Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-177/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
2A-177/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“
Ieškovas
E. P.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė draudimo bendrovė „PZU Lietuva“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1059-510/2010 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Santechniniai darbai“ (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo bendrovė „PZU Lietuva“) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2008 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ santechnikas E. P. kartu su kitais šios įmonės darbuotojais vykdė nuotekų sistemos montavimo darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuotekų vamzdyno montavimo darbus E. P. vykdė stovėdamas ant kilnojamų pastolių (4 x 1.80 m.) pakloto, susidedančio iš dviejų dalių, esančio 2,50 metrų aukštyje. Ieškovui vykdant darbus ir stovint ant pastolių, atsilaisvinęs vamzdis trenkėsi į pastolių paklotą ir nukrito ant žemės. E. P. žengė žingsnį ant sekančio pakloto, su tuo paklotu nukrito ant žemės ir sunkiai susižalojo (lūžo kairės kojos kulnakaulis ir dešinės kojos blauzda skeveldriniu lūžiu).

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 19 226,12 Lt turtinei ir 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio nebuvo sumontuoti taip, kaip nurodyta gamintojo, o taip pat pažeisti saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimai. Turtinę žalą grindė nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. birželio 25 d.) negautomis pajamomis ir išlaidomis dėl sužalotų kojų gydymo, o neturtinę –sveikatos pablogėjimu bei fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui E. P. iš atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ 19226,12 Lt turtinės žalos, 25 000 Lt neturtinės žalos. Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą nelaimingo atsitikimo priežastys yra tai, kad pastoliai neturėjo aptvarų, apsaugančių darbuotojus ir daiktus nuo kritimo bei tai, kad prieš darbų pradžią nebuvo patikrintas pastolių aptvarų tvarkingumas, o atsakovas neginčijo nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų aplinkybių ir nelaimingo atsitikimo priežasčių. Tuo tarpu spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl kaltės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pastolių surinkimas kaip ieškovo darbo funkcija darbo sutartyje nebuvo numatyta, ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su pastoliais, nes mokymų metu jų nebuvo, todėl negalėjo dirbti ant pastolių, jų surinkinėti ir prižiūrėti. Tokiu būdu teismas sprendė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko išimtinai dėl darbdavio kaltės, kuris privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo, o ieškovo turtinės žalos paskaičiavimas atitinka įstatymų reikalavimus (DK 249 str., CK 6.283 str.). Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas daugiau kaip 10 mėnesių buvo nedarbingas, daug kartų buvo gydomas tiek stacionariai, tiek ir ambulatoriškai, nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. jam neterminuotai nustatytas 25 procentų netektas darbingumas (ieškovui yra 40 metų, todėl neterminuotas dalinis nedarbingumo netekimas yra reikšmingas neigiamas padarinys), atsakovo turto balansinė vertė 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis yra 6,83 mln. litų bei sprendė, kad 25 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Santechniniai darbai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nevertino įrodymų visumos ir nepagrįstai atmetė kai kuriuos atsakovo argumentus bei įrodymus, kad ieškovas buvo supažindintas su norminiais aktais, reglamentuojančiais darbų saugą, apmokytas surinkti pastolius ir ant jų dirbti (liudytojų M. Z., A. B. parodymai, 2008 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita – faktūra, ieškovo pasirašytos instrukcijos ir kiti darbų saugą reglamentuojantys dokumentai bei mokymo programos ir kt.).

2. Teismas neanalizavo ir nenurodė, kaip darbdavio padaryti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo sužalojimu. Atsakovo nuomone, ieškovo saugaus darbo reikalavimų bei instrukcijos nesilaikymas ir savavališki veiksmai yra tiesioginė jo susižalojimo priežastis. Antai darbo inspektorė V. L. nepatvirtino, kad atsakovo darbuotojų sumontuoti pastoliai buvo netinkami nelaimingo atsitikimo darbe dieną (2008 m. rugpjūčio 14 d.), nes nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 (toliau – Aktas) surašytas 2008 m. rugpjūčio 22 d. Be to, minėta liudytoja ir liudytojas M. Z. parodė, kad objekte dirbo ne tik atsakovo darbuotojai, bet ir kiti subrangovai, kurie galėjo be atsakovo žinios pastoliais pasinaudoti, pastumti ir pan., todėl ieškovas, pradėdamas darbą, turėjo įsitikinti, kad darbo priemonė yra saugi, o aplinkybes, kad pastoliai buvo sumontuoti tinkamai, patvirtina atsakovo teismui pateikti klotinių ir pastolių apžiūros ir priėmimo žurnale esantys įrašai bei pastolių pastatymo ir tinkamumo naudoti aktai, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Byloje nenustatyta, kad ieškovo nukritimą lėmė pastolių sumontavimo trūkumas, nes nepaneigta, jog ieškovo iškritimą galėjo lemti vamzdžio smūgis, dėl kurio atsilaisvino fiksatoriai, o aplinkybė, jog atsakovo darbo priemonė neatitiko saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų (kaip teigiama nelaimingo atsitikimo darbe akte), pati savaime nesudarė prielaidų žalai atsirasti, nes atsakovas neatliko jokios neteisėtos ieškovo sveikatos sužalojimą sąlygojusios veikos.

