Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, žinodama, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo ir šiuo metu nuosavybės teise turi didesnės negu 500 MGL vertės turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įsigytą 2004-08-20 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi už 106.902 Lt, iš kurių teisėtomis pajamomis gali pagrįsti tik 46.581,87 Lt; ¼ dalį 1,32 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro (duomenys neskelbtini)), įsigytą 2005-03-21 pirkimo-pardavimo sutartimi už 64.375 Lt, kurių negali pagrįsti teisėtomis pajamomis; garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytą 2005-05-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi už 34.000 Lt, iš kurių teisėtomis pajamomis gali pagrįsti tik 10.000 Lt, t.y. R. S. nuosavybės teise turi turto už 205.277 Lt, iš kurių 148.695,13 Lt, kas sudaro daugiau nei 500 MGL dydžio sumą, negali pagrįsti teisėtomis pajamomis.

Teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokuroras savo prašymą argumentavo tuo, kad atlikus įrodymų tyrimą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji R. S. ir apklausti liudytojai nurodė pagrindžiančius už įgytą turtą įmokėtų pinigų šaltinius, tačiau prokuroro vertinimu, juos būtina patikrinti ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroro teigimu, šių veiksmų atlikti teisme negalima, nes, grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, prokuroras nuspręs dėl ikiteisminio tyrimo metodikos, kokius tyrimo veiksmus taikyti. Jei pritaikius šiuos veiksmus, kaltinamosios ir liudytojų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje pasitvirtins, bus priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu reikalinga visą bylos medžiagą, taip pat ir papildomai gautą teisiamajame posėdyje, pateikti valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas nesutiko su prokuroro prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu byla gali būti perduota prokurorui, esant jo prašymui, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kad teisiamajame posėdyje paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, keliančios rimtas abejones pareikšto kaltinimo pagrįstumu. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. S. ir apklausti liudytojai nurodė pinigų šaltinius, galimai patvirtinančius, kad R. S. turėjo lėšų, reikalingų įgyti kaltinime išvardintą nekilnojamąjį turtą, arba, mažų mažiausia, trūkstamų pateisinti įgytą turtą lėšų suma sudaro mažiau negu 500 MGL dydžio sumą, kas šalina baudžiamąją atsakomybę pagal BK 189¹ straipsnį. Tačiau šių faktinių duomenų nepatikrinus BPK numatytais proceso veiksmais, teismo baigiamojo akto priėmimas byloje negalimas, nes įstatymas teismą įpareigoja išnaudoti visas įstatymo suteiktas galimybes atskleisti galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tokią pat pareigą turi ir prokuroras. Teismas sutinka su gynybos argumentais, kad prokuroras nepakankamai konkretizavo, kokius tyrimo veiksmus jis planuoja atlikti papildant ikiteisminį tyrimą. Tačiau teismo galimybės patikrinti naujus faktinius duomenis, atsižvelgiant į inkriminuojamos nusikalstamos veikos specifiką, yra dar labiau ribotos. Teismas gali apklausti liudytojus, gauti specialisto paaiškinimą ar pateikti jam naują užduotį, tačiau šių veiksmų visapusiškam bylos ištyrimui gali nepakakti. Prokuroras gali pasinaudoti įstatymo numatytomis galimybėmis kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Teismas pripažįsta, kad susidariusi teisinė padėtis byloje nėra įprasta, prokuroro prašymas grąžinti bylą pareikštas įrodymų tyrimo pabaigoje, tačiau BPK nenustato ribojimų prokurorui dėl tokio pobūdžio prašymo pateikimo laiko. Teismas neturi pagrindo neleisti prokurorui teisiamajame posėdyje gautus faktinius duomenis patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais atliekant papildomą ikiteisminį tyrimą. Taigi teismas laiko, kad prokuroro prašymas tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje R. S. atžvilgiu jau buvo atliekamas apie dešimt mėnesių nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. birželio 27 d., teisminis nagrinėjimas truko apie šešis mėnesius, siekiant nepažeisti asmens teisės į greitą procesą, prokurorui nustatytinas ne maksimalus, bet trumpesnis terminas tyrimui papildyti.

Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, reikalingumą tirti naujas aplinkybes, nustato dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-186-784/2014 perduoti prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, šį terminą skaičiuojant nuo šios baudžiamosios bylos gavimo Vilniaus apygardos prokuratūroje dienos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.