- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-991-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- E. Š., R. Š.
- Atsakovas
- F. Š., M. M.
- Trečiasis asmuo
- Širvintų
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams F. Š. ir M. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui Širvintų raj. 1-ojo notarų biuro notarei Gražinai Zinkevičienei dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovai E. Š. ir R. Š. 2009-04-08 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-6), kuriuo prašė: 1) ieškovams E. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis perkelti pirkėjo M. M. teises ir pareigas pagal 2008-01-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 78; 2) panaikinti 2008-02-14 paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 862, išduotą M. M.; 3) priteisit iš atsakovų ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakavai M. M. ir F. Š. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 24-26) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog F. Š. perleido, o M. M. įgijo ne bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, o asmeninę paveldėjimo teisę. Tvirtina, jog tai esminis argumentas, sąlygojantis ieškinio nepagrįstumą. Paaiškino, kad paveldėjimo teisė, kurią turėjo ir perleido F. Š., nėra ir negali būti laikoma bendrąja nuosavybe su paveldėjimo teise, kurią po tėvo mirties turėjo ieškovai, kadangi kiekvieno paveldėtojo teisė yra asmeninė. Pažymėjo, kad po to, kai paveldėjimo teisė į konkretų mirusiojo asmens turtą yra realizuojama ir kai konkretus turtas yra parduodamas, to turto bendraturčiai įgyja CK 4.79 str. numatytas garantijas. M. M. yra sąžiningas paveldėjimo teisių įgijėjas, todėl jo įgytos teisės negali būti iš jo išreikalautos ( CK 6.189 str.). Pažymėjo, jog paveldėjimo teisių perleidimas buvo patvirtintas notaro, kuris nenustatė kliūčių jo patvirtinimui. Sutartis ir po to sekęs paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas bei paveldėtų teisių registravimas yra juridiniai faktai, pakeičiantys teisinius santykius ir sukuriantys įgijėjo nuosavybės teisę. Taip pat nesutinka su ieškovu, kad šis ieškinys yra neturtinio pobūdžio. Ieškovai savo teisių gynimą kildina iš įvykusio pirkimo – pardavimo sandorio, todėl akivaizdu, jog ginčijamos teisės yra turtinio pobūdžio ir ieškinys turi būti apmokestinamas kaip turtinis.
Tretysis asmuo notarė Gražina Zinkevičienė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 27) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog patvirtino F. Š. ir M. M. sudarytą paveldėjimo teisės, o ne konkrečių daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią numato CPK 6.426 str. nuostatos.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-03-09 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų E. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams F. Š. ir M. M., trečiajam asmeniui Širvintų rajono I-ojo notarų biuro notarei G. Zinkevičienei, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo perdavė Širvintų rajono apylinkės teismui nagrinėti pagal teismingumą (b.l. 91).
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-04-14 nutartimi įpareigojo E. Š. ir R. Š. iki 2009-04-28 pašalinti ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinyje keliamas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris pasireiškia tuo, kad ginčas vyksta dėl konkretaus nekilnojamojo turto, nurodyto M. M. išduotame 2008-02-14 paveldėjimo teisės liudijime. Tuo pagrindu įpareigojo ieškovus nurodyti ieškinio sumą (CPK 135 str. 1 d. 1 p.) ir už ieškinį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b.l. 107).
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-05-12 nutartimi ieškovų E. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams F. Š. ir M. M., trečiajam asmeniui Širvintų rajono I-ojo notarų biuro notarei G. Zinkevičienei, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovai iki 2009-04-28 nepašalino 2009-04-14 nutartimi nustatytą įpareigojimą – nurodyti ieškinio sumą ir už ieškinį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 296 str. 1 d. 11 p.) (b.l. 108).
Šalies argumentai
Ieškovai E. Š. ir R. Š. atskiruoju skundu (b.l. 110-112) prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nutartį panaikinti. Tvirtina, jog dėl žyminio mokesčio dydžio, kuriuo apmokėti ieškinį, sprendžia ieškovas. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami apginti jų pažeistas teises, t.y. lygiomis dalimis perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutartį, o ne prašydami priteisti turtinę naudą. Tik perkėlus pirkėjo teises ir pareigas ieškovams atsiras prievolė pardavėjui sumokėti sutarties kainą. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškinio sumos neįmanoma nustatyti, kadangi tai yra paveldėjimo teisės, o ne aiškiai išreikštas turtas. Apeliantų manymu, pats teismas turėjo nustatyti ieškinio sumą ir mokėtiną žyminį mokestį (CPK 86 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Nurodo ir tai, jog Širvintų rajono apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti ieškinio priėmimo klausimo iš naujo, nes civilinė byla jau buvo iškelta ir šį klausimą išsprendė Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismas. Tokia situacija, kai tos pačios instancijos teismai tą patį procesinį klausimą išsprendžia skirtingai, sukelia teisinio neapibrėžtumo situaciją ir yra teisiškai ydinga.