3. Ieškovo nukritimą iš esmės sąlygojo paties ieškovo nepakankamas rūpestingumas, atsargumas ir atidumo stoka, nes atsitrenkus vamzdžiui į pastolius, jis pastolių paklotu ėjo toliau ir nesiėmė priemonių apsisaugoti nuo galimo kritimo, nors kaip nurodyta Akto 17 punkto 2 dalyje, ieškovas negalėjo pradėti darbo nepatikrinęs, ar tvarkingos aptvaros ir klojiniai.

4. Netinkamai nustačius atsakovo atsakomybės apimtį ir priežastinį ryšį, netinkamai buvo išspręstas klausimas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos dydžio nustatymo, nes nelaimingą atsitikimą sąlygojo paties ieškovo didelis neatsargumas ar bent jau konstatuotina mišri atsakomybė (CK 6.282 str.).

5. Už daugelį aplinkybių (netinkamą darbo užduoties atlikimą – nuotekų vamzdžio sumontavimą ir dėl to įvykusį pastolių fiksatorių atsilaisvinimą, norminių aktų prieš pradedant darbą nesilaikymą ir kitų darbų saugos norminių aktų pažeidimą) atsakovas nėra atsakingas, o vien tik Akto pagrindu atsakovo kaltė negali būti preziumuojama. Be to, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246, 6.247 str.), kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

6. Ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirta trauma įvertinta kaip nesunkus kūno sužalojimas, po gydymo ieškovui nustatytas tik 25 proc. neįgalumas, tolesnio gydymo priežastys (ar gydymas buvo tiesioginė traumos pasekmė) nenustatytos, atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o dėl įvykio kaltas pats E. P., todėl priteista 25 000 Lt neturtinė žala neatitinka faktinių bylos ypatumų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. P. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pats atsakovas yra pateikęs į bylą „Mobilių bokštinių pastolių surinkimo ir naudojimo instrukciją Nr. 55“, kurios 1 straipsnyje numatyta, kad savininkas atsakingas už darbą ant pastolių, atsako už saugų pastolių surinkimą, perkėlimą ir išardymą. Tuo tarpu ieškovas buvo santechnikas ir atsakovas turėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas. „Pastolių ir paklotų įrengimo, eksploatavimo, saugos ir sveikatos instrukcijos – tvarkos Nr. 14 2.21 punkte nurodyta, kad virš 1,3 metro aukščio pastolių paklotai turi turėti aptvarus, tačiau aptvarų nebuvo, nors buvo dirbama 2,5 metrų aukštyje. Be to, minėtos tvarkos 2.49 punkte sakoma, kad pastolių pakabinimo kabliai turi būti iš anksto bandomi statine apkrova du kartus ne trupiau 10 minučių r bandymo rezultatai turi būti įforminti raštu, tačiau toks bandymas nebuvo atliktas. Liudytojas A. B. parodė, kad tiktai vieną diena (apie valandą laiko) ieškovas ir kiti darbuotojai buvo mokomi apie pastolių montavimą (vieni montavo, kiti žiūrėjo), tačiau per tokį laiką ieškovas nieko įsiminti negalėjo, o pasirašė tik atsakovui pageidaujant. E. P. taip pat nurodo, kad nukritus ant pastolio (lentos) vamzdžiui, ieškovas turėjo prie jo prieiti, bet žengęs žingsnį ant pastolio, iš karto krito su juo ir vamzdžiu. Be to, pažymi, kad nuo 38 metų amžiaus liko luošas visam gyvenimui (viena koja daug trumpesnė už kitą), pastoviai turi gydytis ir vartoti vaistus, kojų sužalojimas turi esminę reikšmę dabartinei veiklai ir gyvenimo kokybei, todėl priteista 25 000 Lt suma nelaikytina didele.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), o apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo padavė tik atsakovas, todėl byla nagrinėjama šio skundo ribose.

Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš nelaimingo atsitikimo darbe, kurio tyrimas griežtai reglamentuojamas normatyviniais teisės aktais, kuriuos vykdant buvo surašytas 2008 m. rugpjūčio 22 d. aktas Nr. 2, kuriame nelaimingo atsitikimo priežastimi, be kita ko, nurodytas darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, nes aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, nebuvo sumontuoti taip, kaip nurodyta gamintojo. Be to, akto 7 punkte užfiksuota, kad vamzdžiui atsitrenkus į pastolių paklotą, ant kurio stovėjo E. P., nuo smūgio atsilaisvino pakloto įtvirtinimo fiksatorius, viena pakloto dalis užšoko ant kitos ir ieškovui žengus ant atsilaisvinusios pakloto dalies, ji slystelėjo ir, kadangi pastoliuose nebuvo sumontuota vidutinio skersinio ir papėdės juostos, kartu su darbuotoju krito žemyn. Tokiu būdu akte užfiksuotas tiek nelaimingo įvykio mechanizmas, tiek ir pakloto dalies kartu su ieškovu kritimo priežastys – pastoliuose nebuvo sumontuota vidurinio skersinio ir papėdės juostos. Pastebėtina, kad su tyrimo dokumentais susipažinęs atsakovo vadovas aktą pasirašė be pastabų. Tuo tarpu iš byloje esančios Mobilių bokštinių pastolių surinkimo ir naudojimo instrukcijos Nr. 55 bendrosios dalies matyti, kad būtent savininkas (operatorius) nagrinėjamu atveju atsakovas) atsakingas už darbą ant pastolių bei atsako už saugų pastolių surinkimą, perkėlimą ir išardymą, dėl ko apelianto nuoroda į tai, kad pastoliais be atsakovo žinios galėjo pasinaudoti ir kiti objekte dirbę subrangovai ne tik neparemta pakankamais įrodymais, bet ir nėra pagrįsta. Be to, nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo teiginį apie priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo sveikatos sužalojimo nebuvimą. Atsakovas taip pat teigia, kad pats ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nesiėmė priemonių apsisaugoti nuo galimo kritimo ir ėjo toliau. Tačiau apeliantas kokios tai galėjo būti priemonės atsižvelgiant į anksčiau aprašyto įvykio mechanizmą, nenurodo, o ieškovas ne ėjo toliau, bet kaip nustatyta žengė ant atsilaisvinusios pakloto dalies, kas toje situacijoje buvo logiška po ko iš karto įvyko kritimas.

Apeliantas nurodo, kad darbdavys neturi objektyvios galimybės priskirti kiekvienam darbuotojui jį nuolat kiekvienu momentu kontroliuojančio kito darbuotojo ar stebėti bei kontroliuoti kiekvieną darbuotojo veiksmą, nes dėl to negalėtų vykdyti savo veiklos, o tinkamas saugaus darbo organizavimas ir vykdymas bei jų kontrolė negali visiškai bei absoliučiai pašalinti darbo saugos reikalavimų pažeidimų dėl savavališkų, elementariai neatsargių darbuotojo veiksmų. Tačiau jau minėtoje instrukcijoje Nr. 55 nurodyta, kad ,,darbus ant pastolių privalo prižiūrėti asmenys, turintys teisę duoti nurodymus. Šie asmenys privalo stebėti darbus ir garantuoti, kad ant pastolių bus dirbama saugiai. Jie privalo turėti tinkamą kvalifikaciją“. Todėl akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs šį reikalavimą, o pastoliai būtų surinkti laikantis visų instrukcijos reikalavimų, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

Apeliantas teigia, kad jo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo apmokytas pastolius surinkti, ant jų dirbti ir t. t. Tačiau pirmosios instancijos teismas apeliaciniame skunde minimo liudytojo A. B. parodymus analizavo ir juos vertindamas visumoje kartu su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais (2006 m. birželio 19 d. statybos įrankių bei įrangos nuomos sutartis Nr. 58, 2008 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra INC Nr. 0004537), padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo tinkamai apmokytas dirbti su pastoliais. Apeliaciniame skunde svarių argumentų, paneigiančių teismo atlikto paminėtų rašytinių įrodymų įvertinimo pagrįstumą, nėra. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuoroda į liudytojo M. Z. parodymus, kuris, kaip dirbantis pas atsakovą, laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi (CPK 185 str.).

Be to, priešingai negu teigia apeliantas, liudytojos V. L. parodymai nepaneigia Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 išdėstytų aplinkybių, nes liudytoja parodė, kad į įvykio vietą atvyko kitą dieną po įvykio, o pastoliai neturėjo visų reikalingų įrenginių (2 t., 51 b. l.). Todėl apelianto nuoroda į jo dokumentuose esančias atžymas apie tai, kad pastoliai buvo tikrinami prieš kelias dienas iki įvykio (2008 m. rugpjūčio 6 d., 2008 m. rugpjūčio 13 d.) nepaneigia fakto, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. jie buvo netvarkingi (1 t., 15, 129 b. l.). Be to, svarbu ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, pasirašant Aktą atsakovo vadovas nepateikė jokių pastabų dėl Akto 7 punkte nustatytų įvykio aplinkybių.

