. 012842568, galiojančią nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos, paskutinį kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2019-01-31. Nustatyta, kad. P. D. viršijo nustatytą 90 dienų per 180 dienų buvimo laiką Lietuvos Respublikoje. Šiais savo veiksmais P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, patvirtinto įstatymu Nr. XI-2206, 23 straipsnio 1 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su P. D. nubaudimu pagal ANK 538 straipsnį, teigia, kad nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek Klaipėdos apylinkės teismas neteisingai aiškinio teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir ES (ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra).

7. Pagal 538 straipsnį administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką. Tai yra blanketinė teisės norma, kas reiškia, kad išvados apie joje numatytų tvarkų nesilaikymą daromos nustačius kitų teisės aktų, kuriuose tokios tvarkos yra reglamentuotos, pažeidimus.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto P. D. atstovas, nesutikdamas su jo atstovaujamojo patraukimu administracinėn atsakomybėn, savo poziciją iš esmės grindžia dviem aspektais: 1) P. D., kaip Ukrainos pilietis, kuriam taikomas bevizis teisinis režimas, po to, kai pasibaigė UTPĮ 11 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę būti Lietuvoje pagal UTPĮ 11 straipsnio 2 dalį; be to, jam, kaip nuolatiniam darbuotojui kitos ES įmonės, leidžiama neturėti leidimo dirbti, jei jis siunčiamas į komandiruotę į kitą įmonę Lietuvoje (UTPĮ 58 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) dėl Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio nuostatų taikymo, kokiomis sąlygomis kitos ES valstybės įmonė gali komandiruoti darbuotojus į kitą ES valstybę darbo atlikimui.

9. Institucijos nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad: „Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.“

10. Minėto įstatymo 11 straipsnio 5¹ punkte numatyta, kad: „Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).“

11. Apelianto nuomone, P. D. turi būti taikomos UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, o įstatymo kolizijos (spragos) turėtų būti taikomos jo naudai.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Ukrainos Respublikos piliečiui P. D. Lenkijos Respublikos daugkartinė (D) tipo viza galiojo nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10. Vizoje nurodytas išdavimo pagrindas (kodas) 05A reiškia, kad viza užsieniečiui išduota darbo tikslais, tai patvirtina ir pats P. D., nurodydamas, kad yra Lenkijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojas.

13. Pagal UTPĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatos. UTPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis. Įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Įstatymo 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

14. Taigi, atsižvelgus į paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad P. D. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo būti ilgesnis nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu P. D. į Lietuvos Respubliką paskutinį kartą atvyko 2019-01-31, turėdamas „D“ tipo daugkartinę Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019-01-24 iki 2019-05-10, buvimo laikas 107 dienos.

15. 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES „Dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši direktyva taikoma bendrovės viduje perkeliamiems vadovams, specialistams arba darbuotojams–stažuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie prašymo teikimo metu gyvena ne valstybės narės teritorijoje ir pateikia prašymą priimti į valstybės narės teritoriją arba kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis. Šios direktyvos 3 straipsnio b) punkte išaiškinta, kad perkėlimas bendrovės viduje – trečiosios šalies piliečio, kuris prašymo perkelti bendrovės viduje teikimo metu gyvena ne valstybių narių teritorijoje, laikinas komandiravimas darbo arba mokymo tikslais iš įmonės, kuri įsteigta už valstybės narės teritorijos ribų ir su kuria trečiosios šalies pilieti prieš perkėlimą ir perkėlimo metu sieja darbo sutartis, į tai įmonei arba tai pačiai įmonių grupei priklausanti subjektą, kuris įsteigtas toje valstybėje narėje ir, atitinkamais atvejais, jo judėjimas tarp priimančiųjų subjektų, įsteigtų vienoje ar keliose antrosiose valstybėse narėse.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog P. D. turi perkelto įmonės viduje piliečio statusą, jis yra perkeltas iš įmonės Ukrainoje į įmonę (įmonių grupę) Lenkijoje, atitinkamai iš Lenkijos į LR UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šis statusas aktualus tik Šengeno valstybės narės - Lenkijos nacionalinės teisės, reglamentuojančios ilgalaikį įdarbinimą taikymo prasme. Lietuvai, kaip antrajai valstybei narei, nesant minėtos direktyvos 22 straipsnyje (ilgalaikis judumas) nustatytų sąlygų, nepriėmus sprendimo taikyti 21 straipsnį ir leisti bendrovės viduje perkeliamam asmeniui būti ir dirbti jos teritorijoje remiantis pirmosios valstybės narės išduotu bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimu ir to leidimo galiojimo laikotarpiu, nagrinėjamos bylos kontekste šis statusas yra teisiškai neaktualus. Šiuo atveju galioja minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai, turintys galiojantį pirmosios valstybės narės išduotą bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, turi teisę ne ilgiau nei 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, skaičiuojamą kiekvienai valstybei narei, būti bet kurioje antrojoje valstybėje narėje ir dirbti bet kuriame kitame pastarojoje įsteigtame subjekte, priklausančiame tai pačiai įmonei ar įmonių grupei, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. UTPĮ išsamiai reglamentuoja atvejus, kai tam tikrų priežasčių užsieniečiams leidžiama būti Lietuvoje ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (UTPĮ 40 straipsnis).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad P. D., kaip kvalifikuotas darbuotojas, turėjo teisę likti dirbti Lietuvoje, tačiau, kaip minėta, užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44, 44¹ ar 44² straipsnio sąlygas, nustatyta tvarka privalo gauti leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą (UTPĮ 17 ir 44 straipsniai). Taigi po to, kai pasibaigė UTPĮ 11 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas terminas, P. D. turėjo teisę būti kaip asmuo, kuriam taikomas bevizis režimas, 2018-11-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, taikymo laikotarpiui (Ukrainos piliečiui, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip biometrinio paso, Ukrainos išduoto laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų, turėtojui).