Atsiliepimas
Atsakovai M. M. ir F. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 118-121) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, kad ieškinys yra su trūkumais ir negali būti nagrinėjamas iš esmės. Ieškovai savo teisių gynimą kildina iš įvykusio pirkimo-pardavimo sandorio bei siekia tapti turtinių teisių savininkais, t.y. patenkinus ieškinį ir ieškovams sumokėjus 49 900 Lt sumą, jie taptų perleistų paveldėjimo teisių savininkais teismo sprendimu. Tuo pagrindu daro išvada, jog ginčijamos teisės yra turtinio pobūdžio, jos sandoryje yra įkainotos, todėl ieškinys privalo būti apmokestintas 1497 Lt žyminiu mokesčiu (49 900 Lt x 3%), o ieškinio suma turėjo būti nurodyta 49 900 Lt. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovai neturi teisės kreiptis į teismą ir prašyti ginti jų turtines teises, nes kreipimosi į teismą metu (2008-05-09) ieškovai savo nuosavybę jau buvo padovanoję A. Č. (2008-03-19), kartu perleisdami visas savo turtines ir neturtines teises, kildinamas iš ginčo turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 296 str. 1 d. 11 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių procesinės pareigos, įtvirtintos CPK 115 str. 3 d. ir 138 str., nevykdymu. Tai reiškia, kad tokie teisiniai padariniai šaliai kyla tik tuomet, kai ši teismo nurodymu neištaiso bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusio procesinio dokumento – ieškinio neatitikimo ieškinio turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų (CPK 111 str., 113 str., 135 str.). Esant tokiam teisniam reglamentavimui būtina įvertinti ir byloje jau priimto nagrinėti ieškinio atitikimą formaliesiems ieškiniui keliamiems reikalavimams bei tokios pareigos nustatymo apeliantui pagrįstumą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, teisingai kvalifikavo kilusio ginčo pobūdį, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d., 138 str.), o ieškovams nurodytu terminu neįvykdžius teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo įvardinti ieškinio sumą bei už ieškinį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 135 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.), pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 328 str.).
Apeliantų skundo argumentas, esą teismas negalėjo vertinti anksčiau jau priimto ieškinio turinio bei formos atitikimą įstatymo reikalavimams, teisiškai nepagrįstas. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Tokiu būdu teismas ištaiso teisinę klaidą, padarytą priimant ieškinio pareiškimą nagrinėti, kurią galėjo lemti tam tikros informacijos pateikiant ieškinio pareiškimą stoka arba paties teismo klaida. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus būtent šioje bylos proceso stadijoje, teisingai pritaikė civilinio proceso normas ir savo kompetencijos nepažeidė. Priešingai, konstatavęs, jog ieškovų E. Š. ir R. Š. ieškinys pagal savo pobūdį yra turtinis, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), susidariusioje teisinėje situacijoje suteikė ieškovams galimybę ištaisyti nustatytus ieškinio neatitikimus teisės normoms, pašalinti kliūtis nagrinėti ieškinį teisme..
Vertinant ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad turtinis ginčas – tai ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu. Kaip minėta, ieškovai teismui paduotu ieškiniu prašo lygiomis dalimis perkelti pirkėjo M. M. teises ir pareigas pagal 2008-01-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį bei panaikinti M. M. 2008-02-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi ieškovai savo reikalavimus kildina iš civilinių teisinių santykių, kurie atsirado atsakovams sudarius paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį (turtinį sandorį). Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad po P. Š. mirties ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje, kuri sudaro pagalbinio ūkio pastatai (pirtis, sandėlis, viralinė su priklausiniais bei kiti kiemo statiniai) paveldėjusi H. Š. (b.l. 16) priimto palikimo dalį padovanojo F. Š. (b.l.18), kuris paveldėjimo teisę pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė M. M. (b.l.19.) Tai patvirtina, kad ieškovai, prašydami perkelti pirkėjo M. M. teises ir pareigas pagal 2008-01-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, siekia CK 6.426 str. pagrindu įsigyti nuosavybės teises į M. M. pagal paveldėjimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį įgytą paveldėjimo teisę, t.y. faktiškai siekia įsigyti nuosavybės teisę į palikimo dalį, įkainotą 49 900 Lt (b.l. 19), kurią sudaro nekilnojamieji daiktai.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ieškinys yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, todėl laikytinas turtiniu ginču ir turi būti apmokestintas kaip turtinis ginčas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles. Nepagrįstas yra apeliantų argumentas, kad teismas turėjo pats nustatyti ieškinio sumą. Pagal CPK 135 str., 1 d. 1 p. ieškinio sumą, kaip ir ieškinio dalyką bei pagrindą, turi nurodyti ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, o ieškinio suma yra nustatoma vadovaujantis CPK 85 str. nuostatomis. Tuo tarpu teismas privalo patikrinti, ar šią savo pareigą ieškovas įvykdė tinkamai ir imtis CPK numatytų veiksmų, ieškovui sumokėjus per mažai žyminio mokesčio (CPK 138 str.), taip pat esant žyminio mokesčio permokai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu, turėjo pasiremti ir šio straipsnio 7 p., kuris reglamentuoja ieškinio palikimą nenagrinėtu, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau įvertinusi tai, kad ieškovai neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo nurodyti taip pat ir ieškinio sumą, teisėjų kolegija šį pirmosios instancijos teismo nutarties netikslumą pripažįsta formaliu, nesudarančiu prielaidų panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 328 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.