Pagal paties atsakovo vadovo 2007 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 027VI (1 t., b. l. 189) patvirtintos Bendrovės pastolių ir kopėčių tikrinimų ir priežiūros tvarkos 3 ir 4 punktus (1 t., b. l. 190) pastolius prižiūrėti, statyti ir ardyti turi teisę tik apmokyti asmenys, o pagal atsakovo įmonėje patvirtintos Darbuotojo, dirbančio ant pastolių, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 22 1.2. p. (1 t., b. l. 157) ant pastolių galėjo dirbti tik apmokyti, atestuoti ir instruktuoti darbuotojai. Tuo tarpu nustačius, kad ieškovas nebuvo tinkamai apmokytas dirbti arba surinkti pastolius (nežiūrint jo formaliai pasirašytų darbdavio pateiktų dokumentų), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko išimtinai dėl darbdavio kaltės (DK 249 str., CK 6.283 str. 1 d.). Be to, nenustačius ieškovo pakankamo apmokymo fakto bei turint omenyje, kad minėta Instrukcija Nr. 55 įpareigojo būtent atsakovą sudaryti sąlygas, kad darbus ant pastolių prižiūrėtų asmenys, turintys teisę duoti nurodymus (akivaizdu, kad ieškovas negalėjo būti priskirtinas nurodytų asmenų kategorijai), kurie privalo stebėti darbus ir garantuoti, kad būtų dirbama saugiai, apelianto nuoroda į nelaimingo atsitikimo darbe akto 17.2 punktą, kuriame konstatuojama, kad prieš darbo pradžią nebuvo patikrintas pastolių aptvarų tvarkingumas, o ieškovas dirbo ant netvarkingos paaukštinimo priemonės, dėl ko buvo pažeistos darbuotojo, dirbančio ant pastolių, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 22 nuostatos, neįrodo paties ieškovo didelio neatsargumo (CK 6.282 str. 1 d.) bei atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvimo.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovą atsakingu už įvykusį nelaimingą atsitikimą, o tuo pačiu ir už ieškovo patirtus sužalojimus, patenkino ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgęs į ieškovo pateiktus įrodymus. Atsakovo apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių šių įrodymų patikimumą bei teismo nustatytos turtinės žalos dydžio pagrįstumą, nėra.

Ieškovas prašė priteisti 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o pirmosios instancijos teismas šią reikalavimo dalį patenkino iš dalies ir priteisė 25 000 Lt. Vertinant teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas patyrė dešinės kojos blauzdos kaulų skeveldrinį lūžį ir kairės kojos kulnikaulio lūžį, nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. birželio 25 d. buvo visiškai nedarbingas, gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad negalima spręsti, ar gydymas buvo traumos pasekmė, tėra patikimais įrodymais neparemta prielaida ir prieštarauja tiek ieškovo pateiktiems dokumentams (pvz., ieškovui išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe (1 t., 26 – 36 b. l), tiek ir tam, kad vėliau ieškovui darbingumo netekimas buvo nustatomas būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Nuo 2009 m. birželio 26 d. ieškovui buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, o nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. - 25 procentų (neterminuotai). Per visą šį laiką ieškovas buvo kelis kartus operuotas, tačiau, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, viena ieškovo koja liko trumpesnė už kitą. Turint omenyje, kad ieškovas traumą patyrė 38 metų, akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas sukėlė E. P. fizinių ir dvasinių kančių, esminiai pablogino tolimesnio gyvenimo kokybę. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Tačiau asmens, padariusio žalą, turtinė padėtis tėra tik viena iš keleto aplinkybių, apsprendžiančių neturtinės žalos dydį. Be to, pateiktame atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse iš tikrųjų nurodyta, kad atsakovo turto vertė 6 832 333 Lt (1 t., b. l. 132), o tos pačios dienos pelno (nuostolių ataskaita) parodo, kad tiek einamaisiais, tiek ir praėjusiais finansiniais metais atsakovas dirbo pelningai (1 t., b. l. 131). Tuo tarpu vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų, paneigiančių pakankamai gerą atsakovo turtinę padėtį, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), o paties atsakovo raštas (2 t., 97 b. l.) šių aplinkybių nepaneigia. Taigi teigti, jog pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nėra pagrindo (CK 1.5 str., 6.250 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 14 dalis 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė