- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 1-73-517/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. birželio 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, 2015m. lapkričio 23d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje; 2) 2017m. liepos 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 180 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, abu teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Z., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2017m. balandžio 29d., apie 22⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis A. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio konflikto su broliu-pil. V. Ž. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia nukentėjusįjį V. Ž. rankomis pastūmė, ko pasekoje pastarasis parkrito koridoriuje, ant grindų, po ko ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam vieną kartą su plyta sudavė per galvą, ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis(kaltinamasis A. Z.) kambaryje, lovoje gulinčiam nukentėjusiajam V. Ž. tyčia su kumščiu ne mažiau kaip du kartus, bet ne daugiau kaip septynis kartus sudavė į galvos sritį, ir su kumščiu ne daugiau kaip šešis kartus sudavė į dešinįjį šoną bei ne daugiau kaip du kartus įspyrė į veidą ir ne daugiau kaip penkis kartus įspyrė ir į dešinįjį šoną, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo V. Ž. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. Z., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paskutinius parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, vakare, iš Antakalnio km., Ukmergės raj., grįžo brolis J., kuris su savimi atsinešė keturis butelius degtinės ir penkis plastikinius butelius alaus. Namuose vyko išgertuvės. Kompanijoje su juo buvo visi trys broliai, t.y. V., J. ir O. Kartu su jais šiek tiek alaus išgėrė ir namuose buvusi motina. Išgertuvių metu jis broliais nesipyko> Po to jam kažkas „ užplaukė “, nes jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o būdamas neblaivus, jis tampa agresyvus, negali kontroliuoti savo veiksmų. Prisiminęs išvakarėse buvusį konfliktą su broliu V., po kurio brolis į namus kvietė policijos pareigūnus, jis iš pykčio užsipuolė savo brolį V. Ž., kurį pastūmė. Ar tai buvo kambaryje, ar virtuvėje, dabar jis nes negali pasakyti, nes neatsimena. B. V. pargriuvus ant grindų, jis pastarąjį pradėjo muši. Buvo ne tik suduoti smūgiai rankomis, bet ir spardyta kojomis. Kiek iš viso buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti, tačiau neneigia, kad į įvairias kūno vietas galėjo suduoti kaltinime nurodyta smūgių skaičių. Negalėdamas nusiraminti, jis po brolio sumušimo nuėjo į virtuvę, ir, paėmęs prie krosnies gulėjusią plytą, grįžo į kambarį ir su plyta jau į lovą atsigulusiam broliui vieną kartą trenkė per galvą. Muštynes matė tuo metu namuose buvę kiti broliai ir motina, tačiau jie mušamo brolio V. negynė, jam nieko nesakė ir nieko nedarė.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo V. Ž. ir liudytojo O. Ž. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 20-21, 71-72, 74-75, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 8-9, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12-13, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-15, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 57, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 56, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis A. Z. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo V. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad apytiksliai prieš mėnesį laiko, galimai 2017m. balandžio 29d., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Kompanijoje su juo buvo broliai A., J. ir O. Jie visi keturi sėdėjo ir išgėrinėjo kambaryje, o tuo metu namuose buvusi jų motina tvarkėsi ir su jais alkoholio nevartojo. Išgertuvių metu jie nesipyko, buvo linksmi ir draugiški. Baigus gerti, jo broliui A. nei iš šio, nei iš to kažkas pasidarė, o jis net nesuprato kas broliui atsitiko. Jam stovint kambaryje, tarp durų, vedančių į koridorių, kurios buvo atidarytos, brolis A., nieko nesakęs, prie jo pribėgo ir jį smarkiai rankomis pastūmė, ko pasekoje jis nugriuvo koridoriuje, ant grindų, tačiau griūdamas nieko neužsigavo. Gulėdamas ant grindų, matė, kaip brolis A. nuėjo atgal į kambarį ir paėmė plytą, kuri buvo kambaryje, prie pečiuko, ir, laikydamas plytą rankoje, priėjo prie jo ir jam gulinčiam su plyta trenkė per kaktą. Nuo suduoto smūgio jis prarado sąmonę, todėl kas vyko toliau, jis nežino, nes sąmonę atgavo tik kitą dieną. Kadangi jautėsi blogai, motinos paprašė, kad ši iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kai atgavo sąmonę, tai jis gulėjo lovoje, tačiau kas jį paguldė į lovą, jis nežino. Kiti broliai O. ir J. jo nemušė, kurie, būdami kambaryje, matė visą konfliktą, kai jis buvo išstumtas iš kambario ir jam su plyta buvo suduota per galvą, nes durys buvo atidarytos. Vėliau jam broliai pasakojo, kad jie, pamatę, jog brolis A. jam su plyta daužo per galvą, su kuria buvo suduotas ne vienas smūgis, tada jie abu pribėgo ir nuo jo(nukentėjusiojo V. Ž.) atstūmė įsisiautėjusį brolį A. Jis nežino, kodėl brolis A. jį mušė, galimai šiam nuo buvusio girtumo „ pasivaideno “, nes tą dieną jis su broliu A. nekonfliktavo, kuris jį užsipuolė be jokios priežasties. B. A., kai būna girtas, tampa labai agresyvus, pradeda mušasi, stumdosi, net yra smurtavęs ir prieš motiną. Tą vakarą jį mušė tik brolis A., o kiti broliai į konfliktą nesikišo(b.l. 20-21, t. 1).
Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo O. Ž. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. balandžio mėn., tikslios dienos neatsimena, jis su broliais, t.y. pil. A. Z., V. Ž. ir J. Z., girtavo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Išgertuvės vyko kambaryje, jie visi gėrė degtinę. Namuose buvo ir motina, tačiau ji alkoholio nevartojo, nes tvarkėsi kieme. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, visi buvo draugiški. Nuo išgerto alkoholio kiekio tiek jis pats, tiek ir jo broliai buvo stipriai apsvaigę. Vienu metu jis buvo išėjęs į lauką, tačiau po kelių minučių pas jį atėjo motina ir pasakė, kad jis ateitų į namus apginti savo brolio V., kurį muša kitas brolis A. Įėjęs į kambarį, pamatė, kad brolis V. guli ant jo lovos, o jį užsigulęs kitas brolis A. abiejų rankų kumščiais broliui V. daužo per veidą ir šonkaulius. Pribėgęs prie lovos, jis brolį A. nustūmė nuo kito brolio V., kad muštynės liautųsi. B. V. buvo sąmoningas, tačiau buvo toks girtas, jog neturėjo jėgų priešintis jį mušusiam kitam broliui A. B. A. nusiraminus, šis jam net negalėjo paaiškinti dėl kokios priežasties jis užsipuolė ir sumušė kitą brolį V., B. A. kai prisigeria, būna „ durnas “, nesiorientuoja aplinkoje, nežino ką daro. Po muštynių jis brolį V. nunešė į virtuvę ir, jį paguldęs ant lovos, vėl išėjo į lauką kasti duobės, o brolis A. liko kambaryje. Tuo tarpu dar vienas brolis J. visiškai girtas miegojo savo lovoje, kambaryje. Praėjus kelioms minutėms, jis vėl išgirdo triukšmą namuose. Įėjęs į virtuvę, pamatė, kad brolis V. guli virtuvėje, ant grindų, o jį į pilvą ir į kitas kūno vietas vėl spardo kitas brolis A. B. V. gulėjo ant pilvo. Jis matė, kaip brolis A. užšoko su kojomis ant kito brolio V. nugaros ir dar pašokinėjo. Tada jis pribėgo prie brolio A. ir jį patraukė, kad šis daugiau nebemuštų kito brolio V. Išgirdęs, kad iš kambario jį kviečia ateiti motina, jis į kambarį su savimi nusivedė ir brolį A., kad šis daugiau nebelįstų prie kito brolio V. Po to, kol jis virtuvėje nuo „ plytkos “ nukėlė puodą, pamatė, kad brolis A. iš prie sugriauto pečiaus buvusios plytų krūvos paėmė vieną plytą ir, užsimojęs, su plyta vieną kartą sudavė per galvą virtuvėje, ant grindų gulinčiam kitam broliui V., po ko, dar iškėlęs plytą, garsiai pasakė: „ išjungiau “. Tada jis, pribėgęs prie brolio A., pastarąjį nustūmė prie sienos ir jį išvijo į lauką, kad apsiramintų. B. A. išėjus į miestą, jis kitą sumuštą brolį V. nunešė į lovą, kuri yra virtuvėje. Pečiukas skiria kambarį ir virtuvę, todėl jis, nuo „ plytkos “ nukeldamas puodą ir būdamas kambaryje, matė, kaip brolis A. su plyta mušė kitą brolį V., kadangi iš kambario matosi virtuvė ir iš virtuvės matosi kambarys(b.l. 71-72, 74-75, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo V. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 8-9, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Kieme matomas apardytas tvartas. Namo teritorija neaptverta. Pro duris patenkama į koridorių, kurio kairėje sienoje yra uždarytos durys, vedančios į virtuvę. Koridoriaus gale yra durys, vedančios į kambarį. Įėjus į virtuvę, prie kairės sienos yra matoma skalbimo mašina, o priekiniame kairiame kampe-šaldytuvas. Priekiniame dešiniame kampe, prie dešinės sienos yra viengulė lova, ant kurios užtiesta antklodė. Nei ant antklodės, nei ant lovos pėdsakų, panašių į kraują, nesimato. Virtuvėje grindys-žemė, o ant grindų yra kelios lentos(susmegusios į žemę). Dešinėje sienoje yra skylė, kurioje stovi metalinė krosnis, o už jos kambarys. Dešiniame kampe matosi išardyta plytinė krosnis. Įėjus į kambarį, prie dešinės sienos ir prie priekinės sienos kampu yra sustatytos dvi viengulės lovos, ant kurių pėdsakų, panašių į kraują, nesimato. Prie priekinės sienos yra spintelė, o kambario viduryje-stalas. Kambaryje, ant grindų yra patiestas kilimas, kuris visas yra purvinas, tačiau pėdsakų, panašių į kraują, nesimato. Name aplinka yra asociali(b.l. 12-15, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2017m. balandžio 30d., 15¹² val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių GMP automobiliu buvo pristatytas pil. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurio teigimu, išvakarėse jį sumušė brolis, kuris su plyta jam mušė per galvą. Pacientas skundėsi galvos ir veido skausmais, galvos svaigimu, pykinimu, pasak kurio, jis vieną kartą buvo praradęs sąmonę. Paciento apžiūros metu buvo nustatyta, kad veidas padengtas purvu, sukrešėjusiu krauju. Ties kairiu smilkiniu kraujosruva, kairės akies vokai patinę, palpacija ties kairiu skruostikauliu skausminga. Pacientas po apžiūros buvo nukreiptas traumatologo ir neurologo konsultacijai(b.l. 57).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2017m. liepos 07d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. Ž. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, galėjo būti padaryti, paveikus kietais bukais daiktais mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2017m. balandžio 29d., ir nukentėjusiojo-pil. V. Ž. nurodytu būdu. Nukentėjusiajam V. Ž. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 40-56, t. 1).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2017m. balandžioo 29d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su tuo asmeniu gyvenantys broliai(LR BK 248 str. 1d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. Z., dėl asmeninių paskatų 2017m. balandžio 29d. namuose kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo brolį-nukentėjusįjį V. Ž., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas(b.l. 56, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), t.y. šeimos nario nežymus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 193,06 Eur.(vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 06 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo V. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 62-64, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi suteiktos dokumentais pagrįstos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų(b.l. 65, t. 1), o žala nukentėjusiojo V. Ž. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Z. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. Ž. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Spręsdamas kaltinamojo A. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo A. Z. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. Z. taikymo,, yra atsižvelgtina į tai, kad pastarasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvęs teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, kuris pagal paskutinįįį nuosprendį 2017m. liepos 19d. Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje jau buvo nuteistas už eilę anksčiau padarytų inusikaltimų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 132-149, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo A. Z. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. Z. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. Z. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamajam A. Z. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, o pats kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris šiuo metu niekur oficialiai nedirba, pragyvendamas tik iš padienių darbų pas žmones, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka(b.l. 151-152, t. 1), už padarytą veiką žmogaus sveikatai yra tikslinga paskirti tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo A. Z. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Paskirtina bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, kuri dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina su paskirta bausme pagal ankstesnįjį nuosprendį, t.y. 2017m. liepos 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine laisvės atėmimo bausme(LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.). Nežiūrint į tai, kartu atsižvelgiant tiek į nusikaltimo, įvykusio artimoje aplinkoje tarp neblaivių brolių, padarymo aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. Z. sveikatos būklę, kuris turi psichikos sveikatos problemų(b.l. 188-189, t. 1, b.l. 1-8, t. 2), pasak kurio, jis šiuo metu dirba padienius darbus pas ūkininką, savarankiškai mėgina spręsti priklausomybės nuo alkoholizmo problemą, nes jau kaip trys mėnesiai nevartoja alkoholinių gėrimų, bei įvertinus teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų savo broliui-kaltinamajam taikymo, pasak kurio, jis kaltinamajam A. Z. dovanoja ir jokių turtinių pretenzijų dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto sukeltų pasekmių nereiškia, teismas laiko, kad kaltinamasis A. Z. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam A. Z. yra tikslinga dar kartą paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos ir kaltinamojo A. Z. elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Z. asmenybę, jo, kaip niekur nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Kadangi kaltinamajam A. Z., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams;
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2017m. liepos 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-šešis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.
LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. Z. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokslu, užklasine veikla, darbu, darbo biržos siuntimu mokytis(persikvalifikuoti) ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; c) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; d) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. balandžio 30d., 14³⁵ val., iki 2017m. gegužės 31d., 09⁴⁶ val., t.y. 31(trisdešimt vieną) kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. Z. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. Z. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Z. 193,06 Eur.(vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 06 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo V. Ž. gydymui, atlyginti.
Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su filmuota liudytojo-pil. J. Z. apklausos vaizdo medžiaga, įdėtą į popierinį voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.