18. Skirtingą teisę į trumpalaikį buvimą valstybėje narėje leidžiančių dokumentų turėjimo faktas galėtų būti aktualus tik tuomet, jei užsieniečiui išduota viza pasibaigtų, tačiau jis galėtų būti šalyje narėje pagal bevizį režimą. Tačiau visais atvejais tokia buvimo trukmė esant skirtingiems pagrindams neturi viršyti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Išdėstyta užsieniečių atvykimo ir buvimo Šengeno erdvėje tvarka ir sąlygos P. D. buvo žinomos, nes už analogiško pobūdžio nusižengimą (kai jis viršijo nustatytą 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo laiką Lietuvoje), kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, P. D. 2018-12-20 buvo nubaustas pagal ANK 538 straipsnį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl padaryto pažeidimo pažeidėjas savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tą pačią dieną P. D. taip pat buvo surašytas Sprendimas dėl jo grąžinimo į Ukrainą Nr. 135-108, kurį jis įvykdė, 2018-12-28 per Vilniaus oro uosto tarptautinį pasienio kontrolės punktą išvykdamas į kilmės šalį. Pažymėtina ir tai, kad ir šiuo atveju P. D. turėjo tą patį Ukrainos biometrinį pasą.

19. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs P. D. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes visų byloje surinktų duomenų kontekste, pripažino, kad P. D., kaip Ukrainos pilietis, turintis biometrinį pasą, be specialios vizos turėjo teisę ES šalyse lankytis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais, tačiau buvimo trukmė neturi neviršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Vadovaujantis bendra Europos Sąjungos politika dėl vizų Šengeno erdvėje bei Šengeno aquis nuostatų taikymu valstybių narių teritorijoje (išskyrus valstybę narę, išdavusią ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi) galioja bendrasis 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį terminas, kuris, turint skirtingus atvykimo teisę patvirtinančius dokumentus nesumuojamas ir nepratęsiamas. Šiems argumentams apeliacinės instancijos teismas pritaria.

20. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo naikinti skundžiamo Institucijos 2019-02-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 37256_ANR_N-89-2019 ir dėl jo priimtos Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-12 nutarties. Apeliacinio skundo motyvai, kad P. D., kaip Ukrainos pilietis, kuriam taikomas bevizis teisinis režimas, po to, kai pasibaigė UTPĮ 11 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas terminas, turėjo teisę būti Lietuvoje pagal UTPĮ 11 straipsnio 2 dalį bei Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio nuostatų pagrindu, yra nepagrįsti. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisinės kolizijos tarp šioje nutartyje jau aptartų DIREKTYVOS 2014/66/ES nuostatų ir apeliaciniame skunde minimo DIREKTYVOS 96/71/EB 3 straipsnio nėra. DIREKTYVOS 96/71/EB 3 straipsnis nustato komandiruotų (komandiruojamų) darbuotojų darbo sutarties sąlygas, tačiau nereglamentuoja jų galimo maksimalaus buvimo kitoje valstybėje be atitinkamo tos valstybės sutikimo/leidimo laiko. Minėtas laiko tarpas, taigi ir laiko tarpas, kurį P. D. galėjo būti Lietuvos Respublikoje, yra aiškiai apibrėžtas šioje nutartyje jau aptartų, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje detaliai išanalizuotų teisės aktų. Atitinkama tvarka pažeidėjui buvo gerai žinoma, nes, kaip minėta, dar 2018-12-20 P. D. buvo nubaustas pagal ANK 538 straipsnį už savo esme analogiško pažeidimo padarymą.

21. Dėl išvardytų motyvų naikinti Institucijos 2019-02-13 nutarimą ir dėl jo priimtą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-12 nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. D. įgaliotojo atstovo advokato Olego Drobitko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.